Ką gi, fronte ir toliau vyksta sunkūs, sekinantys mūšiai. Rusai lėtai, bet nuosekliai spaudžia ukrainiečius Bachmuto rajone. Apžvalgininkai vieningai teigia, kad miestą agresoriaus pajėgos turėtų užimti iki vasario 20 d.
Bet nėra tokios metodikos, kad būtų galima apskaičiuoti tikslią miesto „kritimo“ dieną. Greičiausiai apžvalgininkai šią datą nurodo, nes ji lygi ir graži, ją lengviau įsivaizduoti kaip atskaitos tašką. Be to, jau anksčiau buvo pasirodžiusi informacija (ar tiesiog gandas), kad tokią datą nurodė Putinas.
Vėlgi, nereikia tokios „informacijos“ išvogti iš rusų generolų seifų, labai nesunku ją „išskaičiuoti“ patiems, mėginant prisitaikyti prie vasario 23 d. (Rusijoje švenčiama Tėvynės gynėjo diena, populiariai vadinama armijos diena) ir vasario 24 d. (karo pradžios metinės). Visi supranta, kad Rusijos karinė vadovybė net be Putino paliepimo lauks iš pavaldinių pranešimų apie tikrą ar menamą Bachmuto užėmimą iki 23 d. Keliom dienom anksčiau, kad spėtų į įsakymus dėl apdovanojimų įrašyti „už Bachmuto užėmimą“. Tad net jeigu Bachmuto užėmę dar nebus, vis tiek garsiai trimituos apie jo užėmimą.
Atrodytų, šio miesto padėtis beviltiška. Bet ji tokia atrodo jau seniai, o ukrainiečiai Bachmuto neatidavė, nepaisant daugybės prognozių. Šiuo metu permetę pastiprinimus pačiame mieste Ukrainos pajėgos laikosi gana tvirtai, todėl rusai stengiasi užimti kuo daugiau kaimų aplink miestą, kad sukeltų kuo realesnę apsupimo grėsmę ir priverstų ukrainiečius pasitraukti. Bet ir čia jų judėjimą Ukrainos pajėgoms gali pavykti sustabdyti naujų pastiprinimų ir nedidelių kontratakų pagalba. Padėtis dabar tokia, kad prognozuoti apie paėmimą iki vasario 20 d. lengviau, taip mažiau šansų suklysti. Bet ukrainiečiai jau ne kartą įrodė savo gebėjimą gintis ir, išlaukus momento, padėtį „perlaužti“ savo naudai.
Panašiai ką tik nutiko prie Vuhledaro. Čia skelbę apie pergalę rusai gavo į kailį, ukrainiečiai stabilizavo padėtį ir patys grasina pereiti į puolimą.
Neaiški padėtis ir prie Kreminos, kur Rusijos pajėgos tarsi ir puola, bet ukrainiečių šioje kryptyje sutelktos pajėgos gali netikėtu puolimu priversti rusus bėgti atgal gerokai greičiau, nei jie puolė.
Paaiškėjo, kad išformuotas 1444-asis motošaulių pulkas, kuris prieš naujuosius metus stipriai nukentėjo per apšaudymą HIMARS sistemomis. Jo kariai išsiuntinėti į kitus dalinius, o dalis jų … iškeliavo namo, nes sulaukė amžiaus, nuo kurio nebegali būti mobilizuojami, arba jų sveikata neatitinka reikalavimų. Tai dar vienas pavyzdys, kad mobilizacija Rusijoje vyko skubotai, vykdydami planą kariniai komisariatai šlavė visus, kurie negalėjo išsisukti, tikėdamiesi kad fronte niekam nebus įdomu, kad karys per senas ar šleivas-kreivas. Taip ir išvažiavo kariauti senukai, kurie už kelių mėnesių jau nebegalėjo būti mobilizuoti, o sveiki ir dikti jaunesni ir turtingesni rezervistai išsipirko.
Baltarusijoje ramybė. Lukašenka kariškiams suteiks dar šiek tiek lengvatų, tame tarpe ir aprūpinant gyvenamuoju būstu. Minske lankėsi Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO, rus. ODKB) generalinis sekretorius Ismangali Tasmagambetov. Jis yra Kazachstano deleguotas atstovas, ėjęs itin aukštas pareigas, tame tarpe ir buvęs premjeru. 2019 m. išleistas į pensiją, pernai tapo Kazachstano golfo federacijos prezidentu. Kai reikėjo kažką deleguoti į KSSO į tokias tarsi ir svarbias, bet realiai nieko nereiškiančias pareigas, toks visiems partneriams gerai žinomas pensininkas itin tiko.
