Teisingumo ministerijos specialistai kompleksiškai peržiūrėjo Baudžiamąjį kodeksą ir parengė didelės apimties pataisas, kurios įgyvendina baudžiamosios politikos sisteminę pertvarką ekonominių, finansinių ir turtinių nusikaltimų kategorijose. Svarbiausias pertvarkos kryptis, jų poveikį baudžiamajai politikai šiandien vykusioje spaudos konferencijoje pristatė ir aptarė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, generalinis prokuroras Evaldas Pašilis ir Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Aurelijus Gutauskas.
„Šios reformos pagrindinis tikslas – pagreitinti teisingumo vykdymo procesą, kad nukentėjusieji greičiau sulauktų teismų sprendimų ir atlygio už nusikaltimais patirtą žalą, taip pat stiprinti pasitikėjimą teisėsaugos institucijomis, kad mūsų visuomenė taptų dar saugesnė.“, – pabrėžė teisingumo ministras E. Jankevičius.
Anot ministro, nuo pat Baudžiamojo kodekso priėmimo 2000 m. baudžiamoji politika daugiausia buvo griežtinamojo pobūdžio. Per šį laiką kriminalizuota sąlyginai daug nedidelio pavojingumo veikų, už kurias taikyti baudžiamąją atsakomybę nėra būtina, neefektyvu ir ekonomiškai netikslinga. Lietuva savo bausmių griežtumu išsiskiria tarp Europos Sąjungos ir kitų demokratinių šalių. Pavyzdžiui, šiandien striukės už 150 eurų vagystės bylos tyrimas gali trukti iki pusantrų metų. Palyginti su kitomis ES valstybėmis narėmis Lietuvoje laisvės atėmimo bausmė skiriama iki 10 kartų dažniau. Nors Lietuvoje mažėja laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skaičius, Lietuva išlieka lydere šioje srityje tarp visų Europos valstybių.
Baudžiamajame kodekse nurodyti ekonominiai MGL arba baziniai bausmių ir nuobaudų dydžiai, kuriais vertinamas nusikaltimų sunkumas, per pastaruosius 20 metų iš esmės nesikeitė. Tai reiškia, kad nusikalstamų veikų pavojingumas skaičiuojamas pagal iš esmės nepakitusius dydžius, kurie dabar akivaizdžiai per maži ir neatitinka realios ekonominės padėties valstybėje. Šiandien galiojančiuose įstatymuose numatyta, kad už 250 eurų žalos padarymą žmogui galima skirti net iki 3 metų laisvės atėmimo, o 12 tūkst. eurų jau vertinama kaip itin didelė žala, už kurios padarymą skiriamos 8 ar 10 metų laisvės atėmimo bausmės. Kitose ES valstybėse panaši laisvės atėmimo bausmė gresia už kur didesnės žalos padarymą, pavyzdžiui Slovakijoje – nuo 400 eurų, Suomijoje – nuo 500 eurų, Vengrijoje – nuo 1500 eurų.
Bandant tobulinti Baudžiamąjį kodeksą, stokota sisteminio požiūrio. Todėl panašių nusikaltimų pavojingumas dabar traktuojamas labai skirtingai. Pavyzdžiui, už 38 tūkst. eurų vertės finansinį sukčiavimą skiriama 8 metų laisvės atėmimo bausmė, o turtinio sukčiavimo atveju tokia pati 8 metų bausmė taikoma už beveik tris kartus mažesnę sumą.
Dėl nepagrįstai griežto kriminalizavimo ikiteisminio tyrimo įstaigos ir teismai yra apkrauti neproporcingai dideliu darbo krūviu. Tai lemia ilgai trunkantį baudžiamąjį procesą ir nepateisinamai lėtą teisingumo vykdymą. Pernai apylinkės teismo teisėjas praėjusiais metais per mėnesį išnagrinėdavo maždaug po 35 bylas.
„Siūlydami pertvarkyti baudžiamąją politiką, siekiame ją modernizuoti ir formuoti, atsižvelgiant į valstybės ūkinę ekonominę situaciją, šiuolaikinės demokratinės teisinės valstybės veikimo principus. Patobulintas Baudžiamasis kodeksas bus daug veiksmingesnis įrankis įgyvendinti teisingumą, – sako teisingumo ministras E. Jankevičius. – Noriu atkreipti dėmesį, kad baudžiamoji atsakomybė nebus mažinama už korupcinius, smurtinius nusikaltimus, prekybą narkotikais“.
