• Artimiausi renginiai
  • Savaitgalis
  • Receptai
  • Sūduvos istorija
  • Pranešk
  • Įmonių katalogas
9 °c
Marijampolė
10 ° Št
12 ° Sk
10 ° Pr
Pirmadienis, 20 spalio
Sūduvos Gidas
Justicija
Reklama
  • Naujienos
    • Marijampolė
    • Šakiai
    • Vilkaviškis
    • Kazlų Rūda
    • Kalvarija
  • Renginiai Sūduvoje
    • Kas vyksta Marijampolėje?
    • Kas vyksta Kalvarijoje?
    • Kas vyksta Šakiuose?
    • Kas vyksta Kazlų Rūdoje?
    • Kas vyksta Vilkaviškyje?
    • Renginių archyvas
  • Mokslai
  • Sportas
  • Kriminalai
  • Kultūra
  • Politika
  • Sveikata
  • ŽŪM
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Naujienos
    • Marijampolė
    • Šakiai
    • Vilkaviškis
    • Kazlų Rūda
    • Kalvarija
  • Renginiai Sūduvoje
    • Kas vyksta Marijampolėje?
    • Kas vyksta Kalvarijoje?
    • Kas vyksta Šakiuose?
    • Kas vyksta Kazlų Rūdoje?
    • Kas vyksta Vilkaviškyje?
    • Renginių archyvas
  • Mokslai
  • Sportas
  • Kriminalai
  • Kultūra
  • Politika
  • Sveikata
  • ŽŪM
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus

Atkuriama didžiausia Sūduvos krašto pelkė

2018-11-23
Įdomu, Marijampolė, Žinios
Laikas: 4 min skaitymo
A A

Amalvos pelkė, esanti Marijampolės sav. teritorijoje, yra Žuvinto biosferos rezervato dalis. Toje vietoje, kur dabar Amalvos palios, poledynmečiu telkšojo vienas iš trijų Dovinės baseine buvusių ežerų. Vėliau šio ežero vietoje susiformavo didesnis nei 4000 ha vientisas pelkinis masyvas. Dar XX a. pradžioje šis masyvas buvo beveik nepažeistas, tačiau beveik visa pelkė buvo besunykstanti, užaugusi sumedėjusia augalija. Ištyrus durpės klodą jis buvo pripažintas neperspektyviu kasybai, tad nutarta šias teritorijas naudoti žemės ūkyje. Šiuo tikslu buvo nusausinta apie 60 proc. pelkės. Kadangi šie dirbtini pokyčiai naudos nedavė, nutarta Amalvos pelkę sugrąžinti gamtai.

Pelkėje žemdirbystė nesuklestėjo

Pagrindiniai pelkinio masyvo pertvarkymai pradėti XX a. viduryje. Iš kelių tūkstančių hektarų Amalvos pelkių liko tik dalis (1439 ha), tapusi Amalvos botaniniu zoologiniu draustiniu. Čia yra saugomos 4 europinės svarbos paukščių rūšys: tetervinas, švygžda, griežlė ir mėlyngurklė, o migracijų metu apsistoja žąsų, ančių, tilvikinių paukščių būriai. Pelkėje nemaža įvairovė saugotinos augmenijos. Didžioji dalis nusausintos pelkių masyvo teritorijos buvo paversta žemės ūkio naudmenomis – pievomis, ganyklomis, ariama žeme arba liko apaugusios pasausėjusiais miškais.

Pasak Žuvinto biosferos rezervato direktoriaus Arūno Pranaičio, nusausinti durpynai (buvusios pelkės) paprastai nebegali atlikti įprastų funkcijų, sunyksta jų bioįvairovė, dėl durpės skaidymosi tampa šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimo, paviršinio vandens taršos židiniais. Nusausinta durpė sparčiai mineralizuojasi ir slūgsta, todėl joje įrengtos melioracijos sistemos tarnauja trumpiau, sudėtinga užtikrinti intensyviam naudojimui tinkamą vandens lygį.

