Tarpukario Lietuvos šaltiniuose minimos senosios Ąžuolų Būdos ir Čysta Būdos vietovės.
Anot šaltinių „plento ruože Kaunas-Marijampolė, 35-tame kilometre stūkso keli senovinio stiliaus mūriniai namai. Jie ko gero užsilikę dar nuo prieškarinių (pirmojo pasaulinio karo) laikų.
Savo išvaizda atkreipia kiekvieno pakeleivio dėmesį. Šalia minėtų pastatų galima pamatyti ir daugiau trobesių. Tai vadinamosios „biednuomenės“ pirkelės. Jos išsirikiavusios ilga virtine abipus pravažiuojamo plento. Visa tai sudaro Ąžuolų Būdos miestelio vaizdą.
Prieš dvidešimt metų, dar prieškariniais (prieš pirmąjį pasaulinį karą) laikais ši vieta buvo pagarsėjusi savo karčemomis. Apie jas sklisdavo pasakojimai ir legendos. Vietinėse smuklėse lankydavosi linksmą gyvenimą gyvenę vyrai. O aplinkiniuose šiluose slėpdavosi plėšikai.
Pirmoje Lietuvos Respublikoje Ąžuolų Būdoje veikė Šaulių sąjungos vyrų būrys. Pasistatė savo nuosavus namus. Pasak šaltinių „šaulių būrio vado sumanymu užsiminta apie idėją pasistatyti net bažnyčią. Statomoji bažnyčia būsianti lietuviško ir tautiško stiliaus. Šiam žygiui išrinktas komitetas, sudarytas fondas.“
Pasak šaltinių, „Čysta Būda yra visai nežymus kaimas, kuriame stovi Antanavo valsčiaus raštinė. Čysta Būda stovi ant valsčiaus rubežiaus. Todėl kaimo žmonėms norint pasiekti Antanavo ponus, tenka žygiuoti nemažai kilometrų.”
Dalis valsčiaus gyventojų jau senokai kelia klausimą. Žmonės nori Antanavo valsčiaus raštinę perkelti į patogesnę vietą. Bet į gyventojų norus niekas neatsižvelgia. Tarybos posėdžiuose anksčiau daugumą sudarė taip vadinami „pašešupiniai“. T. y. gyvenantys arti Šešupės.
Kylant ir plečiantis Kazlų-Rūdos miesteliui, dauguma gyventojų nori, kad Antanavo valsčiaus raštinė atsidurtų Kazlų-Rūdos stotyje. Į minimą stotį jau persikėlė Taikos teismas. Neužilgo tai padarys ir policijos nuovada.
Be to Kazlų Rūdoje du kartus į savaitę būna turgaus dienos. Į turgų sulekia visi valsčiaus gyventojai. Todėl žmonėms tikrai būtų patogu. Visada daugiau reikalų atsirastų važiuoti ar eiti į Kazlų Rūdos stotį negu į Čystą Būdą, – samprotavimus apie tai, kas būtų naudingiau vietos gyventojams užbaigia prieškario reporteris.
Tomas Sušinskas
