Pastaraisiais metais vis daugiau mažamečių ar nepilnamečių vaikų pažeidžia įstatymą arba tampa įvairaus pobūdžio nusikaltimų liudytojais. „Tačiau nepriklausomai nuo to, ar vaikas yra apklausiamas dėl to, kad yra įtariamas atlikęs nusikalstamą, nukentėjo nuo nusikalstamos veikos ar tapo nusikalstamos veikos liudytoju, nepriklausomai nuo to, ar nepilnametis apklausiamas tiriant mobiliojo telefono vagystę, ar seksualinės prievartos atvejį, jo apklausa turėtų būti vykdoma kitaip nei suaugusio asmens“, – sako Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė (psichologė) Joana Kvederavičiūtė. Su psichologe kalbamės apie nepilnamečių teisinės apklausos ypatumus.
Kokius jausmus patiria nepilnametis, vaikas, dalyvaudamas apklausoje? Remiantis moksline literatūra bei praktine patirtimi galima teigti, kad apklausa daugeliui vaikų yra išskirtinis bei didelį nerimą keliantis patyrimas. Patiriamas stresas apklausos metu gali sumažinti vaiko pasakojimo tikslumą. Pavyzdžiui, vaikas gali teigiamai atsakyti į jam užduotą klausimą ne todėl, kad tai atspindi jo patirtus išgyvenimus, bet norėdamas išvengti papildomų, tikslinančių klausimų ir kuo greičiau užbaigti jam įtampą keliančią apklausą. Dėl šios priežasties yra labai svarbu, kad vaiką apklaustų kompetentingi, kontaktą su vaiku gebantys užmegzti asmenys, kad apklausoje dalyvautų kuo mažiau vaikui nepažįstamų, į jį stebeilijančių asmenų bei nuo, ką vaikas žino apie apklausos vykdymą ir ar yra joje anksčiau dalyvavęs. Pavyzdžiui, dalyvaudamas pirmą kartą apklausoje nepilnametis gali jausti didelę įtampą bei nerimą. Tuo tarpu vaikas, kuris jau buvo apklaustas keletą kartų, palyginti su vaiku, kuris dar nė karto nedalyvavo apklausoje, atėjęs į pareigūno kabinetą gali jausti mažesnį stresą. Tačiau svarbu paminėti, kad kitos apklausos metu vaikas jaus mažiau įtampos tik tuo atveju, jeigu anksčiau vykusių apklausų metu vaiką apklausiančiam asmeniui pavyko nuraminti vaiką, sumažinti jaučiamą įtampą bei sukurti tarpusavio ryšį. Tad nuo apklausiančiojo asmens turimų psichologinių žinių, gebėjimo užmegzti kontaktą su vaiku priklauso duodamų parodymų patikimumas.
Taigi, jeigu vaikas apklausos metu nesijaus ramus, atsipalaidavęs, nuo to gali kisti jo teikiama informacija, parodymai? Remiantis moksline literatūra, stresas daro nevienodą įtaką skirtingiems atminties procesams – informacijos įsiminimui, jos saugojimui bei atkūrimui. Teigiama, kad įsiminimo metu nedidelis stresas gali padėti geriau įsiminti informaciją, tačiau įtampa, patiriama apklausos metu, gali trukdyti atsiminti įvykio detales, aplinkybes bei jas atpasakoti. Dėl šios priežasties apklausą vykdantis asmuo turėtų žinoti, kad vaikas, dalyvaudamas apklausoje gali nerimauti bei jausti didelę įtampą dėl įvairiausių dalykų. Pastebėta, kad didžiausią nerimą vaikas junta, kai jo prašoma papasakoti apie padarytą nusikalstamą veiką, nupasakoti savo nemalonius išgyvenimus, patirtus būnant nusikalstamos veikos liudytoju ar nukentėjusiuoju, nes nepilnamečiui kartotinai užduodami tie patys klausimai, prašoma kuo tiksliau bei nuosekliau nupasakoti įvykius bei pažeriama daug tikslinančių klausimų. Todėl, siekiant, kad vaiko duodami parodymai būtų kuo tikslesni, būtina ne tik mokėti užduoti tinkamus klausimus, bet ir gebėti padėti vaikui sumažinti jaučiamą nerimą.
