Mirties keliu pramintoje „Via Baltica“ magistralėje lapkričio 27–osios vidurdienį sustojo eismas. Kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 29–ame kilometre vyko didžiulės iškilmės – oficialiai atidaryta tik ką baigta rekonstruoti kelio atkarpa tarp Kauno ir Marijampolės. Nors daugiau kaip 20 metų ir dar tris mėnesius vėluodamas, nesėkmių, teismų, keiksmų lydimas sudėtingas procesas pagaliau baigėsi ir kelininkai galėjo švęsti darbų, už kuriuos buvo atseikėta daugiau kaip 156 milijonai eurų, pabaigą! Pusšimtį kilometrų tarp Kauno ir Marijampolės keturių juostų magistraliniu keliu automobiliai dabar galės skrieti 130 km/val. greičiu. Ir nors automobilių srautas ir greitis čia bus išties nemažas, tikimasi, kad naujai įrengtame dvigubai praplatėjusiame greitkelyje avaringumas sumažės 70 procentų.
„Lietuvoje – tai pirmoji automagistralė po daugiau negu 20 metų. Tai kelias, kurio nekantriai laukė visas regionas bei tranzitu čia vykstantys vairuotojai. Aukščiausius automagistralės reikalavimus atitinkantis kelias bus svarbi Šiaurės–Pietų kryptimi einančios transporto arterijos dalis, gerinanti susisiekimą su Baltijos ir kitomis Europos šalimis, inžinerinėmis priemonėmis maksimaliai sauganti eismo dalyvius“, – kelio atkarpos atidarymo iškilmėse teigė Lietuvos susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus Vitalijaus Andrejevo, eismo saugai reikšmingas ne vien magistralės praplatinimas – rekonstruotuose ruožuose tarp Kauno ir Marijampolės neliko vieno lygio sankryžų, pastatyta 10 viadukų, įrengtos 2 žiedinės ir 3 skirtingų lygių sankryžos, nutiesti jungiamieji keliai vietiniam transportui. Nuo susidūrimų su gyvūnais saugos tinklo tvoros, barjerai, nušokimo rampos bei požeminė perėja gyvūnams.
Šią kelio atkarpą projektavo Kauno UAB „Kelprojektas“. Darbus vykdė vienos didžiausių Baltijos šalyse kelių statybos bendrovių „Kauno tiltai“, Alytaus „Alkesta“, Vilniaus kelių ir inžinerinių tinklų tiesimo bendrovė „Fegda“, UAB „Eurovia“ bei kitos Lietuvos ir užsienio įmonės. Magistralės „Via Baltica“ dalies tarp Kauno ir Marijampolės atlikta rekonstrukcija iš viso kainavo 156,4 mln. eurų, iš jų 111,7 mln. eurų sudarė Europos Sąjungos sanglaudos fondo investicijos.
Nuo pirmųjų „Via Baltica“ juostų tiesimo praėjo daugiau kaip 20 metų. Po ilgos pertraukos vėl grįžta prie šio projekto. Pernai rudenį pradėti intensyvūs kelio rekonstrukcijos darbai. Deja, jie buvo įstrigę dėl itin lietingo sezono. Šių metų kovą darbai vėl įsibėgėjo. Šie metai buvo itin palankūs kelininkams ir planuota, kad kelio atkarpos Kaunas – Marijampolė pabaigtuvės įvyks rugsėjo mėnesį. Tačiau jas teko atidėti dėl nebaigtų darbų bei taisomų klaidų. Kelininkai keiksnojo projektuotojus dėl kai kurių „kūrybinių“ sprendimų, neatitinkančių praktinės pusės, projektuotojai ir projekto vadovai pykosi su kelininkais dėl jų ne visada kokybiškai atliekamų darbų, gyventojai barėsi tiek su vienais, tiek su kitais, nes daug kur buvo ignoruojami jų interesai. Vieša paslaptimi tapo tai, jog valstybė iš žmonių žemę kelio plėtrai atėmė pusvelčiui, didesnius plotus nei buvo planuota, dėl to ne vieną bylą valstybė pralaimėjo teismuose, o dėl vykdomų teismų procedūrų kelio darbai nusitęsė. Apie vietos gyventojų ir verslininkų nesutarimus su „Via Baltica“ rangovais, apie su tikrove prasilenkiančius sprendimus, darbų kokybę, įstatymų pažeidimus bei kitas įvairias problemas ne kartą buvo rašoma spaudoje. Prognozuojama, kad kai kurios šimtus milijonų kainavusio „Via Baltica“ projektavimo ir tiesimo darbų spragos išlįs netolimoje ateityje. Apie tai puse lūpų prasitaria ir patys rangovai. Buvo įspėtas ir susisiekimo ministras R. Masiulis, rugpjūčio mėnesį atvykęs apžiūrėti „Via Baltica“ magistralėje vykdomų darbų. Deja, problemiškiausioje atkarpoje tarp Sasnavos ir Marijampolės ministras tąkart neapsilankė.
Buvo akivaizdu, kad rugsėjo mėnesį kelias dar nebus baigtas, tikėtasi jo atidarymo šventės spalį, bet ir ši data atidėta. Nuogąstauta, ar pavyks darbus baigti šiais metais. Tačiau kelininkai, dirbdami viršvalandžius ir be išeiginių dienų, lapkričio pabaigoje padėjo paskutinį tašką ir 27 d. buvo paskelbtas oficialus magistralės „Via Baltica“ Kaunas – Marijampolė atkarpos atidarymas.
Lietuvoje šiuo metu rengiamasi tolesnei „Via Baltica“ rekonstrukcijai nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos valstybės sienos (A5 kelias nuo 56,83 km iki 97,06 km). Jau atliktas strateginio poveikio aplinkai vertinimas ir rengiamas specialusis planas, pagal kurį bus nustatoma tiksli iki keturių eismo juostų platinamos magistralės trasa, visuomenės poreikiams išperkami magistralei reikalingi žemės sklypai. Tikimasi, kad 2020 m. bus pradėti šio daugiau nei 40 km ilgio ruožo projektavimo ir statybos darbai, o 2022 m. kelias bus išplatintas iki keturių eismo juostų ir atitiks automagistralės reikalavimus. Planuojama, kad šio ruožo statyba kainuos apie 300 mln. eurų.
Milda Kudirkaitė
