Kaune, Nemuno gatvėje, pastato siena papuošta piešiniu, kurio autorei Gabijai Menkevičiūtei – tik septyneri metai. Šeimos santykių institutas drauge su dailininku Tadu Šimkumi įgyvendino unikalų gatvės meno projektą, kuriuo siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į vaikų teises.
Sužavėjo vaikų fantazija
Šeimos santykių instituto surengtame vaikų piešinių konkurse „Apsaugok mano vaikystę“ dalyvavo 5–8 metų vaikai. „Vaikai tiesiog piešė savo emocijas. Kaip jie jaučiasi, taip paprastai ir piešia. Princesė ar princas ant žirgo – vaizdinys, rodantis, kad vaikas gyvena gerai, yra laimingas. Jeigu jis būtų liūdnas, jaustųsi nemylimas, tai perteiktų ir savo piešinyje. Dauguma konkurso piešinių yra džiaugsmingi“, – pasakoja dailininkas, gatvės meno festivalio „Nykoka“ organizatorius Tadas Šimkus.
Pasak jo, įdomiausi – ikimokyklinukų piešiniai, kol vaikai dar nesimokė piešimo, jų fantazijos neužgožė disciplina. Mažyliai į pasaulį žiūri iš savo taško, todėl jų piešiniuose žmonių kojos vaizduojamos milžiniškos. Jei reikia pasiekti puodelį lentynoje, nupiešia kelis kartus ilgesnę ranką. „Toks vaikų piešinių laisvumas mane labai žavi, pats niekada taip nesugalvotum“, – tvirtina Tadas.
Į konkurso „Apsaugok mano vaikystę“ finalą pateko trys piešiniai. Gabijos darbas labiausiai tiko gatvės menui. Gera piešinio kompozicija, jis ypač spalvingas.
„Jautrus piešinys, ikoniškas, pavaizduota viena figūra, kuri labai tinka gatvės menui. Jis aiškiai matomas iš tolo, o žvelgdamas iš arti supranti jo tikrą mastelį“, – teigia menininkas.
Unikalus projektas
Gabijos piešinys nutapytas ant 14 metrų aukščio senamiesčio pastato sienos. Visas jo plotas – 180 kvadratinių metrų. „Tai įspūdingas dydis, pabrėžiantis piešinio emociją“, – sako Tadas.
Perpiešiant piešinį ant sienos dalyvavo ir jo autorė Gabija Menkevičiūtė, ir jos mama. Mergaitei rezultatas labai patiko. Pasak mamos, Gabija – labai užimtas vaikas, ne tik piešia, bet ir lanko daug įvairių būrelių.
Šimkaus manymu, nieko panašaus Lietuvoje nėra buvę, todėl šis projektas unikalus. Gatvės menininkas dirbo savaitę, naudojosi keltuvu, piešė fasadiniais dažais.
„Piešinys ilgai neišbluks, tačiau pastatas kritinės būklės, greičiausiai jį renovuos. Kartu bus sunaikintas ir piešinys. Kita vertus, gatvės menininkams lengviau gauti leidimą, jei pastatas apleistas. Nėra blogai, kad piešinio neliks, viešoji erdvė turi keistis. Puiku, kad drąsus vaiko piešinys kontrastuoja su Nemuno gatvės istoriniu šleifu, kažkada čia buvusiu raudonųjų žibintų kvartalu“, – mano T. Šimkus.
Pasak dailininko, dauguma žmonių šį piešinį įvertino pozityviai. Juo labiau kad piešiniui pasirinktas apleisto pastato fasadas, matomas iš judrios Vilniaus gatvės.
„Norint suprasti gatvės meną nereikia instrukcijų, svarbu pajausti emociją. Tai priminimas apie gražią vaikystę, fantazijas, svajones“, – teigia dailininkas.
Vaikui reikia abiejų tėvų
Šeimos santykių instituto specialistai jau metus intensyviai plėtoja socialinį projektą „Apsaugok mano vaikystę“, kurio tikslas – sukurti ir Lietuvoje įdiegti veiksmingą pagalbos modelį konfliktiškas skyrybas išgyvenančioms šeimoms ir taip apsaugoti vaiko prigimtinę teisę į visavertį ryšį su abiem tėvais.
