Anot 1934 m. pasakojimo dienraštyje „Lietuvos Aidas“ „vienas iš Kudirkos bendradarbių, dabartinis Plokščių viršaitis Antanas Gudaitis papasakojo keletą savo atsiminimų apie V. Kudirkos gyvenimą Plokščiuose, jo mirtį ir laidotuves.
Antanas Gudaitis gimė 1872 metais Antkalniškiuose, šalia Plokščių. Baigęs Naumiesčio dviklasę mokyklą pradėjo raštininkauti pas Plokščių valsčiaus teisėją vilkaviškietį Petrą Kriaučiūną. V. Kudirka tada gyveno Šakiuose. Kadangi jau dažnai sirgdavo, tai vasaros metu atvykdavo gyventi į Plokščius. Apsigyvendavo visada pas Petrą Kriaučiūną.
Iš Plokščių A. Gudaitis persikelia teismo tarnautoju į Naumiestį. Naumiestyje paskutines gyvenimo dienas praleido ir V. Kudirka. A. Gudaitis visada nešiojo per sieną į Širvintą Kudirkos rankraščius „Varpui“. Širvintoje tuos raštus priimdavo ir išsiųsdavo toliau jau kitas žmogus.
Naumiestyje gyvendamas V. Kudirka ypač daug dirbo. Darbo sąlygos buvo ypač sunkios. Pinigų neužtekdavo net vaistams. Neturėdamas už ką pirkti vaistų, pardavinėjo knygas. Paskui pardavė ir violončelę ir smuiką.
Netekęs šių instrumentų V. Kudirka pasidarė labai neramus. Po kelių dienų nuo smuiko pardavimo, jis gavo iš savo draugų Amerikoje 70 dolerių. Norėjo atsipirkti smuiką, tačiau jau niekur jo negalėjo rasti.
V. Kudirka mirė 1899 m. lapkričio 16 d., 20 val. vakare. Buvo pašarvotas ant plačios baltu užtiesalu užtiestos lentos. Laidojimo dieną lijo. Iš karto Kudirkos karstą kunigai nenorėjo priimti į bažnyčią. Tik Krasauskienės prašymų ir maldavimų dėka, pagaliau į bažnyčią sutiko įsileisti.
Bažnyčioje Kudirkos karstas išbuvo iki 14 val.: laukta kol parneš vainiką. Iš bažnyčios karstą nešė penki vyrai. Tarp jų buvo ir Plokščių valsčiaus viršaitis Antanas Gudaitis. Paskui karstą į kapus ėjo kunigas Dumčius, Kudirkos tėvas ir sesuo, dr. Grinius, dr. Staugaitis, policijos viršininkas Gorielov, policininkų būrys, ir nemaža žmonių minia. Kapuose jokių kalbų nebuvo.“
Po Vinco Kudirkos mirties Antaną Gudaitį pradėjo persekioti caro žandarai. Neatlaikęs spaudimo būsimas valsčiaus viršaitis pasitraukė į Ameriką. Po pirmojo pasaulinio karo 1927 m. sugrįžo jau į nepriklausomą Lietuvą. Kelis metus dirbo Plokščių valsčiaus viršaičio pareigose. Vėliau gavo valstybinę, knygnešiams skirtą pensiją.
Tomas Sušinskas
