Trumpos maisto tiekimo grandinės, įprastos daugelyje Europos Sąjungos šalių, Lietuvoje vis dar sunkiai skinasi kelią.
Nuo 2016 metų pagal KPP veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ patvirtintos 27 paraiškos už 3,2 mln. eurų, nors galimybės buvo kur kas platesnės – tam iki 2023 m. skirta 14 mln. eurų.
Patys ūkininkai nurodo ne vieną to priežastį – trūksta pasitikėjimo bendradarbiavimu, stabdo sudėtinga situacija rinkoje, konkurencija su didmenininkais. Apie tai, kaip optimizuoti trumpų tiekimo grandinių plėtrą, Žemės ūkio ministerijoje diskutavo darbo grupė trumpoms tiekimo grandinėms vystyti, gerąja patirtimi dalijosi jau šią veiklą vykdantys paramos gavėjai.
„Žemės ūkio ministerija, siekdama paskatinti ūkininkus bendradarbiauti ir sutrumpinti produkto kelią nuo lauko iki stalo, siūlo efektyvų įrankį – paramą trumpoms maisto tiekimo grandinėms skatinti. Norime išsiaiškinti, kas labiausiai trukdo ūkininkams naudotis šia parama, todėl tariamės su socialiniais partneriais, įsiklausome į jų pasiūlymus ir, žinoma, džiaugiamės geraisiais pavyzdžiais, kurių jau turime ne vieną“, – teigia žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis.
Pasak darbo grupės posėdyje dalyvavusios Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovės Zofijos Cironkienės, asociacija buvo labiausiai suinteresuota logistikos centrų kūrimu, kuriuose pagal vartotojų užsakymus būtų sudaromi maisto krepšeliai, tačiau potencialius pareiškėjus sustabdė išaugusios energijos kainos, neaiški situacija bei viešieji pirkimai per Centrinę pirkimų organizaciją.
Būtina mažinti biurokratiją, kad nuo verslo plano parengimo iki jo vykdymo praeitų kaip įmanoma mažiau laiko, įsitikinęs žemės ūkio kooperatinės bendrovės BIO LEUA vadovas Nikolajus Dubnikovas. Pasak jo, būtinas lankstumas administruojant priemonę, atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją, kad verslo planas atlieptų realijas.
Visi gauti pasiūlymai bus išnagrinėti, apie galimybes juos priimti darbo grupė diskutuos artimiausiame susitikime. Ir toliau bus ieškoma būdų, kaip populiarinti trumpas tiekimo grandines, priartinti žemės ūkio produkcijos gamintojus prie vartotojų.
„Sklandžiam trumpų maisto tiekimo grandinių veikimui būtinos sutelktos ne tik planavimo ir administravimo procese dalyvaujančių pastangos, bet ir kitų valstybės institucijų noras bendradarbiauti. Kai vietos savivalda įsitraukia ir skatina vietos gamintojus bendradarbiauti su vietos kavinėmis, vaikų darželiais, mokyklomis, kitais vartotojais, skatina ūkininkus vykdyti viešuosius pirkimus realizuojant savo produkciją rajono gyventojams, tuomet ir rezultatai geresni“, – pastebi žemės ūkio viceministras E. Giedraitis.