Šeimos santykių instituto direktorė, psichiatrė Roma Šerkšnienė, dirbdama su besiskiriančiomis šeimomis, pastebi, kad į konfliktus įsivėlę tėvai pamiršta savo vaikus. „Lietuvoje skiriasi kas antra šeima. Blogai, kai besiskiriantys tėvai, kad ir kokio išsilavinimo, profesijos, įsitikinimų jie yra, vaikus paverčia savo keršto įrankiais“, – sako R. Šerkšnienė.
Statistiniais duomenimis, 10–15 proc. skyrybų yra konfliktiškos ir sudėtingos. Jų metu pažeidžiama vaiko teisė į abu tėvus, kyla didesnė rizika pakenkti jo psichikai. „Skiriasi vyras ir žmona, bet ne vaikas su savo tėvais. Vaikui gyvybiškai būtini abu tėvai. Nekalbu apie smurto ar tuos atvejus, kai tėvai nesirūpina savo vaikais“, – pasakoja direktorė.
Jautriausiai į skyrybas reaguoja 10–12 metų vaikai, taip pat paaugliai. Tačiau ir 5–6 metų vaikus tėvų skyrybos labai žeidžia. „Noriu pabrėžti, kad ne pačios skyrybos žaloja vaikus, labiau jų emocijas ir psichiką žeidžia tėvų nesantaika. Kartais suaugusieji turi išsiskirti, nes nemyli, negerbia vienas kito, susvetimėjo. Kai kurios poros pasirenka gyvenimą kartu vien dėl vaikų. Tai nėra gera išeitis, nes sutuoktiniai ilgai kenčia, o kai nepasitenkinimas pratrūksta, pradeda dalintis vaikus. Tėvai pamiršta, jog vaikas nėra jų nuosavybė, jo negalima atimti iš tėvo ar motinos“, – teigia psichiatrė.
Turi jaustis saugūs
Šeimos santykių institute konsultuojami ne tik tėvai, psichologinė pagalba teikiama ir vaikams. „Jie turi žinoti, kad tėtis paliko mamą arba atvirkščiai ir išėjo gyventi į kitus namus, bet nepaliko savo vaiko. Vaikui padedame išgyventi liūdesį, skausmą, nesijausti kaltam. Juk dažnai tėvai tarpusavio nesantaiką, konfliktus suverčia vaikams. Jie turi išmokti bendrauti su tėvais, kurie gyvena atskirai“, – sako direktorė.
Pasak R. Šerkšnienės, mūsų visuomenėje vis dar trūksta supratimo, kad išsiskyrusioje šeimoje augančiam vaikui reikalingas ryšys su abiem tėvais. Apie tai būtina kalbėti viešai. Siekiant išvengti grėsmės, kylančios vaiko gerovei dėl konfliktiškų tėvų skyrybų, nepakanka psichosocialinių paslaugų.
Vykdant projektą „Apsaugok mano vaikystę“ vaiko teisių idėjų sklaidai panaudotas gatvės menas. „Iš šio piešinio sklinda vaiko pasitikėjimas, ramybė, džiaugsmas, giedra nuotaika. Visa tai asocijuojasi su laiminga vaikyste. Vaikui saugu, gera ir ramu“, – sako R. Šerkšnienė.
Šeimos santykių institutas primena, kad skyrybas išgyvenantiems tėvams ir jų vaikams rengiamos nemokamos pagalbos grupės, seminarai, platinami specialūs leidiniai. Institutas jau pusmetį teikia Lietuvoje iki šiol mažai žinomą šeimos mediacijos paslaugą, kuri Vakarų valstybėse ypač populiari kaip taiki ir veiksminga besiskiriančių tėvų konfliktų sprendimų galimybė.
Rita Šemelytė, „Šeimininkės“ korespondentė
Laimučio Brundzos nuotraukos