Dėvėti drabužiai, kelionės pėsčiomis, daugkartiniai gaminiai ir kitos aplinkai draugiškos iniciatyvos – visa tai šiuolaikiniai moksleiviai taiko savo kasdienybėje.
„Prisidėti prie gamtos apsaugos nėra taip sudėtinga, kaip kartais atrodo žmonėms. Svarbu tai suprasti. Padėti gali maži kasdieniai įpročiai, tokie kaip atliekų rūšiavimas, elektros taupymas, nereikalingų produktų atsisakymas“, – tvirtina Kauno „Saulės“ gimnazijos moksleivė Marta Zabotkaitė.
Ji – viena iš komandos „Saulėgrąžų bendrija“ narių, pernai pelniusių pergalę aplinkosauginės iniciatyvos „Kita forma“ ir pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ organizuojamame nacionaliniame aplinkosauginiame konkurse „Žalioji odisėja“.
Kuo daugiau darbo – tuo maloniau
Nugalėtojų teigimu, tai yra konkursas, kuris skatina gyventi tvariau ir labiau rūpintis mūsų planeta. Be to, „Žalioji odisėja“ padeda plėsti žinias apie žiedinę ekonomiką, Žaliąjį kursą bei kitomis, su aplinkosauga susijusiomis, temomis.
Konkursas susideda iš trijų etapų ir trunka beveik ištisus metus, tačiau dalyviai sutinka, jog įdėtas darbas ir investuotas laikas galiausiai atneša daugiau džiaugsmo, nei trumpalaikiai konkursai. „Smagiau ir dalyvauti, ir laimėti yra tuose konkursuose, kuriuose užduotys vyksta etapais. Tuomet turi galimybę kažką pasikartoti, daugiau pasimokyti ir tiesiog pasiekti daugiau“, – pasakoja nugalėjusios komandos kapitonas Linas Steponavičius.
Jam teko atsakinga užduotis – priimti galutinius sprendimus, kuomet komandos narių nuomonės išsiskyrė. Būtent tai, kapitono teigimu, buvo didžiausias iššūkis. Nepaisant to, bendrauti su komanda ir siekti bendro tikslo jam buvo maloniausia konkurso dalis.
„Pačioje konkurso pradžioje atrodė, jog laukia labai daug etapų, o galutinis tikslas – nepasiekiamas, tačiau artėjant finalui viskas rodėsi vis lengviau, įgavome vis daugiau žinių ir pasiekėme malonią pergalę“, – įspūdžiais dalinasi Marta Zabotkaitė. Komandos narė Rugilė Melkūnaitė priduria, jog pergalė konkurse padėjo įrodyti ir sau, ir kitiems, kad moksleiviai žino ir gali spręsti aplinkosaugines problemas bei skleisti žinią apie tai namuose, bendruomenėje.
Ne mažiau nei patys moksleiviai pergale džiaugiasi ir mokytoja Laura Verikienė. Jau antrą kartą jos ruošiamos komandos nariai konkurse tampa nugalėtojais, o, kaip pati sako, jos sėkmės paslaptis – teisingai suburti motyvuotų moksleivių komandą ir tinkamai paskirstyti darbus, o eigoje viskas išsisprendžia.
„Šio konkurso prasmė – ekologinis švietimas, kurio kartais išties pritrūksta. Džiugina tai, kad „Žalioji odisėja“ ne tik suteikia reikiamos informacijos, bet ir suburia jaunimą“, – apibendrina L. Verikienė.
Nuo ko pradėti?
Visi kalbinti gimnazistai sutartinai tvirtina – būdų elgtis aplinkai draugiškiau yra daugybė, o vienas paprasčiausių pirmųjų žingsnių – atliekų rūšiavimas. Be to, rūšiuoti atliekas jų susidarymo vietoje mus įpareigoja ir įstatymai.
„Rūšiavimas padeda mažinti sąvartynų poreikį Lietuvoje ir visame pasaulyje. Svarbu ir tai, kad rūšiuodami atliekas prisidedame prie energijos ir gamtinių išteklių taupymo“, – aiškina L. Steponavičius. M. Zabotkaitė papildo, jog tik rūšiuodami atliekas galime perdirbti skirtingas medžiagas ir dar kartą jas panaudoti kuriant kažką naudingo, o kartu tai reikšmingai mažina aplinkos taršą.
