Pirmieji europinių žalinimo reglamentų įgyvendinimo metai parodė, kad EK nuostatos, susijusios su daugiametėmis ganyklomis ir pievomis, neatitinka žemdirbių poreikių. Priežastys paprastos: menkos pieno supirkimo kainos sunaikins nemažai pienininkystės ūkių, tad ganyklos taps nebereikalingos; žemės paveldėtojai norėtų keisti ūkininkavimo kryptį; pastaraisiais metais pirkusieji žemės augalininkystės plėtrai, nusipirko ir žaliuosius apribojimus. Tad nereikalingose daugiametėse ganyklose žemdirbiai norėtų auginti įvairius žemės ūkio augalus. Tačiau atitinkami žalinimo reikalavimai nurodo, kad suartų daugiamečių ganyklų ar pievų plotas šalies mastu gali mažėti tik iki 5 proc. Viršijus leistiną normą, ūkininkaujantieji gali netekti dalies išmokų, o suartas ganyklas teks atsėti.
Tad pasvarstykime: ar yra galimybių kai kuriuos žaliuosius apribojimus pakeisti žemdirbių naudai?
Radviliškio r. ūkininkas Kęstutis ANDRIJAUSKAS: „Anksčiau melžiau 4 karves, bet atpigus pienui jų neliko, laikau tik kelis galvijus. Daugiamečių ganyklų yra 6 ha, tad bent 2 ha galėčiau auginti javus. Nereikėtų ploto prižiūrėti ir šienauti, juolab kad šieno niekam nebereikia. Bet žalinimo reikalavimai varžo turinčiuosius daugiamečių ganyklų ir dėl kitų priežasčių: mūsų rajone jaunasis ūkininkas nusipirko žemės iš fermą panaikinusio ūkininko, bet ganyklų arti ir auginti javų negali. Susirūpinę ir tie, kurie dėl nepalankių gyvulininkystei sąlygų nori parduoti turimas daugiametes ganyklas.
Nežinia, dėl kokių priežasčių taikomi šie apribojimai, bet jei taip manoma tausoti aplinką, tai sprendimas netikęs. Žinia, išeičių yra: pievas ir ganyklas deklaruoti, gauti tiesiogines išmokas ir tapti „sofos“ ūkininku arba jų visai nedeklaruoti ir auginti javus. Tuomet teks atsisakyti išmokų, o ir deklaravimo klaidų nebus išvengta. Įstatymo pataisa būtina, nes daugiamečių ganyklų pavertimas ariama žeme žemdirbiams tampa opia problema.“
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Išmokų skyriaus vedėjas Antanas KARBAUSKAS: „Ūkininkų nerimas pagrįstas, nes draudimas arti daugiametes ganyklas ir pievas yra per griežtas, ypač dabar, kai pieno gamintojai išgyvena krizę. Tačiau žalinimo reikalavimai įsigaliojo visose ES šalyse: pavyzdžiui, Kroatijoje ganyklų nėra, o Airijoje jos užima per 90 proc. deklaruojamų plotų ir jų arti taip pat negalima.
Lietuvoje atspirties taškas yra 2012 m. deklaruoti daugiamečių ganyklų ir pievų plotai, senesni nei penkerių metų, prie kurių bus pridedami šiemet deklaruoti tokie patys plotai iki 5 metų. Dar tikslinama skaičiavimo formulė, ar bus leista suarti 5 proc. ploto, tačiau privalo būti išlaikytas numatytas santykis su visa deklaruojama žeme. Daugiamečių ganyklų suarus daugiau nei leistina, jas teks atsėti tame pačiame arba kitame lauke iki kitų metų deklaravimo pradžios. To nepadarius, teks atsisakyti beveik trečdalio tiesioginių išmokų. (Žalinimo išmoka bus per 40 Eur/ha.) Tikimybė, kad šio reikalavimo ES būtų atsisakyta, maža. Mes iš ES gauname daug lėšų paramai, todėl turime laikytis jų nustatytų sąlygų. ES dokumentuose nurodyta, kad daugiametes pievas ir ganyklas išlaikyti būti-
na – kovojant su klimato kaita svarbu kuo mažiau į aplinką išskirti anglies dvideginio.
