Žemės paėmimo visuomenės poreikiams darbus „Rail Baltica” ruožui nuo Kauno (Jiesios) iki Lietuvos ir Lenkijos sienos atliks trys Lietuvos bendrovės.
Paslaugas už 7,42 mln. eurų (be PVM) teiks „Tyrens Lietuva”, „Atamis” ir valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras. Šią savaitę Susisiekimo ministerija ir už geležinkelio statybas Lietuvoje atsakinga įmonė „LTG Infra” su konkurso laimėtojais pasirašė tai numatančias sutartis.
Pagrindinės europinio geležinkelio linijos ilgis su regioninėmis jungtimis – apie 100 km. Atkarpoje nuo Kauno (Jiesios) iki Kazlų Rūdos rajono darbus atliks bendrovė „Atamis” (sutarties vertė – 1,767 mln. eurų), atkarpoje, eisiančioje per Marijampolės rajoną – Žemės ūkio duomenų centras (3,557 mln. eurų). Dar viena sutartis pasirašyta su „Tyrens Lietuva” (sutarties vertė – 2,096 mln. eurų), kuri darbus atliks Kalvarijos bei Lazdijų rajonuose.
„Jungtis su Lenkija užtikrins naujo, aukštesnio standarto greitojo geležinkelio susisiekimą su Vakarų Europa. Planuojama, kad šio ruožo specialusis planas Vyriausybėje bus tvirtinamas gegužę, tad lygiagrečiai atliekame darbus – pasirašome sutartis dėl žemės išpirkimo veiklų – tam, kad tik patvirtinus planą sklandžiai ir greitai pereitume į žemės išpirkimo veiklas”, – „LTG Infra” „Rail Baltica” programos vadovas Mantas Jasikonis.
Skaičiuojama, kad naujos geležinkelio linijos tiesimui linijoje Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena – Kaunas (Jiesia) prireiks išpirkti apie 2180 sklypų bei apie 156 statinius, tarp kurių – 25 gyvenamieji namai. Turto vertinimą atliks nepriklausomi turto vertintojai. Vertinant gyvenamosios paskirties turtą jis bus vertinamas dviem metodais – atkuriamąja bei rinkos verte. Gyventojams bus išmokama ta vertė, kuri bus didesnė. Paimamų sklypų savininkai ir naudotojai yra informuojami apie kiekvieną projekto žingsnį individualiai.
Parengiamuosius darbus, tokius kaip sklypų matavimai, bendrovės planuoja pradėti iš karto po sutarčių pasirašymo. Apie tai sklypų savininkai bus informuojami individualiai. Pačios žemės išpirkimo procedūros bus pradėtos tik Vyriausybei patvirtinus specialųjį planą.
Pagal sutartis tiekėjai atliks visas reikiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras – parengs žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, atliks paimamo turto ar verslo vertinimą, organizuos žemės bei nekilnojamojo turto išpirkimą, atlyginant savininkams ar naudotojams bei atliks kitas susijusias veiklas.
Nutiesus „Rail Balticą”, kelionė traukiniu nuo Kauno iki Varšuvos truks 3,5 val., o iš Vilniaus Lenkijos sostinę pasieksime per kiek daugiau nei 4 valandas.
„Rail Baltica” – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Balticos” geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.