„Net ir toks nekaltas prašymas dirbtinio intelekto pasakyti, koks yra tavo pašto kodas pagal gyvenamąją vietą, gali būti panaudotas prieš jus pačius“, – įspėja kibernetinio saugumo ekspertė Sigita Jurkynaitė.
Stebėdama, kiek daug asmeninės informacijos kasdien paliekame internete, ji ragina šeimas pasirūpinti papildoma apsauga – turėti raktinį žodį, kuris kritinėje situacijoje padėtų atskirti tikrą pagalbos šauksmą nuo sukčių atakos.
„Žmonės dažnai klaidingai mano, kad kibernetinio saugumo taikiniai – tik dideli bankai ar kitos stambios organizacijos ir tik jiems svarbu būti budriems. Tačiau tas pats galioja ir kiekvienam iš mūsų. Juk tie, kas turi seną automobilį, irgi užrakina jo duris, nors automobilis ir atrodo paprastas, kažkam gali būti įdomios jo detalės. Jis gali būti paklausus kitoje šalyje, o gal net po kelių dešimtmečių taps retu ir brangiu istoriniu objektu. Lygiai taip pat vertingi ir mūsų duomenys“, – pastebi „Nord Security“ informacijos saugumo vadovė S. Jurkynaitė.
Savo patirtimi apie pavojus, slypinčius naudojant dirbtinį intelektą bei juo paremtas programėles, ji dalinsis vasario 11 d. Ryšių reguliavimo tarnybos organizuojamame renginyje „Skaitmeninė banga“. Renginys, kuris bus transliuojamas ir internetu, skirtas 1–12 klasių moksleiviams, jų pedagogams ir tėvams.
Informacija lieka amžiams
S. Jurkynaitė atkreipia dėmesį, kad paauglių kasdieniniame gyvenime dirbtinis intelektas naudojamas kur kas dažniau nei mes numanome. Jis naudojamas socialiniuose tinkluose, video žaidimuose bei populiariose programėlėse. Elgiantis neapdairiai, visur apie save paliekame daug informacijos – nuo namų adreso, paso duomenų iki savo balso ir atvaizdo.
„Kai dirbtinio intelekto paklausiame pašto indekso ir įvedame savo gyvenamosios vietos adresą, ši informacija amžiams susiejama su mumis. Kitas pavyzdys – programėlės, kurios iš nuotraukos gali iškirpti tai, ką paprašome. Pavyzdžiui, nufotografuojame visą savo paso puslapį ir paprašome iškirpti tik mūsų nuotrauką. Nors atrodo nekaltas veiksmas, tačiau visi mūsų paso duomenys lieka dirbtiniame intelekte. Ir čia jau tik fantazijos reikalas, kaip ir kur šie duomenys gali būti panaudoti sukčių“, – perspėja S. Jurkynaitė.
Ekspertai taip pat pabrėžia, kad ypač atsakingai reikėtų elgtis su dirbtinio intelekto programėlėmis, kurios kuria įvairius filtrus ar simuliuoja, kaip žmogus atrodytų sulaukęs senatvės arba kaip jis atrodytų filmuose ar vaizdo žaidimuose. Prieš atsisiunčiant tokias programėles, pirmiausia rekomenduojama patikrinti jų nustatymus ir įsitikinti, kad juose yra garantuojama duomenų apsauga.
„Jei apie duomenų apsaugą nėra nieko užsiminta, rizikuojate, kad jūsų nuotrauka bus išsaugota ir perduota trečiosioms šalims. Tai reiškia, kad jūsų atvaizdas gali būti naudojamas dirbtinio intelekto apmokymui. Jūsų nuotrauka gali tapti žaliava sukurti kitus vaizdus, o jie gali būti ir kompromituojantys ar panaudoti šantažo tikslais. Tikėtina, kad jūsų nuotrauka kažkada atsidurs ir kažkieno suklastotame pase ar bus panaudota kuriant netikrą profilį socialiniame tinkle“ , – apie rizikas perspėja ekspertė.
Kam sukčiai naudoja balso įrašus?