ŽŪM jau keletą kartų kreipėsi į EK, kad pieno ūkiams leistų mažinti turimų ganyklų plotus, bet sulaukėme neigiamų atsakymų. Kad šilališkis Petras žinotų, ar molėtiškis Jonas aria ganyklas, nuo kitų metų bus įvesta sistema – be atskiro leidimo minėtų plotų nearti.“
Europos Parlamento (EP) Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys Bronis ROPĖ: „Dar negirdėjau, kad Lietuvoje opi daugiamečių ganyklų ir pievų panaudojimo augalininkystės plėtrai problema. Konkrečiai nesikreipė nei Žemės ūkio ministerija, nei Seimo Kaimo reikalų komitetas, nei Žemės ūkio rūmai ar atskiros asociacijos. Kad šį klausimą galėčiau derinti su atitinkamomis ES institucijomis, reikėtų kreipimosi raštu, nors apie šių plotų mažinimą kol kas nekalbama. Briuselyje manoma priešingai: žalinimo reikalavimus reikėtų padidinti, nes visoje Europoje produkcijos maistui pakanka ir ją sunku realizuoti. Žinia, trečiosioms šalims maisto trūksta, bet nėra norinčiųjų investuoti į transporto išlaidas.
Dar kartą reikėtų priminti, kad naujoji žemės ūkio politika bus pradėta įgyvendinti tik kitąmet: konkrečios išmokų sumos bus skaičiuojamos suvedus 2015 m. rezultatus. Jeigu šalyse ūkių gyvybingumas mažės ar didės per daug, tuomet bus teikiami patikslinimai. Dabar renkami supaprastinti pasiūlymai numatytiems naujiems reglamentams įgyvendinti, nes esami bendri ES institucijų sprendimai bei nauja išmokų sistema ne visur atitinka tikrovę. Kita vertus, visos ES šalys narės išmokas nori gauti lengviausiu keliu ir mažiausiai rūpinasi teikiama nauda. Žalinimo programa naudinga tuo, kad auginami ankštiniai augalai – tai savi baltyminiai pašarai. Žinia, augalininkystė ūkiams pelninga, bet sodiečių gyvenimo gerovei įtakos turi gerokai mažiau nei gyvulininkystės sektorius.“
Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Andriejus STANČIKAS: „Dėl žalinimo reikalavimų tartasi gerokai anksčiau, bet daugiamečių ganyklų ir pievų arimo problema atsirado tik šiemet. Tačiau anksčiau kalbėta, kad kelių paskutinių metų pasėlių deklaravimo duomenys rodo, jog Lietuvoje daugiamečių ganyklų ir pievų plotai mažėja ir viršija ES teisės aktų nustatytas leistinas ribas. Deklaravimo duomenų analizė parodė, kad Lietuvoje daug pievų ir ganyklų deklaruojamos kodu „iki 5 metų“ tame pačiame lauke ilgiau nei penkerius metus. Pagal ES teisės aktus, tokios pievos ir ganyklos jau 2014 m. turėjo tapti daugiametėmis. Ar šie pakeitimai įgyvendinti, greitu laiku paaiškės.
Kita vertus, ES reglamentai nėra šventa karvė, kurios negalima paliesti. Šiuo atveju ŽŪM turėtų bendradarbiauti su europarlamentarais ir pasinaudoti jų galimybėmis. Pastarieji neturi pamiršti, kad juos rinko tauta ir jie privalo dirbti valstybės naudai, šiuo atveju – derėtis su EK. Vieną kartą gavus neigiamą atsakymą nuleisti rankų nevalia. Visuomeninės organizacijos gali tik palaikyti derybų iniciatorius. Panašių problemų per šiuos metus atsirado ne vienoje ES šalyje, tad derybos ir pokyčiai būtini kone kiekvienai šaliai narei.“
Žemės ūkio viceministras Albinas EŽERSKIS: „Žalinimo reikalavimai gerokai išpūsti, tačiau yra nesklandumų ir kai kuriose mūsų nuostatose. Nesukonkretintos daugiamečių (ilgamečių) ganyklų ir daugiamečių žolių sąvokos. Pastarąsias ūkininkai dažnai atnaujina ir deklaruodami nurodo kaip atsėtas naujas daugiametes ganyklas ar pievas. Todėl deklaravimo duomenys netikslūs. Šių metų visi ekonominiai žemės ūkio rodikliai – kontroliniai ir turimų klaidų ištaisyti neįmanoma. Žemdirbiai nukenčia dvigubai: dėl netinkamų mėsos ir pieno supirkimo kainų gyvulininkystės sektorius traukiasi, bet turimų ganyklų ūkininkai suarti negali. Neoficialiai patariama, jeigu žemė derlinga, ją arkite. Suarus daugiau nei leista, aiškinsimės, kur, kam ir kiek atsėti. Tačiau gal nugalės sveikas protas ir pieno ūkių drastiškai nemažės.
Kita vertus, besąlygiškas EK nuostatų laikymasis visus įvarys į kampą, o derybos su EK – ne vien tik ŽŪM reikalas.“
Parengė „Ūkininko patarėjo“ korespondentė Vanda BARONYTĖ