Kalakutų perdirbimo kompleksai Baltarusijoje, gyvūninių atliekų, cukrinių runkelių perdirbimo ir trąšų gamyklos Rusijoje – tokių planų anksčiau turėjo Lietuvoje „Arvi“ verslo imperiją sukūręs Vidmantas Kučinskas. Liepos 15 dieną sukčiavimu įtariamas verslininkas sulaikytas Slovėnijoje.
„Kaip suprantu jis laikomas areštinėje“, – sakė didžiausiam V. Kučinsko kreditoriui „Alfa Bank“ atstovaujantis advokatų kontoros „Sorainen“ advokatas Laurynas Lukošiūnas. Jis paaiškino, kad V. Kučinsko sulaikymas susijęs su Rusijoje registruota „Arvi NPK“. „Iš viso 2012–2015 metais „Alfa Bank“ bendrovei „Arvi NPK“ suteikė kelias paskolas, kurių bendra suma su palūkanomis ir netesybomis viršija 20 mln. eurų. Būtent šią sumą dėl neįvykdytų finansinių įsipareigojimų iš Lietuvos verslininko siekia išsiieškoti „Alfa Bank“, – sakė L. Lukošiūnas.
Baudžiamoji byla dėl sukčiavimo stambiu mastu V. Kučinskui Rusijoje iškelta 2019 metais. „Rusijos Federacijos teisėsaugos iškelta byla dėl sukčiavimo reiškia, kad V. Kučinsko veiksmuose siekiant gauti paskolas iš banko galimai esama nusikalstamos veikos požymių. Siekdamas finansinės naudos savo valdomai įmonei V. Kučinskas galimai sąmoningai banko atstovams pateikė klaidinančius dokumentus apie Rusijoje registruotos „Arvi NPK“ finansinę būklę.
Tai galėjo turėti lemiamos reikšmės vertinant kreditų rizikingumą ir priimant sprendimus suteikti įmonei paskolas“, – aiškino L. Lukošiūnas. Advokatas nurodė, kad pagal „Arvi NPK“ surinktus duomenis Rusijoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, dėl kurio ir įvyko sulaikymas Slovėnijoje. „Kol kas neaišku, kada įvyks ekstradicija į Rusiją. Tai truks kelis mėnesius“, – „Delfi“ sakė L. Lukošiūnas.
Savo ruožtu V. Kučinsko sutuoktinė Kristina Kučinskienė teigė, kad tikisi, jog jis nebus išduotas Rusijai. „V. Kučinkas negali tikėtis nešališko ir nepriklausomo teismo Rusijos Federacijoje, todėl tikimės Europos Sąjungos valstybių bendradarbiavimo ir principingumo sprendžiant V. Kučinsko išdavimo Rusijai klausimą“, – rašoma naujienų agentūrai BNS perduotame verslininko šeimos pranešime. Pats V. Kučinskas jam Rusijoje reiškiamus kaltinimus anksčiau yra pavadinęs „Alfa Bank“ pasirinkta gąsdinimo taktika. Trečiadienį pranešta, kad V. Kučinsko atžvilgiu ikiteisminį tyrimą vykdo ir Kauno apygardos prokuratūra.
Laukia ir kiti kreditoriai
L. Lukošiūnas sakė, kad „Alfa Bank“ ne vienintelis „Arvi“ kreditorius, kuris siekia iš V. Kučinsko ir su juo susijusių įmonių išsiieškoti turimus įsiskolinimus. „Bendra „Arvi“ grupės įsiskolinimų suma tarptautiniams kreditoriams gali siekti daugiau kaip 40 mln. eurų“, – svarstė jis. Tarp „Arvi“ kreditorių yra ir trąšomis prekiaujanti „Belor“, Serbijos dujų bendrovė „JP Serbijagas“, Šveicarijos „Vertical“ ir kitos.
„Belor“ finansų direktorius Evaldas Janušauskas „Delfi“ sakė, kad „Arvi NPK“ trąšų gamykla Kaliningrade – ko gero, skandalingiausias „Arvi“ investicinis projektas užsienio šalyse. „V. Kučinskas 2015 metų lapkričio 27 dieną sudarė sutartį dėl garantijų suteikimo ir įsipareigojimo atlyginti nuostolius, t. y., garantavo tinkamą „Arvi NPK“ prievolių „Alfa Bank“ įvykdymą ir įsipareigojo pareiškėjui pareikalavus sumokėti mokėtiną sumą (prilyginant garantą pagrindiniam skolininkui). Tai jis padarė po to, kai 2015 metų lapkričio 4 dieną sudarė dovanojimo sutartį, kuria padovanojo 40 proc. „Vyrja“ – pagrindinio „Arvi“ grupės holdingo – akcijų savo sūnui Justui Kučinskui.
Žinoma, bankas nebuvo informuotas apie sudarytą dovanojimo sutartį. Registrų centre dovanojimo sutartis išviešinta tik 2016 metų rugsėjo 7 dieną, t. y. po 10 mėnesių. Tokiu būdu V. Kučinskas sąmoningai padovanojo vertingiausią turimą savo turtą – „Vyrja“ akcijas, pasilikdamas sau tik 10 proc. iš turėtų 50 proc. ir apsidrausdamas, jeigu „Alfa Bank“ pradėtų asmeninio turto išieškojimą“, – pasakojo jis.
E. Janušauskas pastebėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2018 metų gegužės 3 dienos sprendimu „Vyrja“ akcijų dovanojimas buvo panaikintas. „Tuo įdomiau, jog iki šiol – daugiau nei 2 metus – V. Kučinskas nevykdo Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo ir neregistruoja atgal savo vardu „Vyrja“ akcijų“, – stebėjosi jis. „Belor“ atstovas toliau dėstė, kad „Arvi NPK“ nevykdant įsipareigojimų „Alfa Bank“, 2017 metų liepos 20 dieną Kaliningrado srities arbitražo teismo sprendimu buvo iškelta bankroto byla. „Arvi NPK“ įkeistą kilnojamą ir nekilnojamą turtą perėmė kreditorius „Alfa Bank“ – gamykla jau 3 metus stovi nenaudojama“, – sakė E. Janušauskas.
Nepasisekęs klonas
Dar 2013 metais „Arvi“ planavo Rusijoje pastatyti gyvūninių atliekų perdirbimo gamyklą ir įsteigė įmonę „Veterinarnaja sanitarija Bashkorkostana“. „Rietavo veterinarinės sanitarijos“ pavyzdžiu“, – paaiškino E. Janušauskas. Rusijos registrų duomenimis, 80 proc. įmonės akcijų priklausė „Marijampolės Arvi“.
„Projektui buvo išskirtas žemės sklypas ir panašiai. 2019 metų rugsėjį įmonė išregistruota iš Rusijos įmonių registro“, – pasakojo E. Janušauskas. 2012 metais Kaliningrade „Arvi“ planavo pastatyti cukrinių runkelių perdirbimo gamyklą ir įsteigė įmonę „Slavskij Sachar“, kurios 100 proc. akcijų priklausė „Marijampolės Arvi“. „Dėl išnuomotos žemės sklypų nepriežiūros „Slavskij Sachar“ buvo taikyta administracinė atsakomybė. 2020 metų gegužę įmonė išregistruota iš Rusijos įmonių registro“, – sakė E. Janušauskas.
Investicijos Baltarusijoje
2017 metų pradžioje Baltarusijos Grodno laisvojoje ekonominėje zonoje buvo atidarytas naujas kalakutų perdirbimo kompleksas „Arvibelagro“, finansuotas „Sberbank“ dukterinio banko Baltarusijoje „BPS-Sberbank“. Baltarusijos registro duomenimis, 95 proc. „Arvibelagro“ akcijų priklausė įmonei „Marijampolės Arvi“. Komplekso atidaryme dalyvavo Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, buvo žadama plėtra ir naujos darbo vietos.
Dar 2015 metais „Delfi“ lankantis Baltarusijoje, naujos įmonės direktorius Arūnas Bernadišius sakė, kad ketinama įdarbinti apie 200 žmonių. „Pusė teks administracijai ir fabriko darbuotojams, o likusi – pašaro centrui ir fermoms, – pasakojo jis. – Pagrindinė darbo jėga bus vietinė ir jos turėtų užtekti. Žmonės pastoviai ateina ieškoti darbo.“
A. Bernadišius taip pat pasakojo, kad Baltarusijoje ketinama užkurti pilną kalakutų produkcijos liniją – nuo užauginamos mėsos iki galutinės pakuotės. „Prekiausime tiek žalia mėsa, tiek apdorota (dešros ir t. t. – tas pats kaip ir Lietuvoje)“, – aiškino A. Bernadišius. Pašnekovas pabrėžė, kad į apdorojimo cechą Lydos rajone buvo investuota apie 40 mln. eurų, dalis kurių pasiskolinta iš Baltarusijoje veikiančio banko.
Kalbėdamas apie santykius su Baltarusijos valdžia, A. Bernadišius sakė, kad jie normalūs, nors yra ir problemų, pavyzdžiui, vėlavimų. „Baltarusiams kalakutiena kol kas egzotika, kaip Lietuvoje strutiena. Lyginant su 2004 metų situaciją Lietuvoje, kai buvo pradėta rimtesnė kalakutienos gamyba, Baltarusijoje situacija panaši – maždaug 100 gramų vienai galvai per metus, o dabar Lietuvoje apie 2 kilogramus parduodame. Tikimės ir čia panašaus rezultato“, – verslo planus dėstė „Arvibelagro“ direktorius.
Tačiau, kaip pastebėjo E. Janušauskas, 2018 metų viduryje spaudoje Baltarusijos valstybės kontrolė pažymėjo, jog kompleksas veikia ne pilnu pajėgumu, taip pat produkcijos neeksportuoja, kas buvo vienas iš pirminių atidarymo tikslų. „2019 metų viduryje spaudoje ir toliau užsimenama apie „Arvibelagro“ žaliavų trūkumą ir darbą ne pilnu pajėgumu, tuo pačiu „Arvibelagro“ žada spręsti problemas neva naujo surasto investuotojo pagalba“, – pasakojo „Belor“ atstovas.
Minimas „investuotojas“ – ūkininkas Irmantas Grigas. Jo auginti kalakutai buvo išvežti į Baltarusiją, ir už tai nebuvo atsiskaityta. Žiniasklaidoje skelbta, kad I. Grigo ūkis bankrutavo, o turtas šiemet parduotas varžytinėse. „Kol kas netęsim veiklos, čia daug reikalų su pačia „Arvi“. Jaučiuosi apgautas ir nenoriu prie tos veiklos grįžti“, – 2019 metų gruodį BNS sakė I. Grigas.
Kaip pastebi E. Janušauskas, „investuotojo“ pagalba padėjo neilgam. „Baltarusijos mokesčių inspekcijos duomenimis, „Arvibelagro“ įtrauktas į „juodąjį“ mokesčių mokėtojų sąrašą (2020 metų I ketv. duomenimis)“, – sakė jis. Baltarusijos opozicijos veikėjo, tinklaraštininko Sergejaus Tichanovskio balandį „Youtube“ paskelbtame vaizdo įraše matyti, kad „Arvibelagro“ kalakutų nebėra.
„Arvi“ grupė dar planavo investuoti ir Baltarusijos Mogiliovo srityje. 2017 metų pabaigoje „Arvi“ grupė įsteigė naują įmonę „Klimarvi“ su tikslu ten pastatyti kalakutų perdirbimo kompleksą. „Su rajono valdžia buvo pasirašytos investavimo sutartys, išskirti žemės sklypai, numatytos lengvatos…“ – pasakojo E. Janušauskas. Tačiau 2020 metų „Klimarvi“ išregistruota iš Baltarusijos įmonių registro, įmonė likviduota.
Dominavo techninės druskos rinkoje
Dar vienas „Arvi“ ryšys su Baltarusija yra per įmonę „Baltkalis“. Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, nuo 2009 metų techninės druskos kelių barstymui rinkoje įsitvirtino vienas tiekėjas įmonė „Baltkalis“, 2009–2015 metų laikotarpiu laimėjęs 96 proc. vykusių viešųjų pirkimų vertės.
Lyginant viešųjų pirkimų apimtis, 2003–2009 metų laikotarpiu techninės druskos bendroji viešųjų pirkimų apimtis buvo 20,8 mln. eurų. Tuo metu po „Baltkalio“ atėjimo į rinką 2010–2015 metų laikotarpiu techninės druskos bendroji viešųjų pirkimų apimtis išaugo iki 48,7 mln. eurų, t. y. daugiau nei dvigubai. E. Janušauskas svarstė, kad situacija galėjo pasikeisti tik po to, kai 2018 metais „Belor“ dėl skolų areštavo „Baltkalio“ turtą.
„Esant turto areštams ir nebeturint galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, „Baltkalis“ 2018 metų rugpjūtį įkūrė dukterinę įmonę „Baltkalis LT“, – sakė jis. Juridinių asmenų registrui pateiktos finansinės ataskaitos duomenimis, 2019 metais „Baltkalis LT“ pardavimo pajamų neturėjo, patyrė 1009 eurų grynąjį nuostolį. Palyginimui, 2018 metais įmonė buvo gavusi 658 525 eurus pajamų, patyrė -169 916 eurų grynąjį nuostolį.
„Baltkalio“ akcininkai iki 2019 metų kovo buvo pasiskirstę taip: 42 proc. „Vyrja“, kontroliuojama V. Kučinsko šeimos, 40 proc. – Baltarusijoje registruota „Belaruskalij“ (techninės druskos tiekėjas), likę 18 proc. – Arvi įmonių grupės mažesnieji akcininkai R. Malinauskas ir Urbaičių šeima (po 9 proc.). „2019 metų kovą 40 proc. OAO „Belaruskalij“ akcijų buvo parduotos Aleksandr Adianov. Akcijų pasikeitimas įvyko tą patį mėnesį, kai „Baltkalis“ buvo įtrauktas į nepatikimų tiekėjų sąrašą dėl nevykdomos sutarties su „Panevėžio energija“, – pažymėjo E. Janušauskas.
Jis dar pastebėjo, kad nuo 2014 metų „Baltkalis“ buvo finansuojamas „Sberbank Europe AG“ (suteikta 9 mln. eurų kredito linija), kuri šiuo metu nutraukta. „Liepos 21 dieną Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu priteista 615 tūkst. eurų (+6 proc. palūkanos nuo 2017 metų vasario 3 dienos iki skolos apmokėjimo +30 983 eurai teisinių išlaidų) „Baltkalio“ skola „Belor“, – papildė „Belor“ atstovas. – Bendra „Baltkalio“ skola „Belor“ šiai dienai, įvertinus palūkanas ir teisines išlaidas, tapo 775 tūkst. eurų.“ Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, V. Kučinskas vis dar yra Rusijos Federacijos garbės konsulas Marijampolėje.
Edgaras Savickas
