• Artimiausi renginiai
  • Savaitgalis
  • Receptai
  • Sūduvos istorija
  • Pranešk
  • Įmonių katalogas
9 °c
Marijampolė
10 ° Št
12 ° Sk
10 ° Pr
Antradienis, 21 spalio
Sūduvos Gidas
Justicija
Reklama
  • Naujienos
    • Marijampolė
    • Šakiai
    • Vilkaviškis
    • Kazlų Rūda
    • Kalvarija
  • Renginiai Sūduvoje
    • Kas vyksta Marijampolėje?
    • Kas vyksta Kalvarijoje?
    • Kas vyksta Šakiuose?
    • Kas vyksta Kazlų Rūdoje?
    • Kas vyksta Vilkaviškyje?
    • Renginių archyvas
  • Mokslai
  • Sportas
  • Kriminalai
  • Kultūra
  • Politika
  • Sveikata
  • ŽŪM
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Naujienos
    • Marijampolė
    • Šakiai
    • Vilkaviškis
    • Kazlų Rūda
    • Kalvarija
  • Renginiai Sūduvoje
    • Kas vyksta Marijampolėje?
    • Kas vyksta Kalvarijoje?
    • Kas vyksta Šakiuose?
    • Kas vyksta Kazlų Rūdoje?
    • Kas vyksta Vilkaviškyje?
    • Renginių archyvas
  • Mokslai
  • Sportas
  • Kriminalai
  • Kultūra
  • Politika
  • Sveikata
  • ŽŪM
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus

Kazlų Rūdos miškų masyvo praeities detalės

2021-04-12
Įdomu, Kazlų Rūda, Sūduvos istorija
Laikas: 3 min skaitymo
A A
Vokietijos karių kapai Kazlų Rūdos apylinkėse, 1917 m.

Vokietijos karių kapai Kazlų Rūdos apylinkėse, 1917 m.

Pasak kraštotyrininko B. Kviklio, „Iš senovės laikų per Kazlų Rūdos miškus ėjo svarbūs strateginiai ir prekybiniai keliai. Kazlų Rūdos miškų masyvas yra šiaurės rytų Sūduvos kampe. Pirmoje Lietuvos Respublikoje ši didelė giria buvo pati didžiausia šalyje.

Girioje prieš trisdešimt metų dar buvo galima dažnai sutikti baltąjį ir pilkąjį kiškius, lapes, šernus, barsukus, voveres, kiaunes, vilkus. Dvidešimtojo amžiaus pradžioje į pietus nuo Ežerėlio durpyno nušauta paskutinė lūšis. Pamažu išnyko briedžiai, danieliai ir kiti stambesni žvėrys. Tačiau yra daugybė gyvačių ir driežų.

Girios srityje atsirado nemažai vietovių su vietovardžiu „Būda“. Tai ir Ąžuolų Būda, Čysta Būda, Sulemo Būda, Būdvietis ir kita. Būdos vardas reiškė ne šuns būdą, o namuką, kurį pasistatydavo miško kirtėjai ir pirmieji gyventojai. Ilgainiui girios srityje buvo įkurti šie miesteliai ir bažnytkaimiai: Lekėčiai, Paluobiai, Višakio Rūda, Kazlų Rūda, Pažėrai, Barzdai ir kita.

Kai kuriuos Kazlų Rūdos miško kelius naudojo į Rusiją traukdama Napoleono kariuomenė. Carinės Rusijos laikais rytiniu girios pakraščiu pravestas Kauno-Marijampolės plentas.

Plačiojo geležinkelio linija iš Kauno į Kybartus taip pat kerta ši Kazlų Rūdos mišką. Antroji geležinkelio linija sujungė Kazlų Rūdą su Marijampole. Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečiai buvo pravedę siaurąjį geležinkeliuką iš Kazlų Rūdos ir Jūrės geležinkelio stočių į Pavilkį, prie Nemuno. Girioje yra nemažai vieškelių ir kitų takų.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais šis miškas priklausė didžiajam kunigaikščiui. 1795-1815 m. girią valdė Prūsija. Vėliau viską tvarkė Lenkijos karaliaus miškų administracija. Dar vėliau – carinė Rusija.

Pirmojo pasaulinio karo metu daug miško iškirto ir į Vokietiją išvežė vokiečiai. Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu miško kirtimas taip pat buvo gana intensyvus. 1918 m. įsteigta Kazlų Rūdos miškų urėdija. 1937 m. urėdija persikėlė prie Kazlų Rūdos miestelio geležinkelio stoties.

