Po pirmojo rinkimų turo Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) susižėrė bemaž ketvirtadalį rinkėjų simpatijų. Šis rezultatas garantuoja 23 iš 141 mandato Seime. Antri – Valstiečių ir žaliųjų sąjunga su 16 mandatų. Į Seimą patenka dvi liberalios partijos, Darbo partija ir socialdemokratai. Apžvalgininkas Kęstutis Girnius vertina, kad centro dešinė pasirodė geriau, nei tikėjosi pačios partijos.
Daugiamandatėje apygardoje iš viso 6 partijos perlipo 5 procentų balsų kartelę, rodo išankstiniai Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys. Tad pusė Seimo – 70 mandatų – kitoje kadencijoje atrodys taip: 23 konservatoriai, 16 valstiečių, 9 „darbiečiai“, 8 socialdemokratai, 8 Laisvės partijos nariai ir 6 nariai iš Liberalų sąjūdžio. Kita pusė Seimo paaiškės po rinkimų rezultatų vienmandatėse, čia į antrą turą pirmaudami išėjo 36 konservatoriai.
9 valandą ryto dar nebuvo suskaičiuoti tik 1 apylinkės duomenys iš 1989. Kol kas rezultatų nepateikė vienintelė Jotvingių apygardoje esanti Dzūkų apygarda. Nebeliko intrigos ir dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) – iki 5 procentų kartelės trūko maždaug dešimtosios procento dalies. Šiuo metu partija yra surinkusi 4,82 proc. rinkėjų balsų.
Daugiausia pirmumo balsų, per 110 tūkstančių, TS-LKD tarpe surinko Ingrida Šimonytė, ji partijos pirmininką Gabrielių Landsbergį aplenkė kone dvigubai. Partija iš viso surinko 24,43 proc. balsų.
LVŽS lyderių trejetas po reitingavimo liko nepakitęs: Saulius Skvernelis, Ramūnas Karbauskis, ir Aurelijus Veryga. Partija iš viso surinko 17,76 proc. rinkėjų balsų.
Apylygiai Darbo partijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos rezultatai: atitinkamai 9,63 ir 9,35 procento.
Laisvės partijai teko 8,71 proc. balsų, Liberalų sąjūdžiui – 6,74 proc., 5.45 val. skelbė VRK.
Iš karto už 5 proc. ribos rikiuojasi Lietuvos lenkų rinkimų akcija su 4,82 proc. balsų. Už jų – Lietuvos socialdemokratų darbo partija (3,18 proc.), Centro partija – tautininkai (2,29 proc.), Nacionalinis susivienijimas (2.13 proc.).
[better-wp-embedder width=”100%” height=”400px” download=”all” download-text=”” url=”http://
” /]
Girnius: Lietuvoje beveik nebuvo rinkimų, debatai – apgailėtini
Apžvalgininkas Kęstutis Girnius specialioje rinkimams skirtoje Delfi laidoje aiškino, jog kai kurios partijos šiuose rinkimuose pasirodė geriau, nei veikiausiai tikėjosi jie patys. „Dar negalia pasakyti, už ką nubalsavo Lietuva, bet centro dešinė pasirodė gerokai geriau nei jie ir patys manė.
Konservatoriai kalbėjo apie nestandartinių koalicijų sudarymą, o tai leido įtarti, kad ir jų apklausos rodė, kad padėtis nėra tokia gera. Bet dabar jie surinko gerokai daugiau nei tikėjosi, jie aiškiai turės daugumą, kai ateis rezultatai iš didžiųjų miestų. Bet akivaizdu, kad tiek Kaunas, tiek Vilnius bus jų.
Staigmena yra Laisvės partija, nes nebuvo aišku, ar ji įveiks penkių procentų barjerą, bet ji įveikė, todėl jau bus trys partijos, iš kurių jie galės sudaryti koaliciją“, – sako K. Girnius. Anot jo, rezultatus galėjo nulemti ir pasikeitęs gyventojų aktyvumas, pavyzdžiui, mažesniuose miestuose.
„Manau, kad daug kas priklauso nuo aktyvumo. Kaimas, kuris daugiau linkęs palaikyti kairę, mažiau balsavo, gal tokią niūrią dieną tiesiog nenorėjo nueiti į rinkimų apygardą.
Antra, manau, kad galėjo irgi susikaupti tokie dalykai, kad jeigu Laisvės partija nebūtų įveikusi penkių procentų barjero, tai centro dešinės koalicija būtų neįmanoma. O dabar, kai jie taip tvirtai peržengė, tikimybė yra didelė.
Kita vertus, manau, kad antrame ture Kaune ir Vilniuje centro dešinė laimės didesnę dalį balsų, bet dar per anksti nustatyti, kokia bus takoskyra tarp miesto ir kaimo. Bet tai yra gana liūdnas ženklas, kad yra toks akivaizdus susiskirstymas, tarp miesto, kur žmonės geriau gyvena, ir kaimo, kur žmonės gyvena skurdžiau.“
Paklausus, kaip vertina socialdemokratų pasirodymą, politologas tikino, jiems buvo gerokai sunkiau sulaukti ir žiniasklaidos dėmesio. „Manau, kad faktiškai tas skilimas turėjo šiokį tokį vaidmenį, dalis žvaigždių pasitraukė. Taip pat jų partijos pirmininkas A. Paluckas nebuvo Seimo narys – jam buvo sunkiau sulaukti žiniasklaidos dėmesio. Kita vertus, ir patį Palucką nustebino Darbo partijos pasirodymas. Manau, socdemai gaus daugiau balsų.“
Anot jo, rinkėjai net nematė realių rinkimų dėl dėmesio koronavirusui bei karantino problemoms. „Lietuvoje beveik nebuvo rinkimų, nes buvo ir tas pats koronavirusas, karantinas, buvo mažiau susitikimų su rinkėjais, todėl tai svarbus momentas. Antra, tie debatai buvo apgailėtini.“ Paklausus, ar antrame ture galime tikėtis staigmenų, pašnekovas tikino, kad veikiausiai intrigos nebus. „Antrame ture pagrindinis klausimas, kiek kaimuose laimės kairieji, kiek miestuose dešinieji.“
„Darbiečių“ pakilimui turi kelis paaiškinimus
Daugiamandatėje rinkimų apygardoje Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) sulaukė mažiau palaikymo nei Darbo partija, o pats Gintautas Paluckas rinkimų naktį pripažino, jog toks rezultatas – jam yra staigmena. Vis dėlto „Baltijos tyrimų“ vadovė, sociologė dr. Rasa Ališauskienė pastebėjo, jog dar iki rinkimų atliktos apklausos rodė, jog „darbiečiams“ durys į Seimą bus atidarytos.
„Vienas dalykas, prieš tris savaites darytos apklausos rodė, kad jie patenka į Seimą ir kad pakankamai neblogai renka apie 3,4,5 vietą. Tiek, kad Darbo partija daugiau populiari ne didžiuosiuose miestuose, o daugiau rajone, mažesniuose miesteliuose. Kita vertus, lyderis turi įtakos. Bet kurios partijos lyderis turi įtakos. Ir vis tik tai dar trims savaitėms likus iki rinkimų iš tų, kurie sakė, kad eis (balsuoti – „Delfi“), 8 proc. dar dvejojo, už kurią partiją balsuoti. Tos trys savaitės, aišku, buvo labai svarbios – kas važinėjo, kas agitavo. Panašu, kad Darbo partija smarkiai apkramtė Žemaitaičio Laivę ir teisingumą“, – teigė R. Ališauskienė.
Sociologė pastebėjo, kad likus mažiau nei mėnesiui iki Seimo rinkimų Žemaitaičio partija dar atrodė labai neblogai. „Bet tai buvo viena iš tų partijų, kurios daugiau kaip trečdalis rinkėjų galėjo pakeisti savo sprendimą ir balsuoti, pirmiausiai, už „darbiečius“, – partijos sėkmę aiškino sociologė.
Laisvės partijai kelialapį į Seimą dovanojo pavadinimas?