Gimnazistės nuomone, kalbant apie aplinkai draugiškus sprendimus, dabartinis jaunimas yra ganėtinai sąmoningas, tačiau jam vis dar neretai pritrūksta iniciatyvos: „Daugelis mano, kad teigiami pokyčiai galimi tik po daugelio metų, kad dėl asmeninių įpročių niekas nepasikeis. Tačiau tai bus tiesa, tik jei kiekvienas galvos vienodai ir nesiims iniciatyvos. Šeimoje naudojame daugkartinius medžiaginius maišelius, nenaudojamus elektroninius prietaisus išjungiame, nepaliekame įjungtos šviesos. Visgi, man pačiai kartais sunku atsispirti pirkiniams, atsisakyti greitosios mados, nors ir stengiuosi turimus drabužius nešioti kuo ilgiau.“
Jai antrina ir komandos draugė R. Melkūnaitė, kuri svarsto, jog aplinkosauginės problemos jos bendraamžiams kartais atrodo per daug tolimos. „Manau, kad dalis jaunimo nėra pakankamai sąmoninga ir negeba identifikuoti kai kurių problemų. Kalbant apie minėtą greitąją madą, tai didžiulis iššūkis mūsų aplinkai, tačiau toli gražu ne visi jį suvokia“, – dalinasi moksleivė.
„Labai didelė dalis mano drabužių yra iš dėvėtų drabužių parduotuvių. Man svarbu rengtis įdomiai, o išskirtinių drabužių rasti kartais tikrai sunku, tačiau iš pirmų rankų dažnai perimu ir kokybiškus, ir nenuobodžius rūbus“, – sprendimą siūlo Urtė Morkvėnaitė.
R. Melkūnaitė atkreipia dėmesį, jog dar vienas puikus būdas saugoti gamtą, svarbus ir jos šeimoje, – kuo mažiau naudotis automobiliu: „Pavyzdžiui, į mokyklą važiuoju viešuoju transportu, dažnai keliaujame traukiniais. Visgi, kartais keliaujame ir lėktuvu, net ir žinodami, kokia tai tarši transporto priemonė.“
Turime suvokti priežastis
„Mūsų pasirinkimai daro didžiulę įtaką gamtai. Pirmasis žingsnis, siekiant elgtis sąmoningiau, yra tai suprasti“, – įsitikinusi gimnazistė U. Morkvėnaitė. Jai pritaria ir komandos draugė Gerda Monginaitė, kuri pažymi, kad aplinkosaugos problemas galime spręsti tik tuomet, kai suvokiame jų priežastis.
„Kiekvienas asmeniškai galime prisidėti prie gamtos gerovės, o tam svarbiausia yra daryti. Kurti nors ir nedidelius, bet nuoseklius pokyčius savo asmeniniame gyvenime“, – pabrėžia L. Steponavičius.
Moksleiviai pastebi, jog elgtis atsakingai bene labiausiai skatina meilė gamtai ir noras išsaugoti tai, ką turime. Jiems nesvetimas suvokimas, jog gamta – tai namai, todėl turime būti jai dėkingi. Dėl šios priežasties, paskatinti mokytojos L. Verikienės, moksleiviai nusprendė dalyvaudami „Žaliojoje odisėjoje“ dar labiau praplėsti savo aplinkosaugines žinias bei įprasminti ir taip puoselėjamas idėjas.
Šiuo metu registracija į „Žaliąją odisėją“ baigta, o iki balandžio 3 dienos moksleiviai atlieka praktinę užduotį – kuria aplinkosauginį stalo žaidimą.
Apie konkursą
Šiemet konkursas vyksta jau 9-tą kartą. Jį organizuoja aplinkosauginė iniciatyva „Kita forma“ ir pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“.
Per konkurso gyvavimo laikotarpį moksleiviams pavyko pasiekti įspūdingų rezultatų. „Žaliojoje odisėjoje“ sudalyvavo daugiau nei 400 000 moksleivių iš daugiau nei 1000 skirtingų mokyklų. Moksleiviai sukūrė 1160 projektų ir atsakė į 960+ klausimų. Atlikdami praktines užduotis, dalyviai surūšiavo ir atliekų tvarkytojams perdavė 150 000 tonų atliekų, sutaupė 2 000 000 kwh elektros energijos ir 3 000 000 kubų vandens.
