Lietuvos oro uostuose pastaruosius metus sparčiai augęs keliaujančiųjų ir skrydžių srautas 2023 metais išlaikys panašią tendenciją, tai rodo bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas visuomenės nuomonės dėl keliavimo lėktuvais tyrimas.
Apklausos duomenimis, net 81 proc. Lietuvos gyventojų, kurie per pastaruosius metus bent kartą keliavo lėktuvu – jau turi naujų planų skristi lėktuvu per ateinančius metus arba dar artimesniu laikotarpiu.
Tyrimas atskleidė, kad kelionę lėktuvu per artimiausius tris arba šešis mėnesius jau turi suplanavę maždaug po penktadalį visų respondentų.
„Pastarasis pusmetis demonstravo labai staigų keleivinės aviacijos grįžimą į priešpandemines apimtis. Šio laikotarpio faktiniai skrydžių ir keleivių apimčių rezultatai rodo, kad pandemija gyventojų kelionių įpročių nepakeitė, noras keliauti liko aukštame lygyje, o šiame tyrime matome, kad ir ateinančiais metais paklausa bus didelė nuo pat metų pradžios“, – teigia Tomas Zitikis, Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovas.
Anot aviacijos eksperto, kitų metų kelionių planams ir šio tyrimo rezultatams įtakos, tikėtina, turėjo ir tai, kad nemažai oro bendrovių jau pradėjo skelbti savo ateinančiais metais planuojamų vykdyti maršrutų sąrašus. Dalis maršrutų, kurie dėl sezoniškumo yra laikinai sustabdomi žiemos metu – grįžta nuo pavasario pabaigos, kita dalis – visiškai nauji reguliarūs maršrutai, jau keleivių randami oro bendrovių bilietų pardavimų sistemose.
Šių metų aviacijos tendencijos rodo, kad sektoriaus augimas toliau sparčiai vejasi priešpandeminius (2019 metų) rezultatus, pavyzdžiui, spalį Lietuvos oro uostuose atstatyta 88 proc. keleivių ir 80 proc. skrydžių srauto.
Spalio mėnesį per Lietuvos oro uostus keliavo 548 tūkst. keleivių, aptarnauta 4713 skrydžių. Siūlomų krypčių skaičius beveik pavijo priešpandeminį lygį: spalį Lietuvos oro uostuose buvo siūlomos 84 kryptys, pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo siūlomos 82 kryptys, o 2019 m. – 89.
Reprezentatyvią visuomenės nuomonės apklausą spalio 18-28 dienomis atliko tyrimo bendrovė „Spinter tyrimai”. Tyrimo metu apklausti 1011 respondentai nuo 18 iki 75 metų.