Tam, kad automobilis tarnautų be priekaištų ir nepateiktų nemalonių siurprizų pačiu netinkamiausiu metu, svarbu juo rūpintis ne tik tada, kai atsiranda pašalinių garsų ar prietaisų skydelyje sužimba lemputės, įspėjančios apie sutrikusį sistemų veikimą. Dauguma vairuotojų žino, kad būtent dėl to rekomenduojama periodiškai rūpintis automobiliu ir laiku keisti eksploatacinius skysčius.
Vis dėlto ne visi žino, kada iš tiesų šie darbai turi būti atlikti ir kodėl kartais net gamintojų atstovų rekomendacijų geriau nepaisyti.
Priežiūros poreikiai – pagal vairavimo stilių
Kone kiekvienas suvokia, kad eksploatuojant automobilį privalu pasirūpinti ir jo variklio alyvos keitimu, tačiau neretai vairuotojai nesutaria, kaip dažnai ją reikia keisti: ar tai daryti įveikus atitinkamą skaičių kilometrų, ar praėjus numatytam laikotarpiui po paskutinio jos keitimo? Ne ką mažiau diskusijų kyla ir dėl alyvos pasirinkimo, tad kuo tikėti ir ką daryti, kad automobilis kuo ilgiau tarnautų ir nekeltų rūpesčių?
Giedrius Matulevičius, „Febi Bilstein“ verslo plėtros vadovas Baltijos šalyse, teigia, kad vieno recepto, kada vairuotojas turi pasirūpinti mašinos variklio alyvos keitimu, – nėra. Žmonės ne tik renkasi skirtingus automobilius, bet ir skirtingai vairuotoja. Kol vieni džiaugiasi ramiomis ir nerūpestingomis kelionėmis, kiti mėgaujasi dinamišku važiavimu ir netgi dalyvauja automobilių sporto varžybose. Atsižvelgiant į tai, skiriasi ir transporto priemonių priežiūros poreikiai.
„Kada reikia keisti alyvą – dažniau ar rečiau – priklauso nuo to, kur ir kaip dažnai yra eksploatuojamas automobilis. Taip, gamintojai pateikia rekomendacijas, tačiau jos yra neprivalomo pobūdžio. Jei automobilis dažniausiai naudojamas kelionėms mieste, alyva turėtų būti keičiama truputį dažniau nei tais atvejais, kai jis nuolat naudojamas magistraliniuose keliuose. Mieste vyksta daug procesų: sustojus prie šviesoforo, degalus taupančios sistemos užgesina variklį, vėliau vėl jį užveda, alyvos tėkmė tai sustoja, tai vėl atnaujinama, o degimo proceso metu susidarančios kietosios dalelės nusėda būtent skystyje. Dėl dažnų tokių procesų variklio alyva greičiau praranda savo gerąsias savybes, todėl ir keisti ją patariama dažniau“, – aiškino G. Matulevičius.
Vis dėlto, jei keliauti dažniau tenka magistraliniais keliais, anot specialisto, alyvą galima keisti rečiau, mat per tokias keliones variklis veikia tolygiu režimu, jis nebūna dažnai užgesinamas, todėl ir ta pati alyva gali būti naudojama ilgiau.
Nepasitikėkite rekomendacijomis aklai
Pabrėždamas, jog tai, ką pilame į variklį, yra cheminių junginių masė, kuri jį apsaugo nuo korozijos, trinties, perkaitimo ir kitų blogybių, specialistas atkreipia dėmesį, kad būtent dėl to dažnesniu alyvos keitimu turėtų susirūpinti ir visiškai naujų automobilių vairuotojai. Nepaisant to, kad dažnai gamintojai naujų automobilių alyvos keitimą numato tik po 20 tūkst., 30 tūkst., o kai kurie net po 60 tūkst. įveiktų kilometrų, G. Matulevičius pataria ją pakeisti gerokai anksčiau. Pasak žinovo, tai padės apsaugoti naują variklį.
