Toliau tęsiasi sekinantys mūšiai Bachmuto rajone. „Vagneriai“ mėgina apeiti miestą iš šiaurės, ir tai, beje, sufleruoja apie tai, kad pajėgų puolimui platesniu frontu, iš visų pusių, priešui trūksta pajėgų. Ukrainiečiai susprogdino dambą ir užtvindė teritoriją, sutrukdydami „vagneriams“ judėti pirmyn. Atrodytų, nedidelė kliūtis, bet mes žinome, kaip sunkiai agresoriaus pajėgoms sekasi įveikti vandens kliūtis. Čia rusams bus ypač sunku, nes gausi ukrainiečių artilerija gali nubausti mėginant persikelti vienoje arba kitoje vietoje. „Vagneriai“ neturi tokių inžinerinių pajėgumų, kaip reguliarios Rusijos armijos pajėgos, todėl bus dar sudėtingiau ir užtruks, kol tokie pajėgumai bus permesti iš kitų fronto ruožų.
Labiausiai vertas dėmesio įvykis – Mačiuliškių karinės oro bazės Baltarusijoje ataka. Pirma mintis – ar tikrai tai įvyko? Neaišku, informacija nepatvirtinta. Antra, kad tai greičiau Rusijos provokacija, nei ukrainiečių ataka. Nes Ukraina tą galėjo padaryti bet kada anksčiau, o dabar, šiandien, tam nėra jokios akivaizdžios priežasties. Tad imkim ir kartu pamąstykim, kas čia vyksta.
Pirmieji apie ataką pranešė buvę represinių tarnybų darbuotojai, tapę režimo priešininkais, iš Bypol. Jų informacija vertinga ir dažniausiai patikima. Tačiau jie patys randasi užsienyje, ir režimui gana lengva jiems pakišti „degančią“ informaciją, kurią paviešinti būtina, o patikrini nėra laiko. Ar tai būtent toks atvejis? Visko gali būti.
Rusiški šaltiniai tuoj pat paskelbė, kad tai Ukrainos bepiločių ataka. Pasak jų, dalyvavo 6 bepiločiai, pakilę iš Černihivo ir Kijivo sričių. Buvo numušti prie sienos, 1 – virš aerodromo. Likęs paskutinis atakavo Baltarusijos karinių oro pajėgų lėktuvą, šis užsidegė, o ugnis persimetė į šalia stovintį Rusijos pajėgų lėktuvą. Tokia viena iš rusiškų versijų.
Bypol teigia, kad buvo 2 sprogimai, kurie įvyko šalia lėktuvų, pakilimo taką mašinomis valant nuo sniego, ir kad tai buvo Baltarusijos pasipriešinimo darbas. Išpuolio metu buvo stipriai apgadintas Rusijos pajėgų tolimojo aptikimo ir valdymo lėktuvas A-50.
Keisčiausia šioje istorijoje tai, kad mirtinai tyli Baltarusijos režimas. Jeigu tai būtų kartu su rusais suplanuota provokacija, tai Minskas iš karto po jo rėktų visais balsais, kad puola, ir Lukašenka paskelbtų apie kažkokį griežtą atsaką. Tačiau to nėra. Be to, Lukašenkai labai svarbus vizitas į Kiniją, o jis prasideda jau antradienį, taip kad jokiai provokacijai jis nepasirašytų iš principo.
Laikas būtų patogiausias Kremliui. Ypač, jeigu rusai norėtų neleisti Lukašenkai per daug suartėti su Pekinu. Priversti Baltarusiją tiesiogiai įsitraukti į karą? Tarsi irgi nelabai tinkamas momentas, nes dabar tokiam puolimui rusai nepasiruošę. Bet čia mūsų logika, o Kremlius mąsto kitais algoritmais, ir provokacijos tikimybė didelė.
Galbūt tai ukrainiečių atsakas į Lukašenkos režimo veiksmus tarptautinėje sferoje? Baltarusijos atstovas JT Valentinas Rybakovas sako, kad Lukašenkos režimas nesutinka vertinti Rusijos „specialiąją operaciją“ Ukrainoje kaip pilno masto įsiveržimą. Sako, kad bet kuri šalis neišgyventų ir kelias valandas, o gal net ir kelias minutes, jeigu Rusija prieš ją pradėtų pilno masto įsiveržimą, kaip nurodyta JT rezoliucijos projekte. Blogai, kai be savo kolūkio nieko daugiau nėra matęs – tai Baltarusijos režimas kristų per kelias minutes, ir be jokio karo, jeigu tik Kremlius nuspręstų pakeisti Lukašenką kitu, paklusnesniu statytiniu.
Nepanašu, tiesa? Vadinasi, nedarom kategoriškų išvadų, laukiam. Pirmiausia reikia įsitikinti, kad tokia ataka prieš Mačiuliškių oro bazę iš tiesų įvyko.
Kijeve apsilankė Saudo Arabijos užsienio reikalų ministras, ir pažadėjo 410 mln. USD humanitarinę paramą. Rusija turėjo suprasti, kad iš Irano gaudami bepiločius, o iraniečiams perduodami naikintuvus, užmins ant nuospaudos arabams, kurių naftos versloves irgi atakuoja iranietiškos raketos ir bepiločiai.
Vėlgi, pasirodė informacija apie tai, kad Kinijoje, Sindziange, pradėtos prikelti užkonservuotos artilerijos ir raketinės sistemos, ir kad prieš tai būtent čia lankėsi Rusijos kariškių delegacija. Įtarimą negali nekelti tai, kad ją paviešino rusiški šaltiniai, ir kad minimos dar visai naujos artilerijos sistemos, kurios iš principo negalėjo būti konservuotos ilgam saugojimui.
Kremlius vis labiau įsiūbuoja organizuotų protestų Vakarų Europoje kampaniją prieš paramą Ukrainai. Prie pamuštų rusiškų tankų, atgabentų į Europos sostines iš Ukrainos, dedamos gėlės, organizuojamos smulkios provokacijos. Ir aš niekaip nesuprantu tų „kairiųjų“ partijų, kurios dalyvauja šioje kampanijoje. Suprantu, kad Sovietų Sąjunga juos galėjo patraukti ne tik pinigais, bet ir ideologija. O ką bendro ideologiškai turi Vakarų kairuoliai su Rusijos laukiniu kapitalizmu ir valdančiais oligarchais? Lieka tik pinigai. Pinigai palieka pėdsakus, tikiuosi jie bus rasti, įrodymai surinkti, o kaltieji sulauks teismo sprendimo. Ne dabar, kiek vėliau.
Putinas šiandien vėl kalbėjo telefonu su Turkijos prezidentu R.T. Erdoganu. Skambino, kad pasveikintų jį su gimimo diena. Nelabai pamenu, kad telefonu sveikintų kitų valstybių vadovus. Prieš tai, beje, kalbėjosi užvakar, vasario 24 d.
Rusija akivaizdžiai nerimsta, ir, manau, tai rodo, kad uodegos Kremliuje dega. Artimiausiu metu turėtume sulaukti daugiau karštesnių žinių, bet su prognozėmis skubėti nereikėtų. Ramiai, be įtampos, remti Ukrainą, ir stebėti, kas vyksta.
Slava Ukraini!