Pažymėtina, kad caro okupacijos metu medžiai nebuvo intensyviai kertami. Buvo kalbama, kad rusai šiuos miškus taupo apsaugai prieš vokiečius Kauno tvirtovei ginti. Todėl per devynioliktą šimtmetį priaugo geros ir brandžios medienos.

1915 m. vokiečiai užėmė miškus. Atsiuntė daugybę savo specialistų, kurie pavedė siaurąjį geležinkelį miško medžiagai prie Nemuno pristatyti. Miške pastatė keletą lentpjūvių ir aprūpino jas gateriais. Prasidėjo beatodairiškas miško kirtimas. Paruoštoji miško medžiaga buvo siunčiama rusų sunaikintiems Rytprūsiams atstatyti. Vėliau du vokiečių miško girininkai buvo nušauti. Be lietuvių miškui kirsti buvo išnaudojami rusų karo belaisviai.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę atsivėrė tikrasis Kazlų Rūdos miškų vaizdas. Nebuvo likę šimtmečių pušų ir eglių. Miškas buvo nešvarus, pilnas padrikų šakų, styrojo aukšti kelmai.

Kazlų Rūdos miškus vėl skaudžiai sužalojo 1940-1941 m. juos naudoję bolševikai. Vokiečiai antrosios okupacijos metu taip pat niekuo nenusileido rusams.

Lietuvių laisvės kovos Kazlų Rūdos miškuose prasidėjo dar devynioliktame amžiuje. 1863 m. sukilimo metu čia vyko intensyvūs mūšiai. Tais pačiais sukilimo metais, sausio mėnesį prie Pilviškių esančiame Antanavo dvare įvyko pogrindinis sukilėlių suvažiavimas. Čia dalyvavo keli šimtai žmonių.

Ąžuolų Būdos apylinkėse buvo telkiami sukilėliai ir rengiami jų apmokymai. Šiame ruože vykdavo kautynės su caro kariuomene. Muravjovas korikas, norėdamas sukilėlius išnaikinti, ar bent jau išvaryti iš sūduvių girios, pasiuntė į Kazlų Rūdą vieną kariuomenės grupę. Miškuose yra nemažai kapų.

Po antrojo pasaulinio karo iš Kazlų Rūdos miškų antisovietinio pasipriešinimo dalyviai, lietuvių partizanai puldinėjo vietinius stribus ir kenkė okupantams. 1945 m. vasario mėn. prie Gerčių didelės rusų enkavedistų pajėgos puolė 150 lietuvių vyrų dalinį. Partizanai turėjo nemažas ginklų atsargas, todėl kovėsi kelias valandas. Sutemus pasitraukė į miško gilumą.

Keršydami komunistai baudė vietinius gyventojus. Daugelis ūkininkų buvo suimti, ištremti ir sugrūsti į kalėjimus. Ypač žiauriai nukankintas ūkininkas Bielskis. Jo lavonas buvo rastas pakabintas už kojų ant medžio šakų, o galva įkišta į didelį skruzdėlyną.

1946 m. dvi rusų divizijos apsupo Kazlų Rūdos miškus. Buvo pasiųsti tankai, lėktuvai ir artilerija. Miškas skersai ir išilgai buvo „košiamas“. Vėliau prasidėjo mūšis. Laisvės kovotojai stengėsi prasiveržti per apsupimo žiedą ir papulti į kitus miškus. Partizanų išniekinti lavonai buvo ne kartą numesti Kazlų Rūdos miestelio aikštėje.

Kazlų Rūdos miškai (kartu su miško brolių kovomis) įgijo naują, lietuviui šventą istoriją.“

 

Tomas Sušinskas

DalintisSiųsti

Naujienos iš interneto:

traffix.lt

Rekomenduojami Video:

TAIP PAT SKAITYKITE:

Žinios

Mokolų kaimo dalis virto Marijampolės Šešupės kvartalu, kuriame kuriasi miesto verslo elitas
Želsva paminėjo garbingą 280 metų sukaktį
Pasodintas simbolinis ąžuolas Paprūsės 500-mečiui paminėti
Teismui perduota byla dėl nužudymo Vilkaviškio rajone

Kultūra

Pasodintas simbolinis ąžuolas Paprūsės 500-mečiui paminėti
Šakiuose nuaidėjo respublikinis vaikų ir jaunimo liaudiškų šokių konkursinis festivalis „Jievaro tiltu 2025“
Lenkijos chorų pamokos: trijų Lietuvos vadovių „Erasmus+“ kelionė į chorinės kultūros širdį
Iškilmingai paminėtos knygnešio Petro Kriaučiūno gimimo metinės