Baudžiamojo įstatymo pakeitimuose siūloma griežtai bausti tik už pačius pavojingiausius ir didžiausią žalą valstybei bei visuomenei darančius turtinius, ekonominius ir finansinius nusikaltimus. Kartu proporcingai būtų mažinamas baudžiamumas už mažiau pavojingas veikas. Už smulkius turtinius nusikaltimus (pavyzdžiui, radinio pasisavinimas), smulkius ekonominius nusikaltimus (pavyzdžiui, kredito panaudojimas ne pagal paskirtį) bei smulkius finansinius nusikaltimus (pavyzdžiui, nereikšmingi buhalterinės apskaitos pažeidimai) būtų taikomos ne baudžiamosios, o administracinės ar kitos teisinės atsakomybės priemonės.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs generalinis prokuroras Evaldas Pašilis sakė, kad prokuratūra pritaria iniciatyvoms padidinti finansinę ribą, nuo kurios pradedama taikyti baudžiamoji atsakomybė. „‚Jeigu yra galimybė, pirmiausia asmeniui reikėtų taikyti drausminę, administracinę, o ne baudžiamąją atsakomybę. Negalima už 100 eurų neapskaitytų lėšų pradėti ikiteisminį tyrimą “.
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Aurelijaus Gutausko teigimu, dabartiniu metu yra kriminalizuota per daug veikų.“ Susipažinęs su šiuo projektu galiu pasakyti, kad jis yra nuoseklus ir sisteminis. Dabartiniame įstatyme yra labai daug „mirusių“ normų, kurios netaikomos arba neveikia, arba dubliuojasi su Administracinių nusižengimų kodeksu. Todėl dėl daugybė veikų, kurios nereikalingos baudžiamajame įstatyme, yra priimami išteisinamieji nuosprendžiai“.
„Lietuvos baudžiamoji politika yra pakankamai griežta palyginti su kitomis ES valstybėmis, dažnai skiriama įkalinimo bausmė., – spaudos konferencijoje pabrėžė Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės vadovė Simona Mesonienė. –Ne visuomet institucijų ištekliai yra efektyviai panaudojami, o tai lemia, kad sunku pagerinti nusikaltimų išaiškinamumo rodiklį ir sutrumpinti baudžiamųjų bylų nagrinėjimo teisme trukmę.“
Projekte siūloma, kad baudžiamasis įstatymas būtų pagrįstas dabartinę valstybės ekonomikos plėtrą atitinkančiais rodikliais, nes nusikaltimuose nurodytų ekonominių dydžių negalima atsieti nuo ekonominės aplinkos. Tai, kas buvo laikoma didelės vertės turtu ar didele turtine žala 2000 m., šiandien tiesiog neatitinka tikrovės. Nustatant naujus ekonominius dydžius, pagal kuriuos ir „matuojamas“ tokių nusikaltimų pavojingumas, buvo remtasi užsienio šalių gerąja praktika. Kitose ES valstybėse didelės vertės ar didelės žalos piniginė išraiška dažnai yra net keliolika kartų didesnė negu Lietuvoje, pavyzdžiui, Estijoje – 400 tūkst. eurų, Slovakijoje – 132 tūkst. eurų, Vengrijoje – 146 tūkst. eurų ir pan., tuo tarpu Lietuvoje – vos 12 tūkst. eurų arba ekonominių nusikaltimų atvejais – vos 8 tūkst. eurų.
Teisingumo ministerijos parengtos baudžiamojo įstatymo pataisos leistų racionaliau paskirstyti ikiteisminio tyrimo įstaigų, teismų darbo krūvį, žmogiškuosius išteklius ir sutrumpinti pačių sudėtingiausių baudžiamųjų bylų nagrinėjimo laiką. Kartu būtų taupomos valstybės lėšos, skiriamos ilgai užtrunkantiems baudžiamiesiems procesams finansuoti, o kaltininkai ir nukentėję asmenys greičiau sulauktų teisingumo įvykdymo.