Gana netikėti galėjo pasirodyti ir Laisvės partijos rezultatai. Dar iki rinkimų būta nemažai prognozių, kad naujai susikūrusi politinė jėga neperlips 5 proc. kartelės. Vis dėlto rinkėjai šią partiją palaikė ne tik didžiuose miestuose, bet ir regionuose.
„Reikėtų matyti ir paskutinio laikotarpio kampaniją. Kitas dalykas, truputį kyla klausimas dėl pavadinimų. Žiūrėkit, dabar yra socialdarbiečiai, socdemai ir darbiečiai. Ne visi žmonės labai atidžiai studijuoja, kas yra kas. Būna, kad supainioja. Laivės partija ir Laisvė ir teisingumas irgi turi tą patį žodį „laisvė“. Tai irgi klausimas, kur Laisvės partijos sėkmė nedidelėse vietovėse ar nedideliuose kaimuose? Tarsi liberalių pažiūrų rinkėjai dažniausiai balsuoja didesniuose miestuose, o Laisvės partija yra tokia gal labiausiai kraštutinė pagal programą. Tai yra klausimas, kaip jiems pavyko ten pritraukti rinkėjus“, – svarstė R. Ališauskienė.
Paklausta, ar, jos nuomone, gali būti, kad šios partijos sėkmę galėjo nulemti susipainioję žmonės, sociologė atsakė: „Kai kur galėtų būti. Aš negaliu taip tiesiogiai iš karto teigti, bet tiesiog tradiciškai, mažesniuose miestuose, ypač vakarų Lietuvoje, daugiau žmonių palaikydavo Tvarką ir teisingumą, kurios paveldėtoja yra Laisvė ir teisingumas.“
Sociologė pastebėjo, kad R. Žemaitaičio partija šį kartą prastai pasirodė net ir tose šalies vietose, kur įprastai sulaukdavo daugiausiai rinkėjų simpatijų. „Ir ten visai neblogai pasirodo Laisvės partija. Tai čia toks klaustukas, – kalbėjo R. Ališauskienė.
Socialdemokratų nesėkmė – konkurencija kairėje pusėje
Iki rinkimų politologai taip pat prognozavo neblogą LSDP pasirodymą rinkimuose. Svarstyta, kad socialdemokratų korta galėtų tapti nedalyvavimas nuolatiniuose „valstiečių“ ir konservatorių rietynėse. Praėjusių Seimo rinkimų metu ši korta gelbėjo LVŽS, kai žmonės rinkosi „naują“, alternatyvią partiją.
Tačiau stebuklas neįvyko. Anot R. Ališauskienės, tai galėjo lemti, kad kairėje pusėje stumdosi kelios partijos. „Toje pusėje stumdosi „valstiečiai“, socialdemokratai ir „darbiečiai“. Jeigu juos sudėtume į krūvą, tai ta pusė vis tiek šiek tiek daugiau išeina negu dešinė. Bet persiskirstymas toks. Sakykime, žmonėms ne taip sunku balsuoti už valstietį ar socialdemokratą, jiems neatrodo jie tokie skirtingi“, – įžvalgomis dalinosi R. Ališauskienė.
Sociologė teigė, kad jai tokie socialdemokratų rezultatai nebuvo netikėti, be to, situacija dar gali pasikeisti po antrojo turo. „Jie dar turi antrą turą. Antrame ture socialdemokratas dažnai gali būti priimtinesnis negu dešinės partijos kandidatas. Priklausys, aišku, kaip jie sugebės mobilizuotis“, – sakė pašnekovė. Jos teigimu, socialdemokratų balsus pirmame ture aptrupino „darbiečiai“. „Darbiečiai“ ir maženės partijos.
Atsiminkit, kad vis tiek maždaug trečdalis balsavusių žmonių pasirinkimo balsų dingsta, nes praktiškai tos partijos, kurios pateks į Seimą, surenka apie 70 proc. balsų pagal dabartinę situaciją. Reiškia apie 30 proc. – mažesnės partijos, kurioms neužteks iki 5 proc. Tai yra daug, tai būtų laiminti partija, jeigu būtų kaip vienas“, – Seimo rinkimų dėlionę aiškino R. Ališauskienė.
Gintarė Bakūnaitė, Ernestas Naprys