Sportas

Su Vilkaviškio ekipa atsisveikinęs Ramanauskas papildė „Nevėžį“
Vilkaviškio miesto lengvosios atletikos sporto klubo bėgikai varžėsi Kelmėje
Finalo pakartojime – Žukausko trigubas dublis ir Vilkaviškyje pervažiuoti čempionai
„Vytis-VDU“ išsivežė dramatišką pergalę iš Palangos

Politika

Marijampolės atstovai dalyvavo renginyje apie korupcijai atsparios aplinkos kūrimą
Aptartos Šakių socialinių paslaugų centro veiklos ir jų tobulinimo galimybės
Vilkaviškio rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė dalyvavo mokomajame vizite „Jaunimo darbas Portugalijoje“
Trečiokai lankėsi pas Marijampolės merą

Įdomu

Pirmoji receptų knyga Lietuvoje išleista dar XX a. pradžioje
Ekspertas paaiškino, kodėl dar mokykloje įgytas įprotis sportuoti yra tiek pat svarbus, kiek kasdienis dantų valymas
Judėjimas be barjerų: kaip mobilios rampos tyliai palaiko pasaulio ritmą
Senųjų Šakių gyventojų susisiekimas su Kaunu ar Vilkaviškiu

Verslas

Kokybė, patikimumas, rezultatai: kaip pasirinkti patikimą kalbinių paslaugų teikėją
Inovacijos po kojomis: kodėl šildanti grindinė platforma yra pramonės ir biuro patalpų sprendimas?
Ne tik „ciao“: kaip italų kalba gali atverti duris į verslą su Italija
Suvirinimo aparatai ir energijos sąnaudos

Mokslas ir studijos

Jau šį penktadienį miesto laukia technologijų šventė READY4TECH
Marijampolėje – 7-oji Klimato savaitė
Kokybė, patikimumas, rezultatai: kaip pasirinkti patikimą kalbinių paslaugų teikėją
Ne tik „ciao“: kaip italų kalba gali atverti duris į verslą su Italija

Turizmas

Ramybės parkas pasipildo naujais tautodailės kūriniais
Kalvarijos savivaldybės atstovai dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Jungiame sienas, kuriame ateitį: turizmo plėtros perspektyvos Lietuvos–Lenkijos pasienyje“
Kalvarijos savivaldybėje paminėta Pasaulinė turizmo diena
Raudondvario grafo Tiškevičiaus šventovė
Reklama
Marimedis Marimedis Marimedis
Pamatyti.lt Pamatyti.lt Pamatyti.lt
Sūduvos Gidas

Teisės saugomos © 2024

Naršyti

  • Pranešk naujieną
  • Naudojimosi taisyklės
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Naujienlaiškis
  • Privatumo politika
  • Kalvarija
  • Kazlų Rūda
  • Marijampolė
  • Šakiai
  • Vilkaviškis

Sekite mus

  • Sūduvos gidas
  • Žinios
    • Kalvarija
    • Kazlų Rūda
    • Marijampolė
    • Vilkaviškis
    • Šakiai
  • Kas vyksta Sūduvoje?
    • Kas vyksta Marijampolėje?
    • Kas vyksta Kalvarijoje?
    • Kas vyksta Šakiuose?
    • Kas vyksta Kazlų Rūdoje?
    • Kas vyksta Vilkaviškyje?
  • Savaitgalis
  • Kriminalai
  • Karas Ukrainoje
  • Receptai
  • Istorijos verpetai
  • Politika
  • Laisvalaikis
  • Kultūra
  • Įdomu
  • Grožis
  • Mokslas ir studijos
  • Video
  • Reklama
  • Kontaktai
  • ŽŪM naujienos
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Sūduvos gidas
  • Žinios
    • Kalvarija
    • Kazlų Rūda
    • Marijampolė
    • Vilkaviškis
    • Šakiai
  • Kas vyksta Sūduvoje?
    • Kas vyksta Marijampolėje?
    • Kas vyksta Kalvarijoje?
    • Kas vyksta Šakiuose?
    • Kas vyksta Kazlų Rūdoje?
    • Kas vyksta Vilkaviškyje?
  • Savaitgalis
  • Kriminalai
  • Karas Ukrainoje
  • Receptai
  • Istorijos verpetai
  • Politika
  • Laisvalaikis
  • Kultūra
  • Įdomu
  • Grožis
  • Mokslas ir studijos
  • Video
  • Reklama
  • Kontaktai
  • ŽŪM naujienos
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus