Tyrimai rodo, kad vienam lietuviui vidutiniškai tenka beveik 12 kg vištos kiaušinių per metus. Tai – itin didele nauda organizmui pasižymintis maisto produktas, kurio populiarumą lemia gausus baltymų, svarbių raumenų augimui, kiekis.
Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Justina Metlovienė atskleidžia, kad neatsargus kiaušinių vartojimas bei netinkamas jų apdorojimas gali kelti riziką užsikrėsti ir sunkiomis ligomis, tokiomis kaip salmoneliozė. Vaistininkė dalijasi patarimais, padėsiančiais apsisaugoti nuo lemtinga galinčios tapti ligos bei atskleidžia, ko reikėtų imtis, norint papildyti baltymų atsargas organizme.
12 skirtingų naudų
Fiziškai aktyviems žmonėms, ypač sportininkams, labai svarbu, kad jų raumenys gautų reikiamą kiekį baltymų. Pastarieji laikomi raumenų energijos šaltiniu, nes ne tik padeda jiems augti, atsistatyti po traumų, bet ir pagerina bendrą fizinę ištvermę. Pakankamas baltymų kiekis organizme taip pat skatina ląstelių atsinaujinimą, apsaugo nuo savalaikio raumenų nykimo, kuris dažniausiai prasideda sulaukus garbingo amžiaus.
Vaistininkė J. Metlovienė paaiškina, jog nors didelė dalis visuomenės yra susipažinusi su esminėmis kiaušinių naudomis, dažnas nežino, kad be baltymų šiame produkte yra dar 12 skirtingų vitaminų ir mineralų: vitaminų A, D, E, K, taip pat B grupės vitaminų, folio rūgšties, geležies, cinko ir net seleno.
„Visos šios medžiagos yra būtinos normaliai organizmo veiklai palaikyti, padeda stiprinti imunitetą ir gerina bendrą sveikatos būklę. Kiaušiniai turi biotino, kuris yra svarbus odai, plaukams ir nagams, taip pat cholino, būtino tinkamoms smegenų ir nervų sistemos funkcijoms. Negana to, šis maisto produktas yra turtingas antioksidantais luteinu ir zeaksantinu, kurie padeda apsaugoti akis nuo amžėjimo lemiamų ligų, tokių kaip katarakta ir geltonosios dėmės degeneracija“, – naudas vardija J. Metlovienė.
Klaidos, galinčios lemti sunkią ligą
„Camelia“ vaistininkė pastebi, kad kai kurie sportininkai, siekdami iš kiaušinių gauti maksimalų vitaminų ir mineralų kiekį bei taupydami laiką, skirtą maisto gaminimui, vis dar geria neapdorotą, žalią kiaušinį. Deja, šis senosios sportininkų kartos palikimu tapęs kiaušinių vartojimo būdas gali būti itin pavojingas sveikatai – per termiškai neapdorotus kiaušinius kyla grėsmė užsikrėsti salmonelioze.
Tai – ūmi žarnyno infekcija, kurią sukelia bakterijos salmonelės, gyvenančios gyvūnų ir žmonių žarnyne ir į aplinką patenkančios kartu su išmatomis. J. Metlovienė įvardija, kad pagrindiniai ligos simptomai yra dažnas viduriavimas, itin aukšta temperatūra, pykinimas, vėmimas, stiprūs pilvo ir galvos skausmai.
„Daugumai žmonių salmoneliozė praeina savaime per 4–7 dienas, tačiau sunkesniais atvejais, kada netenkama itin daug organizmo skysčių, gali išsivystyti dehidratacija, elektrolitų disbalansas ir netgi kilti pavojus gyvybei. Ši bakterinė infekcija yra itin grėsminga kūdikiams, mažiems vaikams, pagyvenusiems žmonėms ir asmenims su nusilpusia imunine sistema. Kasmet Lietuvoje diagnozuojama nuo kelių šimtų iki keleto tūkstančių salmoneliozės atveju, o nemaža dalis sergančiųjų patenka į ligoninę“, – sako vaistininkė.
Kaip apsisaugoti?
J. Metlovienė atkreipia dėmesį, kad salmonelioze užsikrėsti galima ne tik per žalius ar nepakankamai apdorotus kiaušinius, bet ir per nepasterizuotą pieną bei jo produktus, nepakankamai termiškai apdorotą mėsą, ypač paukštieną, ir net daržoves ar vaisius, kurie buvo užteršti gyvūnų fekalijomis. Užsikrėtimas galimas ir kontaktuojant su sergančiu žmogumi ar gyvūnu. Anot J. Metlovienės, apsisaugoti gali padėti dažnas rankų plovimas ir dezinfekavimas, higienos reikalavimų laikymasis gaminant maistą.
„Prieš ruošiant kiaušinius, visada reikėtų nuplauti lukštą po tekančiu vandeniu, o virti ne trumpiau nei 5–7 minutes. Bijantiems salmoneliozės, reikėtų vengti ragauti ir maistą, kuriame naudojamas kiaušinis nebuvo termiškai apdorotas. Ruošiant vištienos ar kitos mėsos patiekalus, rekomenduojama ant tos pačios pjaustymo lentelės nedėti kitų maisto produktų, taip pat gerai nuplauti rankas bei visus naudojamus įrankius“, – paaiškina ji.
Kiek baltymų mums reikia?
Siekiantiems savo valgiaraštį papildyti baltymų gausa, pravartu žinoti ir kiaušinių alternatyvas, taip pat pasižyminčias dideliu šios maistinės medžiagos kiekiu. Vaistininkė J. Metlovienė vardija, kad nemažą kiekį baltymų galima rasti pupelėse, lęšiuose, avinžirniuose, įvairiuose riešutuose bei sėklose. Vaistinėse bei sporto prekių parduotuvėse taip pat galima įsigyti koncentruotų baltyminio maisto alternatyvų, tokių kaip specialios sudėties batonėliai, geriamieji milteliai, taip pat maisto papildų.
„Dėl tinkamų maisto papildų pasirinkimo ir vartojimo visada rekomenduojama pasikonsultuoti su vaistininku, kadangi reikalingas šios medžiagos kiekis priklauso nuo asmens fizinio aktyvumo, amžiaus, sveikatos būklės, kūno svorio. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, per dieną suaugusiems žmonėms reikia 0,8 g baltymų vienam kg kūno svorio, vaikams ir paaugliams atitinkamai reikėtų suvartoti 0,9–1,3 g baltymų, besilaukiančioms ir žindančioms moterims – 1,1–1,2 g baltymų, o sportininkams – iki 2 g baltymų vienam kg kūno svorio per dieną.
Siekiant efektyvaus raumeninio audinio funkcionavimo ir skaičiuojant, kad jei, tarkime, žmogus sveria 80 kg, jo paros baltymų dozė turėtų būti apie 64 g. Kadangi vienas kiaušinis savo sudėtyje turi apie 6 g baltymų, o per dieną nerekomenduojama suvalgyti ne daugiau 2 kiaušinių, būtina maisto racioną papildyti baltymų alternatyvomis – kitais maisto produktais ar maisto papildais“, – priduria J. Metlovienė.