Pirmosios vaiko ir jį apklausiančiojo asmens susitikimo minutės – pačios svarbiausios? Tikrai taip! Siekiant užmegzti kontaktą su vaiku siūloma paprastai ir aiškiai jam prisistatyti, nupasakoti savo vaidmenį apklausos metu, truputį jį pakalbinti ne patalpoje, kur vyks apklausa, o kitoje erdvėje, pavyzdžiui, laukiamajame, šalia esant vaikui artimam asmeniui, kuris jį atlydėjo, pasiteirauti apie vaiko pomėgius, interesų sritis, laisvalaikio užsiėmus, turimus ar mėgstamus žaislus, lankomus būrelius ir kita. Šie neutralūs klausimai apie vaikui malonius ir svarbius dalykus ne tik padeda nuraminti vaiką, bet taip pat yra naudinga apklausą vykdančiajam, kadangi padeda susidaryti įspūdį apie vaiko kalbinius gebėjimus, dėmesio koncentracijos bei su įsiminimu, informacijos saugojimu ir jos atkūrimu susijusius gebėjimus. Be to svarbu paminėti, kad tik prasidėjus apklausai svarbu skirti laiko ir papasakoti vaikui, jam suprantamais žodžiais, dėl kokių priežasčių jis buvo pakviestas dalyvauti apklausoje, kaip ir kur bus panaudota apklausos metu gauta informacija. Taip pat informuoti vaiką, jeigu apklausa yra įrašinėjama arba šalimais yra kokie nors nepažįstami asmenys, stebintys apklausą. Galbūt tai skamba sudėtingai, tačiau tam tikrai nereikia skirti daug laiko.
Bendraujant su vaiku svarbu būti kantriam? Ne tik kantriam, bet kartu ir pastabiam, gebančiam aktyviai klausytis. Jeigu į apklausos kambarį raginamas eiti vaikas pradeda nuogąstauti, gūžtis, stebima jo kūne tvyranti įtampa, nereikėtų jo versti eiti, skubinti, bet stengtis nuraminti. Pastebima, kad labai dažnai vaiko jaučiamas nerimas padidėja, kai apklausą vykdantis asmuo, siekdamas sužinoti kuo daugiau bei tikslesnės informacijos apie nusikalstamą veiką, pažeria daug tikslinančių klausimų arba kelis kartus užduoda tuos pačius klausimus. Paprastai vaikas bendrais bruožais nupasakoja savo patirtis, išgyvenimus, susijusius su nusikaltimu. Tačiau įprastai šios informacijos nepakanka norint sudėlioti visą su nusikalstama veika susijusią mozaiką. Todėl papildomi, kartotinai užduodami klausimai gali paskatinti vaiką manyti, kad jo nesiklausoma arba kad jo atsakymai yra netinkami, nepriimtini klausiančiajam, o tai gali priversti vaiką išgyventi dar didesnę įtampą. Tokiu atveju reiktų stengtis vaiko mintis nukreipti kita linkme, pasikalbėti su nusikaltimu nesusijusia tema. Toks poelgis ne tik padėtų sumažinti vaiko jaučiamą stresą, bet ir pelnyti vaiko pasitikėjimą. Be to, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į vaiko verbalinę, bet ir į neverbalinę kalbą, emocijas. Jeigu vaikas apklausos metu tampa verksmingas, gniaužo saujoj savo drabužio kampą, nudelbia akis į grindinį, labai svarbu atkreipti į tai dėmesį.
