Vyriausybei persvarstant subsidijas už prekybos patalpų nuomos mokestį, prekybininkus vienijanti asociacija siūlo išlaikyti horizontalios paramos principą. Pasak asociacijos, neapibrėžtam laikui dėl karantino parduotuvių duris užverti turėjusios mažmeninės prekybos įmonės, nepriklausomai nuo jų dydžio, susiduria su vienodais sunkumais – pajamų negauna arba jos žymiai sumažėjo, o finansiniai įsipareigojimai veiklai vykdyti didele dalimi liko tokie patys. Todėl, siekiant užtikrinti ekonominį stabilumą po karantino, Vyriausybei siūloma solidariai sudaryti galimybes visam prekybos sektoriui gauti subsidijas už prekybos patalpų nuomos mokestį.
„Bet kokį paramos dėl karantino nukentėjusiam verslui priemonių paketą pirmiausia vertiname kaip paramą visos šalies ekonomikai, kuriame neturėtų būti jokių išlygų. Visas verslas, nepriklausomai nuo jo dydžio susiduria su panašiai sunkumais. Tik darniai ir solidariai su Vyriausybės pagalba, verslai gali išlaikyti ir taip sušvelninti šalies ekonomikai po karantino teksiantį smūgį. Todėl prašome Vyriausybės visam verslui suteikti vienodas priemones ir galimybes išsilaikyti, tai laikina, trumpa parama, tačiau visiems vienodai svarbi.”, – kalba Rūta Vainienė, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdančioji direktorė.
R. Vainienė: tai parama nuomininkams, ne nuomotojams
Kilus diskusijoms, kad parama bus skirta stambioms nekilnojamojo turto sektoriaus įmonėms, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė pabrėžia klaidingą paramos traktavimą.
„Paramos gavėjas yra ne nuomotojas, o nuomininkas. Visi prekybininkai – ir maži, ir dideli – dabar susiduria su vienodais iššūkiais. Dažnu atveju tie iššūkiai didžiuosius prekybininkus slegia labiau – jie turi išlaikyti kur kas daugiau darbuotojų, finansiniai įsipareigojimai taip pat didesni. Be valstybės paramos tokia našta gali parklupdyti ir didžiuosius, kartu su jais – ir ekonomiką. Nuomos mokestis šiuo periodu verslui sudaro žymią finansinės naštos dalį. Todėl ir siūlome laikytis horizontalios paramos principo, kad bent dalimi ši našta būtų nuimta nuo visų prekybininkų pečių. Paramos esmė – padėti prekybos sektoriaus įmonėms, nuomojančioms patalpas, padėti išgyventi šį sudėtingą laikotarpį”, – apie kertinę subsidijos už prekybos patalpų nuomos mokestį prasmę kalba R. Vainienė.
Prekybininkų asociacijos vadovė paaiškina, kad, nepriklausomai nuo subsidijos administravimo modelio, priemonė skirta ne nuomotojo pajamoms, o nuomininko kaštams padengti. R. Vainienė šią priemonę palygina su valstybės kompensacija paskolų palūkanoms.„Vadovaujantis ta pačia logika, palūkanų kompensavimastuomet taip patyra parama bankams, o ne įmonėms, kurios turi paskolas ir turi mokėti palūkanas.”
Pasak asociacijos vadovės Rūtos Vainienės, karantino laikotarpiu ne maisto produktais prekiaujantys prekybininkai yra itin nepalankioje situacijoje – pajamų beveik ar visai negauna, o finansiniai įsipareigojimai išliko kone tokie pat. Nuomos mokestis, ypač didiesiems prekybininkams, sudaro žymią finansinių įsipareigojimų dalį, greta mokesčių už komunalines ir kitas paslaugas.
„Dėl paskelbto karantino dauguma prekybininkų turėjo visiškai ar didele dalimi apriboti savo veiklą, tačiau išlaidos ir finansiniai įsipareigojimai, susiję su veiklos išlaikymu, liko iš esmės nepakitę. Prekybininkai privalo ir toliau mokėti nuomos mokestį už patalpas, kurios jiems karantino laikotarpiu negeneruoja jokių pajamų. Tęsiantis karantinui, didelius nuostolius patiria ne tik smulkiosios ir vidutinės, bet ir didžiosios prekybos įmonės. Noriu atkreipti dėmesį, kad horizontalios paramos principas taikomas kitoms paramos verslui priemonėms: darbuotojų kompensacijoms ir mokesčių atidėjimui. Subsidijoms už prekybos patalpų nuomos mokestį taip pat turėtų būti taikomas tas pats principas. Tik tokiu būdu parama prisidės prie ekonomikos stabilumo išlaikymo.”, – pabrėžia R. Vainienė.
Lietuvos prekybos įmonių asociacija primena, kad prekybos sektorius yra vienas didžiausių mokesčių mokėtojų ir darbdavių – sektoriuje dirba apie 106 tūkst. darbuotojų. Žymią dalį mokesčių sumoka ir darbuotojų įdarbina didieji prekybininkai.
„Manome, kad būtina imtis visų priemonių, kurios solidariai būtų naudingos viso sektoriaus, ne tik jo dalies, stabilumui užtikrinti. Pagalba visam mažmeninės prekybos sektoriui prisidėtų ir prie Lietuvos ekonominio stabilumo palaikymo karantino metu ir jį atšaukus”, – prideda Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė.
Užsitęsus karantinui, gali tekti spręsti išlikimo klausimą
Asociacija atkreipia dėmesį, kad karantinas ypač skaudžiai atsilieps tiems prekybininkams, kurie įsikūrę prekybos centruose ir neturi atskiro įėjimo iš lauko. Jiems karantinas gali būti atšauktas vėliausiai.
„Vadinasi, neturėdamos galimybės gauti subsidijas už patalpų nuomos mokestį, tačiau turėdamos karantino sąlygomis išgyventi ilgiau, didelė dalis prekybos įmonių susidurs su dviguba našta. Ir smulkioms, ir didelėms prekybos įmonėms valstybės parama yra gyvybiškai svarbi”, – sako R. Vainienė.
Prekybininkų atstovė neatmeta ir to, kad, norėdami gauti valstybės subsidiją, didesnieji prekybininkai bus priversti ieškoti būdų atitikti smulkiam ir vidutiniam verslui taikomus kriterijus. Vienas jų – darbuotojų skaičius. Nepaisant mažos apyvartos, daug darbuotojų turinti prekybos įmonė netenka SVV statuso, kartu su juo – ir Vyriausybės paramos. Reikia nepamiršti, kad yra ir tokių įmonių, kurios verslą išskaido: kiekvienas prekybos taškas – atskiras juridinis vienetas, priskirtinas smulkiam verslui. Tai kodėl norima labiau bausti tuos, kurie verslą išlaiko po vienu stogu?
„Grįžus prie modelio subsidijas skirti tik daliai verslo, laimėtojų šioje situacijoje nebus. Deja, skaudžiausiai tai atsilieps darbuotojams ir šalies ekonomikai. Viliamės, kad Vyriausybė išlaikys solidarų požiūrį į šalies verslą, kurio gyvybingumo išlaikymas šiuo laikotarpiu vėliau garantuos spartesnį šalies atsigavimą iš karantino sąlygoto ekonomikos nuosmukio”, – sako R. Vainienė.
Lietuvos prekybos įmonių asociacija kartu su Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybair Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija pasirašė memorandumą dėl verslo solidarumo ir ragina Vyriausybę priimti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlytą ir ministrų kabineto jau patvirtintą koncepciją dėl nuomos kaštų kompensavimo.