„Naujiems automobiliams, kurie tik ką nuriedėjo nuo konvejerio, rekomenduočiau alyvą keisti nuvažiavus 5 tūkst. kilometrų. Nepaisant to, kad gamintojai pirmąjį alyvos keitimą numato tik po 20 tūkst. kilometrų, o kai kurie net ir po 60 tūkst. kilometrų, reikia suprasti, kad visiškai naujas variklis turi apsišlifuoti. Būtent todėl rekomenduojama pirmus 3 tūkst. kilometrų įveikti variklio sūkių nekeliant aukščiau nei 3000 aps./min. Per šį laiką variklis adaptuojasi prie savo darbinės aplinkos, jo viduje vyksta įvairūs trinties procesai, todėl labai naudinga po 5 tūkst. kilometrų pakeisti alyvą, nors gamintojas to ir nenurodo“, – patarimais dalijosi specialistas.
Dar dažniau alyvos keitimu turėtų rūpintis tie, kurie tą pačią transporto priemonę naudoja ne tik kasdienėms kelionėms, bet ir automobilių sporto varžyboms. Būtent tokių automobilių kasmet galima išvysti tradicinėse „Press ralio“ varžybose, kuriose pečius lenktynių trasose suremia ne tik profesionalūs lenktynininkai, bet ir mėgėjai. Pasak G. Matulevičiaus, konkrečių rekomendacijų, kada alyvą turėtų keisti tokie vairuotojai, – nėra. Vis dėlto jis pažymėjo, jog profesionalūs sportininkai savo automobilio alyvą keičia po kiekvienų lenktynių.
„Jei lenktynės vyksta kelias dienas, pirmąją dieną sportininkai startuoja į variklį supylę naują alyvą. Pasibaigus varžyboms, vėl ją pakeičia – antrą dieną prie starto stoja variklį pagirdę šviežiais skysčiais. Jei lenktynių dienų daugiau, ta pati procedūra kartojama kiekvieną dieną. Jeigu automobilis sporte naudojamas tik retsykiais, taip dažnai alyvos keisti nereikia, tačiau tokiems vairuotojams rekomenduojama seną alyvą nauja pakeisti kas 3–5 tūkst. kilometrų“, – įžvalgas dėstė „Febi Bilstein“ atstovas.
Svarbūs ne tik skaičiai
Žinoma, tam, kad transporto priemonės variklis veiktų sklandžiai, svarbu ne tik pasirūpinti jo vidaus švara, bet ir pasirinkti tinkamai jį sutepsiančią alyvą. Paklaustas, kaip suprasti, kokią alyvą pilti į vienokį ar kitokį variklį, G. Matulevičius tvirtino, kad įprastai reikėtų pasikliauti gamintojo rekomendacijomis, kurios būna išdėstytos vairuotojo vadove. Tačiau, jei mašina naudojama ne tik kasdienėms reikmėms, variklio poreikiais vertėtų pasidomėti plačiau.
„Automobilių sporte dalyvaujantiems vairuotojams reikalinga atitinkama alyvos klampa, kad būtų tinkama kompresija variklyje, todėl jie dažniausiai renkasi didesniais skaičiais (10W50 ar netgi 20W60) pažymėtą alyvą. Jiems svarbu išlaikyti tinkamą alyvos klampą aukštesnėje temperatūroje, o didesni skaičiai ir reiškia didesnę klampą: pirmasis – esant žemai temperatūrai, o antrasis – aukštai“, – aiškino specialistas.
Tiesa, net jei automobilių sportas nėra artimas, rinkdamiesi alyvą kasdienėms transporto priemonėms vairuotojai turėtų atsižvelgti ne tik į alyvos klampą, bet ir į gamintojo rekomenduojamas jos specifikacijas. Anot G. Matulevičiaus, vienodai paženklinta alyva gali turėti skirtingas savybes ir būti skirta skirtingų gamintojų automobiliams.
„Tuo pačiu skaičiumi 5W30 ar 5W40 pažymėta alyva gali tikti skirtingoms mašinoms, nepaisant to, kad rekomenduojama klampa yra tokia pati. Alyva, tinkanti vokiškiems automobiliams, gali visiškai netikti amerikietiškiems, nes skirtingiems varikliams reikalingos skirtingos alyvos savybės. Dažniausia klaida, kurią daro alyvą besirenkantys vairuotojai – jie žiūri tik į tą pirmąjį faktorių ir visiškai neįvertina šios medžiagos ypatybių. Paprastai jos būna išvardytos kitoje pakuotės pusėje“, – dėmesį atkreipė G. Matulevičius.