Tikėtina, kad turimos psichologinės žinios praverstų atliekant apklausą ir padėtų geriau susikalbėti su vaiku? Tikrai taip! Kaip ir minėjau, būtina atkreipti dėmesį į vaiko neverbalinę kalbą, atspindėti jo emocijas. Pavyzdžiui, jeigu apklausos metu vaikas pradeda jausti didelį stresą, apklausą vykdančiam asmeniui reiktų nustoti jo klausinėti apie nusikaltimą, atkreipti dėmesį į vaiko išgyvenamas emocijas bei jas įvardinti, pasakyti, kad mato, jog vaikas bijo, nerimauja. Vaiko duodami parodymai bus kur kas tikslesni, jeigu apklausą vykdantysis gebės pastebėti vaiko jausmus bei ištransliuoti vaikui, kad supranta, kaip jis jaučiasi, ką išgyvena apklausos metu. Tik sumažinus vaiko jaučiamą įtampą patartina sugrįžti prie su nusikaltimu susijusių klausimų. Tad, siekiant išvengti vaiko traumavimo apklausos metu, sumažinti nerimą bei surinkti kuo daugiau ir tikslesnės informacijos apie nusikalstamą veiką būtina turėti psichologinių žinių. Dėl šios priežasties tyrėjams turėtų būti vedami mokymai apie tai, kaip turėtų būti vykdomos vaikų apklausos, į ką reiktų atkreipti dėmesį ir ko vengti apklausos metu, o pačią apklausą turėtų atlikti asmuo, turintis žinių apie vaiko raidą, gebantis užmegzti kontaktą su skirtingo amžiaus tarpsnio vaikais, mokantys atpažinti vaiko emocijas, jas įvardinti, žinantys, kaip į jas reaguoti, turintys žinių apie vykdomąsias funkcijas (atminties, mąstymo, dėmesio procesus).
Tačiau nepilnamečių apklausose dažnai dalyvauja net ne vienas asmuo… Mokslinėje literatūroje akcentuojama, kad kuo mažiau apklausoje dalyvauja asmenų, tuo vaiko duodami parodymai yra tikslesni. Todėl norint apsaugoti vaiką nuo pašalinių asmenų įtakos, užmegzti geresnį kontaktą, pelnyti vaiko pasitikėjimą bei sumažinti patiriamą stresą, apklausos kambaryje turėtų būti tik du asmenis: nepilnametis ir apklausą vykdantysis, o visi kiti procese dalyvaujantieji, pavyzdžiui, vaiko tėvai, vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai turėtų stebėti, kaip vykdoma apklausa šalia esančioje kitoje patalpoje per vienpusio matymo stiklą ar, pasitelkiant informacines technologijas, monitoriaus ekranuose. Ypatingai svarbu, kad apklausose nedalyvautų asmenys, kurie yra įtariami padarę nusikalstamą veiką prieš vaiką, nes jų dalyvavimas vaikui keltų dar didesnį stresą bei trukdytų surinkti patikimus parodymus.
Vaikų parodymų tikslumas priklauso ir nuo aplinkos, kurioje vyksta apklausa? Vaikas jausis saugesnis, jei apklausa vyks jaukioje, vaikui patrauklioje, komfortabilioje bei skatinančioje saugumo jausmą patalpoje. Remiantis atliktais moksliniais tyrimais, jeigu apklausa vyksta jaukioje, vaikams pritaikytoje patalpoje, jų duodami parodymai yra kur kas tikslesni. Būtų puiku, jei vaikai būtų apklausiami specializuotuose vaiko apklausos kambariuose. Nors kartais vis dar iškyla įvairių techninių ar organizacinių sunkumų apklausų metu, tačiau vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai stengiasi užtikrinti, kad apklausoje dalyvaujantis vaikas būtų apklausiamas saugioje, vaikams pritaikytoje aplinkoje, bei patirtų kuo mažiau streso.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos informacija
