Kas dešimtas (10 proc.) lietuvis teigia nebegalintis finansiškai remti savo artimųjų taip, kaip anksčiau.
Tai atskleidė „Citadele“ banko inicijuotos apklausos rezultatai. Tiesa, kitose Baltijos šalyse dėl dabartinės ekonominės padėties taip kaip anksčiau artimiesiems padėti negali kas penktas – 20 proc. estų ir 21 proc. latvių.
Respondentų buvo klausiama, kaip dabartinė ekonominė padėtis pakeitė jų galimybes finansiškai remti šeimos narius, giminaičius ar draugus, išskyrus savo nepilnamečius vaikus. Toliau remiantys artimuosius finansiškai nurodė 21 proc. lietuvių, 27 proc. latvių ir 20 proc. estų respondentų. Remiantys toliau didesnėmis sumomis nurodė 2 proc. lietuvių, 3 proc. latvių ir 1 proc. estų apklaustųjų.
„Ekonomikos temperatūra Baltijos regione ir toliau skiriasi, tačiau situacija keičiasi. Lietuvos ekonomika lieka stipriausia visame Baltijos regione, ką patvirtina ir puikus (+3,6 proc.) Lietuvos BVP augimas ketvirtą 2024 m. ketvirtį. Lietuvos ekonomiką skatina ir eksportuojanti pramonė, ir vidaus prekyba, o pastaruoju metu – statybų ir NT sektoriai, kur atsigavimą skatina sumažėjusios palūkanos“, – sako „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Jo teigimu, Latvijos ekonomika šiuo metu stagnuoja: stebimas nedidelis vidaus vartojimo atsigavimas, labai laipsniškai gerėja situacija paslaugų sektoriuje, tačiau kituose sektoriuose pagerėjimo nesimato.
„Estijos ekonomika lieka silpniausia Baltijos regione dėl to, kad Estijos privataus sektoriaus skolos santykis su BVP yra didžiausias visame regione. Vis dėlto, ryškėja vis daugiau signalų, kad Estijos ekonomika stiprėja ir po truputį išlenda iš recesijos gniaužtų. Matome pirmus vidaus vartojimo atsigavimo signalus, be to, pastaruoju metu pastebimai pagerėjo estų pramonės ir statybų sektoriaus lūkesčiai“, – teigia A. Izgorodinas.
Apklausos duomenimis, patys gaunantys paramą iš kitų nurodė beveik kas dešimtas apklaustasis (7 proc. lietuvių, 8 proc. latvių ir 9 proc. estų), o gavę prašymų padėti, bet negalintys to padaryti dėl savo finansinės padėties nurodė 5 proc. lietuvių ir estų bei 4 proc. latvių respondentų.
Niekam neteikiantys finansinės paramos nurodė penktadalis respondentų (21 proc. lietuvių, 19 proc. latvių ir estų), o 32 proc. lietuvių, 20 proc. latvių ir 25 proc. estų respondentų teigė, jog aplinkiniams finansinės paramos nereikia.
„Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“ 2025 metų sausį. Internetinės apklausos būdu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausta mažiausiai 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.