Jei nutiktų taip, kad keliaujant automobilio borto kompiuteris praneštų apie alyvos trūkumą variklyje, o reikiamos niekur rasti nepavyktų, specialistas pataria nesirinkti tokios, kuri būtų panaši tik savo klampumu. Jei trūksta mažiau nei litro alyvos, G. Matulevičius siūlo variklį papildyti 10W40 alyva, nes joje yra mažiausiai priemaišų.
„Ši alyva yra bazinė – iš jos sukuriamos visos kitos. Ji turi mažiausiai priemaišų, nes būtent visi papildomi priedai ir pakeičia skaičiukus, kuriuos regime ant pakuočių“, – aiškino specialistas.
Nepamirškite kitų agregatų
G. Matulevičius taip pat atkreipė dėmesį, kad, siekiant išvengti netikėtų nemalonumų ar neplanuotų išlaidų automobilio remontui, svarbu laiku keisti ne tik variklio alyvą, bet ir kitus eksploatacinius skysčius.
„Ilgainiui aušinimo skystis praranda savo savybes, todėl jį taip pat reikėtų po kurio laiko pasikeisti. Kaip dažnai tai daryti? Na, kai kurie gamintojai rekomenduoja aušinimo skystį keisti tik po 10 metų arba įveikus 180 tūkst. kilometrų, priklausomai nuo to, kas įvyks anksčiau. Svarbu nepamiršti ir stabdžių skysčio. Jam nėra taikomi ridos apribojimai, tačiau jį keisti rekomenduojama ne rečiau kaip kas dvejus metus. Vis dėlto, jei patikrinus stabdžių skystį nustatoma, kad jame susikaupusi drėgmė, tokiu atveju geriau jį nedelsiant pamainyti“, – patarė G. Matulevičius.
Specialistas pabrėžė, kad automobiliais besirūpinantys žmonės periodiškai turėtų keisti ir transmisijos alyvą. Kai kurie transporto gamintojai teigia, kad tai reikėtų daryti tik po 120 tūkst. kilometrų, o kiti nesikuklina skelbti, jog to daryti nebūtina apskritai, – esą gamykloje supilta alyva tarnaus visą automobilio eksploatavimo laikotarpį. Vis dėlto G. Matulevičius pastebi, kad norintys išvengti didelių išlaidų pavarų dėžės remontui, transmisijos alyvą privalėtų keisti gerokai dažniau.
„Automatinėse pavarų dėžėse alyvą patariu keisti kas 50–60 tūkst. kilometrų. Tai sakau ne dėl to, kad automobilių servisai turėtų darbo ar daugiau uždirbtų, o todėl, kad žmonės sutaupytų. Automatinių pavarų dėžių remontas yra labai brangus, tad daug pigiau reguliariai pasirūpinti nauja transmisijos alyva, nei vėliau brangiai mokėti už remontą transmisijai sugedus“, – apibendrino ekspertas.
Tiems, kurie automobilius naudoja ir sporto varžybose, rekomenduojama dar daugiau dėmesio skirti visiems eksploataciniams skysčiams bei dažnesniam jų atnaujinimui, mat apmaudžiausia būna tuomet, kai gerą vairuotojo pasirodymą sugadina techniniai gedimai. Ne vienas toks atvejis yra buvęs ir kasmet vykstančiose „Press ralio“ varžybose, todėl ralio dalyviai joms ruošiasi labai rimtai, o eksploatacinių skysčių keitimas sportiniuose automobiliuose – ne išimtis. Ar tai šiemet nepakiš kojos dalyviams, paaiškės jau netrukus. Varžybų startas Širvintose bus skelbiamas gegužės 31-ąją, o finišo liniją dalyviai kirs birželio 1-ąją Šventojoje. Kasmet prie šių lenktynių starto stoja apie 100 komandų su įvairiais automobiliais, o šiemet žurnalistų ralis vyks jau 29-ąjį kartą.
Asociacija „Lietuvos žurnalistų autoklubas“