Ekspertai pastebi, kad vis dažniau fišingo atakų organizatoriai pasinaudoja lengvai prieinamais mūsų asmeniniais duomenimis, siekdami išgauti prisijungimo prie banko duomenis. SMS žinutėmis ar el. laiškais siunčiami netikri pranešimai, kuriuose pateikiama tiksli gavėjo informacija, pavyzdžiui, vardas ir adresas. Dažnai toks tikslumas suklaidina žmones, kurie mano gavę oficialų laišką iš patikimos institucijos.
Mūsų asmeniniai duomenys taip pat tampa vis dažnesniu įrankiu telefoniniams sukčiams, kurie imituoja artimo žmogaus balsą, teigdami, kad jis pateko į bėdą ir prašo pervesti nurodytą pinigų sumą. Šios atakos tampa vis gudresnės, todėl būtina išlikti budriems ir atsargiems.
„Pakanka vos 15-30 sekundžių jūsų balso įrašo ir dirbtinis intelektas gali sukurti audio su žodžiais, kurių jūs niekada nesakėte. Didžiausia rizika kyla tiems, kurie dalijasi savo balso įrašais socialiniuose tinkluose, tokiuose kaip TikTok ar Instagram. Jei pavagiamas jūsų vaiko balso įrašas ir sukuriama pagalbos žinutė, tėvai nesugebės atskirti, ar tai tikrai jo balsas, ar dirbtinio intelekto sugeneruotas įrašas. Todėl kiekviena šeima turėtų turėti specialų slaptą žodį, kurio tokiu atveju būtų paprašoma pasakyti. Tai, ko gero, vienintelis būdas atskirti tikrą pagalbos šauksmą nuo apgaulės“, – pataria kibernetinio saugumo specialistė.
S. Jurkynaitė sako gana dažnai girdi klaidingą nuomonę, kad mūsų asmeninė informacija niekam neįdomi. Pasak jos, galbūt mažiau įdomūs pavieniai duomenys, tačiau jų rinkiniai yra brangūs ir paklausūs rinkoje. Duomenis įsigijusios trečiosios šalys gali juos panaudoti reklamos, manipuliacijos tikslais ar siekiant pakeisti politines pažiūras.
Nebandykite pergudrauti DI
Ekspertai pastebi, kad tokias dirbtinio intelekto programėles kaip ChatGPT moksleiviai ne visada išnaudoja tik mokymosi ar informacijos sisteminimo tikslais. Paauglius dažnai masina mintis pabandyti pergudrauti DI ir išgauti informaciją, kuri yra neetiška. Specialistai perspėja, kad bet koks toks bandymas gali turėti tragiškų pasekmių.
„Žinau, kad yra labai įdomu pažaisti su dirbtiniu intelektu ir pabandyti apeiti tam tikras taisykles. Jei anksčiau sukurti virusą, kuris užkrečia kitų kompiuterius galėdavo tik šios srities profesionalai, dabar tą informaciją galima išgauti ir iš dirbtinio intelekto. Jei paprašysi tiesiogiai, DI pasakys, kad tai neetiška, tačiau jei pateiksi klausimą tam tikrame kontekste, apsimesi, kad esi tyrėjas, tikėtina, kad pavyks gauti reikalingą formulę. Tai yra labai pavojingi žaidimai, todėl siūlau su šiais dalykais neeksperimentuoti“, – perspėja „Nord Security“ informacijos saugumo vadovė.
Skaitydama savo pranešimą Ryšių reguliavimo tarnybos organizuojamame renginyje „Skaitmeninė banga“ vasario 11 d., S. Jurkynaitė patars, ką daryti, kad internete apie save paliktume kuo mažiau asmeninės informacijos.
Saugesnio interneto dienai paminėti skirtas renginys vyks A. Mickevičiaus bibliotekoje, jis taip pat bus transliuojamas internetu Ryšių reguliavimo tarnybos „Facebook“ paskyroje. Visą dieną vyksiančiame renginyje patarimais ir įžvalgomis dalinsis video žaidimų kūrėjai, dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo, pažangiosios edukologijos, skaitmeninės etikos ir kitų sričių specialistai. Renginį ves dešimtis tūkstančių sekėjų turintis Paul de Miko.