Pelkės ir Amalvo ežero gamtos vertybėms tokie pokyčiai buvo negailestingi, o ūkiui naudos neatnešė. Planuoti kasti aukštapelkės durpynai liko nepaliesti ir nuolat siaubiami gaisrų. Pievos durpynuose ilgainiui nuskurdo, dalis savaime pelkėjo ir nyko. Todėl imta svarstyti apie galimybes atkurti Amalvos aukštapelkę, atstatant tipišką augmeniją bei hidrologinį režimą.

Maždaug prieš 10 metų, pasitelkiant europinių fondų lėšas, pradėti įgyvendinti visa eilė Amalvos pelkių masyvą atkuriančių projektų. Buvo išpirkta beveik 30 ha privačių žemės sklypų, kuriuos būtų paveikęs vandens lygio kilimas. Siekiant atkurti gruntinio vandens lygį, draustinio statusą turinčioje pelkės dalyje buvo įrengta arba rekonstruota 3,6 km pylimų. Pelkei atgimti labai svarbu, kad tausiai būtų naudojamos nusausintos pelkės durpžemiai. Bendradarbiaujant su ūkininkais, pavyko atkurti daugiau kaip 40 ha suartų durpžemių žolynų dangą. Buvo svarbu, kad Amalvos pelkės apsausinti pakraščiai nuolat būtų padengti žoline augalija, tad dirbamą žemę skatinta keisti pievomis ir ganyklomis, nes tai stabdo durpių eroziją, fosforo ir azoto išplovimą, sudaro palankias sąlygas išsaugoti daugelį nykstančių paukščių rūšių. Šlapioms durpingoms pievoms prižiūrėti buvo sudaryta sutartis su vietos ūkininku ir jam skirta 16 mėsinių galvijų banda.

Žuvinto pelkėje, paveiktoje melioracijos, buvo numatyta patvenkti apie 5 km senų melioracijos kanalų. Užtvenkiant melioracinius kanalus siekta išsaugoti atviras pelkę supančias pievų buveines. Buvo rekonstruotas žiemos polderis ir Amalvo ežero vandens lygio reguliatorius. Amalvės upelio šliuzas reguliatorius pertvarkytas į slenkstinę nuopylą, užtikrinant nereguliuojamą vandens lygio svyravimą Amalvo ežere. Įrengtas Žuvinto ežero šliuzo reguliatorius leidžiantis užtikrinti sąlygas žuvų migracijai.

Pelkei atkurti teko suvienyti pajėgas

Siekiant įgyvendinti užsibrėžtus tikslus ir mėginant atkurti nusausintas Amalvos pelkes, pajėgas nemažiems darbams atlikti suvienijo Marijampolės savivaldybės administracija, VšĮ Gamtos paveldo fondas, Žuvinto biosferos rezervato direkcija bei Marijampolės miškų urėdija. Investicijos iš ES ir šalies fondų siekė ne vieną milijoną eurų. Šių metų spalį buvo baigtas 2014 m. pradėtas projektas Amalvos pelkių hidrologiniam režimui atkurti. Projekto biudžetas – 1, 6 mln. eurų, iš jų 1,2 mln. eurų – ES paramos lėšos.

Amalvos pelkėje buvo atlikti hidrologiniai tyrinėjimai ir parengtas melioracijos sistemų pertvarkymo techninis projektas. Jį įgyvendinant šiauriniu ir vakariniu pelkės pakraščiu iškastame griovyje įrengti slenksčiai ir pertvara, kurie palaikys vandens lygį artimą buvusiam prieš melioraciją bei nukreips dalį pritekančio vandens į pelkę. Čia susirenka vanduo ne tik iš aukštapelkės, bet ir iš 16 kvadratinių kilometrų baseino, o tai turėtų užtikrinti aukštą vandens lygį pelkės pakraštyje net ir esant mažam kritulių kiekiui. Pietinėje Amalvos pelkės dalyje, apie 20 ha plote, buvo suardytos aukštapelkę sausinusios drenažo sistemos. Aukšto vandens lygio pelkėje palaikymui ir gretimų žemės ūkio teritorijų apsaugojimui rekonstruoti pylimai (apie 6,6 km), apie 29 ha plote pertvarkytos susijusios drenažo sistemos, rekonstruotos 4 pralaidos. Kartu rekonstruota 1,16 km privažiavimo kelių. Po rekonstrukcijos paaukštintas kelias – pylimas palaiko aukštą vandens lygį griovyje ir Amalvos aukštapelkės pakraštyje. Iš griovio vanduo nukreipiamas į pelkę, o ne siurblinę, kaip buvo prieš rekonstrukciją. Optimalesniam vandens lygio palaikymui šiaurinėje Amalvos dalyje įrengtame polderyje išvalyta magistralinio griovio dalis ir įrengti automatiniai vandens lygio matavimo įrenginiai.