Štai ir keliauja jis dabar po valstybes – KSSO nares, ir maloniai leidžia laiką. Baltarusijoje jam teko išklausyti ilgą ir visiems nusibodusį Lukašenkos monologą apie „priešą už vartų“ ir „būtinybę susitelkti“. Pakalbėjo, pavakarieniavo, ir išsiskirstė. Nes KSSO agresijoje prieš Ukrainą nedalyvauja, netgi atvirkščiai, tas pats Kazachstanas buvo rusų pagautas už rankos siunčiantis karinius krovinius ukrainiečiams.
Nepaisant šiandieninės ramybės, Prancūzijos užsienio reikalų ministerija siūlo palikti Baltarusijos teritoriją, naudojantis sausumos keliais ir vengiant oro erdvės, nes ši yra arti Ukrainos, kurioje vyksta karas. Tačiau, kaip bebūtų keista, to paties amerikiečiams nerekomendavo JAV, pasiūliusi atsisakyti planų keliauti po Rusiją.
Greičiausiai Vakaruose gauta duomenų apie tai, kad Ukraina gali būti vėl pradėta apšaudyti iš Baltarusijos, ir kada ukrainiečiai į tai gali taip pat atsakyti atakuodama raketomis ir bepiločiais, o gal ir karo aviacija Rusijos pajėgų dislokacijos vietas Baltarusijoje. Nieko gero, bet kol kas tai tik padidėjusi tikimybė, o ne realus įvykis, kaip nors labiau nerimauti neturėtume.
Be to, vasario 20-24 d. Abu Dabyje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, vyks ginklų ir karinės technikos paroda IDEX 2023. Labai tikėtina, kad šiomis dienomis Rusija (o tuo pačiu ir Baltarusija), vengs kokių nors neadekvačių veiksmų, kad neatbaidytų potencialių ginkluotės pirkėjų iš užsienio šalių. Todėl šiomis dienomis tikėtina kiek ramesnė padėtis fronte. Būčiau mielai apsilankęs šioje parodoje, deja, tarnyba ir visuomeniniai įsipareigojimai, tame tarpe ir knygų pristatymai mugėje, privertė atsisakyti kelionės.
Rusijoje pradėjo veikti automatizuota sekimo virtualioje erdvėje sistema „Okulus“. Ji skirta aptikti įstatymo pažeidimus foto ir video medžiagoje, o ateityje „įkas“ ir paveikslus bei kreiva ranka pakeverzotus tekstus. Sistema analizuoja ženklus, simbolius, kalbą, nufilmuotas scenas ir veiksmus, atpažindama pažeidėjus. Visi suprantame, kad pagrindinis taikinys yra režimo oponentai internete. Sistema testuojama jau anksčiau, ir greičiausiai pilnai veikia nuo 2023 m. pradžios, neabejoju, kad su ja pagautas ne vienas Rusijos pilietis, išpyškinęs kokį nors prieš valdžią nukreiptą komentarą internete – už tai jau yra ir nuteistų. Ne veltui sistemos pavadinimas toks pat, kaip 2013 m. sukurto siaubo filmo. Tai yra užuomina į tai, kas laukia rašinėti ir įkėlinėti video įrašus mėgstančių opozicionierių.
Tai ne vienintelė sistema, jų yra ir daugiau. Kremliaus „Roskomnadzoras“ ir visos represinės bei žvalgybos tarnybos naudoja skirtingus jų variantus, kuriuos bandoma sujungti į vieną tinklą. Nuo 2016 m. esu keletą kartų patekęs į šių sistemų akiratį. Tiksliau, tuos kelis kartus pastebėjau, kad patekau. Kiek kartų nepastebėjau – galiu tik spėlioti.
Ne vienas iš jūsų taip pat buvote užfiksuotas jų filtruose. rašydami ir komentuodami apie Kremliaus režimą ir karą Ukrainoje, o kai kuriems greičiausiai buvo sugeneruoti ir automatizuoti skundai feisbukui.
Informacinis karas yra neatsiejama šiuolaikinių ginkluotų konfliktų dalis. Ir mes su jumis šiame kare turime galimybę atsistoti kartu su ukrainiečiais informacinės artilerijos pozicijose, ir ja naudojamės.
Slava Ukraini!