Tikimasi, kad pertvarka paveiks apie 370 ha pelkės, o ilgalaikėje perspektyvoje sąlygos viso apie 700 ha aukštapelkės masyvo būklės pagerėjimą. Šio ir ankstesnių projektų metu pilnai ar iš dalies atkurtas gruntinio vandens lygis daugiau kaip 1000 ha plote. 2019 metais kitų projektų metu numatoma atkurti vandens lygį  dar apie 300 ha plote.

VšĮ Gamtos paveldo fondo projektų vadovo Argaudo Stoškaus nuomone, įgyvendintų projektų nauda įvairialypė. Atkuriant vandens lygį Amalvos pelkėje ne tik buvo sudarytos prielaidos atsikurti svarbioms gamtinėms buveinėms ir saugomų rūšių populiacijoms, bet ir reikšmingai sumažintas durpės skaidymasis bei dėl skaidymosi vykstantis šiltnamio efektą sukeliančių anglies dvideginio dujų išsiskyrimas. Pagal skaičiavimus, paremtus Vokietijoje parengta pelkių atkūrimo vertinimo metodika, vien dėl šių dujų išsiskyrimo sumažinimo panaudotos lėšos atsipirks per mažiau kaip 10 metų.

Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis neabejoja, kad įgyvendinus projektuose numatytus darbus, Amalvos pelkė vėl džiugins atkurtais spanguolynais, tetervinų tuoktuvėmis, o pievose vėl bus girdimi švygždų ir griežlių balsai.

Milda Kudirkaitė

 

1. Įrengtas pylimas palaiko reikalingą vandens lygį Amalvos pelkės pietinėje dalyje
2. Po rekonstrukcijos paaukštintas kelias – pylimas palaiko aukštą vandens lygį griovyje ir Amalvos aukštapelkės pakraštyje. Kitoje pusėje kelio polderizuotose pievose ganosi įgyvendinto projekto metu įsigyti mėsiniai galvijai.
3. Amalvos pelkių masyvas – įdomus ir paslaptingas.
4. Amalvos pelkę norima sugrąžinti gamtai, kad vėl čia suklestėtų jai būdinga augmenija ir gyvūnija.

DalintisSiųsti

Naujienos iš interneto:

traffix.lt

Rekomenduojami Video:

TAIP PAT SKAITYKITE:

Žinios

Senųjų Šakių gyventojų susisiekimas su Kaunu ar Vilkaviškiu
Jaunimo grupė „Le|Nos“ surengė atvirą repeticiją
Neblaivaus marijampoliečio „turtas“ – įspūdingas šovinių kiekis bei ginklas
Ruožuose Vinčai-Marijampolė ir Kazlų Rūda-Vinčai bus stiprinimas eismo geležinkelio pervažose saugumas

Kultūra

Šakiuose paminėta Vyresnio amžiaus žmonių savaitė
Savaitgalio renginiai Sūduvoje
Legendinė grupė „Karališka erdvė“ pasidavė prašymams: grįžta koncertui „Žalgirio“ arenoje
Gavaltuvoje skambėjo rudens spalvų ir muzikos pilnas koncertas

Sportas

Kamuolius puolime graibstę suvalkiečiai atsitiesė prieš svečius iš Palangos
Dueto pakylėti „Žalgirio“ dubleriai pranoko šakiškius
Monstrinio Motuzo vedami mažeikiškiai sustabdė „Perlo Go“ dominavimą
Kazlų Rūdos sporto centro dziudo imtynininkai startavo šalies čempionate

Politika

Vilkaviškio rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė dalyvavo mokomajame vizite „Jaunimo darbas Portugalijoje“
Trečiokai lankėsi pas Marijampolės merą
Vicemerei Daivai Riklienei – Mykolo Romerio universiteto padėka už bendradarbiavimą
Kalvarijos savivaldybės atstovai dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Jungiame sienas, kuriame ateitį: turizmo plėtros perspektyvos Lietuvos–Lenkijos pasienyje“

Įdomu

Ekspertas paaiškino, kodėl dar mokykloje įgytas įprotis sportuoti yra tiek pat svarbus, kiek kasdienis dantų valymas
Senųjų Šakių gyventojų susisiekimas su Kaunu ar Vilkaviškiu
Skurdo mažinimas: svarbiausi žingsniai ir strategijos
Tyčinis apsvaiginimas („spiking“): pavojus, atsakomybė ir prevencija

Verslas

Suvirinimo aparatai ir energijos sąnaudos
Kviečiama dalyvauti konkurse „Sukurta Marijampolėje 2025“
Investicinė bendrovė „Unlim“ investuos iki 10 mln Eur į jaunas gamybos įmones Lietuvoje
Nuo vietinės parduotuvės iki pardavimų visoje Europoje: kaip ištrūkau iš 95 % spąstų

Mokslas ir studijos

Marijampolėje startuoja „RoboForge lyga“: technologijų šventė, tiesianti kelią į ateitį
Šakių „Varpo“ mokykla šventė 35 metų jubiliejų
Trečiokai lankėsi pas Marijampolės merą
Marijampolėje startuoja du jaunimui skirti technologijų projektai – „BeTech akademija“ ir „RoboForge lyga“

Turizmas

Ramybės parkas pasipildo naujais tautodailės kūriniais
Kalvarijos savivaldybės atstovai dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Jungiame sienas, kuriame ateitį: turizmo plėtros perspektyvos Lietuvos–Lenkijos pasienyje“
Kalvarijos savivaldybėje paminėta Pasaulinė turizmo diena
Raudondvario grafo Tiškevičiaus šventovė
Reklama
Marimedis Marimedis Marimedis
Pamatyti.lt Pamatyti.lt Pamatyti.lt
Sūduvos Gidas

Teisės saugomos © 2024

Naršyti

  • Pranešk naujieną
  • Naudojimosi taisyklės
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Naujienlaiškis
  • Privatumo politika
  • Kalvarija
  • Kazlų Rūda
  • Marijampolė
  • Šakiai
  • Vilkaviškis

Sekite mus

  • Sūduvos gidas
  • Žinios
    • Kalvarija
    • Kazlų Rūda
    • Marijampolė
    • Vilkaviškis
    • Šakiai
  • Kas vyksta Sūduvoje?
    • Kas vyksta Marijampolėje?
    • Kas vyksta Kalvarijoje?
    • Kas vyksta Šakiuose?
    • Kas vyksta Kazlų Rūdoje?
    • Kas vyksta Vilkaviškyje?
  • Savaitgalis
  • Kriminalai
  • Karas Ukrainoje
  • Receptai
  • Istorijos verpetai
  • Politika
  • Laisvalaikis
  • Kultūra
  • Įdomu
  • Grožis
  • Mokslas ir studijos
  • Video
  • Reklama
  • Kontaktai
  • ŽŪM naujienos
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Sūduvos gidas
  • Žinios
    • Kalvarija
    • Kazlų Rūda
    • Marijampolė
    • Vilkaviškis
    • Šakiai
  • Kas vyksta Sūduvoje?
    • Kas vyksta Marijampolėje?
    • Kas vyksta Kalvarijoje?
    • Kas vyksta Šakiuose?
    • Kas vyksta Kazlų Rūdoje?
    • Kas vyksta Vilkaviškyje?
  • Savaitgalis
  • Kriminalai
  • Karas Ukrainoje
  • Receptai
  • Istorijos verpetai
  • Politika
  • Laisvalaikis
  • Kultūra
  • Įdomu
  • Grožis
  • Mokslas ir studijos
  • Video
  • Reklama
  • Kontaktai
  • ŽŪM naujienos
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus