Ketvirtadienio popietę Marijampolės „Mercure“ viešbutyje vyko susitikimas su Rytų Europos studijų centro vadovu, politikos ekspertu Linu Kojala, kuris pasidalino geopolitinės padėties situacija pasaulyje bei su Šv. Jurgio meno sezono įkūrėju ir organizatoriumi, kraštiečiu Edmundu Seiliumi, pristačiusiu Marijampolės krašto kultūrinį gyvenimą ir iššūkius.
Renginį atidarė Sūduvos pramonės ir verslo asociacijos (toliau – SPIVA) prezidentas Vaidas Šalaševičius, pasidžiaugęs gausiai susirinkusia auditorija, kurią sudarė SPIVA, Rotary, Lions, BNI, KPPAR organizacijų nariai bei Sūduvos krašto visuomenės atstovai.
Pirmasis pranešėjas, Linas Kojala, į geopolitinę padėtį Pasaulyje daugiausiai pažvelgė per Ukrainoje vykstančio karo prizmę, turinį suskirstęs pagal vesterno „The Good, The Bad ir The Ugly“ pavadinimą.
Rytų Europos studijų centro vadovas pasidžiaugė, kad nors šiuo metu vis dar okupuota apie 17 proc. Ukrainos teritorijos (kas sudaro Latviją ir Estiją kartu sudėjus), tačiau tai yra nepalyginamai geresnė situacija nei buvo anksčiau – tvirtai ginantys savo šalį ukrainiečiai atkovojo jau apie 50 proc. teritorijos, kurią buvo užgrobę Rusijos kariai.
L. Kojala pabrėžė, kad Vakarų šalių reakciją į invaziją buvo neturinti precedento. Maža to, Europos Sąjunga pagaliau žengė svarbų žingsnį, įtraukiant Ukrainą į ES narių kandidačių sąrašą, apie ką iki karo nebuvo kalbama.
Politologo manymu, autoriniai rėžimai yra pažeidžiami, o Rusijos vadovo V. Putino kalbos apie tai, jog Rusija tampa vis mažiau priklausoma nuo užsienio lėšų už energetinius išteklius yra faktais pagrįstas melas – jeigu prasidėjus invazijai ES kasdien Rusijai mokėjo apie 700 mln. eurų už energetines žaliavas, tai šiuo metu, Europos šalims sukaupus reikiamus rezervus, suma drastiškai kritus iki 100 mln. eurų per dieną.
Politikos eksperto teigimu, Vakarų šalyse Rusija jau seniai nėra vertinama kaip supervalstybė, o elgesį su ja diktuoja tik pastarosios branduolinio ginklo turėjimas.
Visgi, SPIVA renginio dalyviams kalbėjęs L. Kojala pabrėžė, kad šiuo metu NATO rytinis sparnas ženkliai sustiprėjęs, o norinčių prisijungti prie NATO tik daugėja. Ne paslaptis, kad bene labiausiai tokios galimybės norėtų šiuo metu agresiją patirianti Ukraina – už prisijungimą prie NATO šioje šalyje pasisako 86 proc. gyventojų, prie ES – 87 proc.
Visgi, ne viskas Ukrainos – Rusijos kare gerėja. Analizuodamas karo eigą, L. Kojala pabrėžė, kad nepaisant stringančio Rusijos puolimo, ši šalis bent jau „ant popieriaus“ dar turi daug karinės galios, o kas labiausiai nesuvokiama – ignoruoja milžinišką aukų skaičių kare iš savo pusės, nors nė viena ES šalis negalėtų leisti sau tokio masto netekčių.
Be to, neatmestina ir sankcijų nuovargio grėsmė, o NATO šalių gynybiniams pajėgumams atkurti prireiks laiko ir investicijų, šiuo metu negailint amunicijos Ukrainai.
Prie geresnės geopolitinės situacijos neprisideda ir Kinijos bei kitų šalių dviprasmiška laikysena, o remiantis statistika tik apie trečdalis visų šalių palaiko Vakarietišką poziciją karo atžvilgiu.
Ne tokią greitą karo eigą lemia ir tai, kad nepaisant suprantamų Ukrainos valdžios prašymų, JAV negali šiai šaliai suteikti visko, ko pastaroji prašo, dėl ribotų išteklių bei to, kad būtent JAV yra pagrindinis saugumo garantas visame Pasaulyje.
Pereidamas prie bjauriojo karo etapo aptarimo, Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala, prakalbo apie vykdomus karo nusikaltimus, kurie yra akivaizdūs, tačiau kol kas jų sustabdyti neįmanoma. Ekspertas pastebi ir išaugusią V. Putino rizikos toleranciją, kai šis įspaustas į kampą blogėjančios jam situacijos, gali išdristi panaudoti masinio naikinimo ginklą – ši tikimybė nors ir menka, tačiau visgi išaugusi.
Branduolinio ginklo panaudojimas pirmiausiai būtų blogas ženklas JAV – bijodamos ir matydamos, kaip vienintelį apsisaugojimo būdą, branduolinį ginklą imtų gamintis ir daugiau šalių, taip stipriai sumažinant JAV įtaką Pasaulyje saugumo atžvilgiu.
Karas Ukrainoje neabejotinai lemia ir pablogėjusią Baltijos šalių padėtį, kuri nors ir stabili, tačiau nerami dėl šalia esančios Baltarusijos.
Politologo manymu, mūsų kaimynė Lenkija yra be galo svarbi užtikrinant Baltijos šalių saugumą. L. Kojalos teigimu, JAV, Lenkija ir Vokietija galėtų apsaugoti Baltijos šalis iškilus grėsmei, tačiau NATO užkulisiuose vis dar pastebimas Lenkijos noras pirmiausiai žiūrėti savo saugumo ir per mažas įsitraukimas į Baltijos šalių gynybą.
Pašnekovas iškėlė Europos Sąjungos, kaip organizacijos svarbą Europai ir mums. ES sėkmingą veiklą išlaiko tai, jog kiekviena šalis, nepaisant jos dydžio, turi lygiateisį balsą bei VETO teisę priimant bendrus sprendimus.
Dažnai kalbant apie Europos Sąjungą, girdime Prancūzijos vardą, kuri stengiasi parodyti savo svarbą ir dydį, ką parodo ir Prancūzijos buvimas nuolatine nare Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, branduolinio ginklo turėjimas, tačiau iki šiol šalies lyderiavimo Europoje, dar trūksta daugiau ryžtingumo.
Galiausiai, L. Kojala visiems susirinkusiems priminė, kad patys turime investuoti į savo saugumą, nes JAV vis dažniau iškeliamas klausimas, kodėl ši šalis turi būti Europos saugumo garantu, pačiai Europai nepakankamai investuojant į šį dalyką.
Dalies Sūduvos kultūrinio gyvenimo prezentaciją pristatė kraštietis, tarptautinio Šv. Jurgio meno sezono festivalio įkūrėjas ir organizatorius Edmundas Seilius.
Visoje Lietuvoje žymaus solisto teigimu svarbu paminėti, kad kultūra nėra tai, kas generuoja pinigus, o tai kas užpildo kiekvieno žmogaus vidų pilnatve.
E. Seilius prisiminė istoriją su buvusiu Marijampolės meru Vidmantu Braziu, kai merui pasiūlė užpildyti naujai pastatytas miesto erdves kultūra ir taip gimė Šv. Jurgio meno sezono festivalis.
Žinomo operos solisto teigimu kultūros įtaka nėra staigi – ji ilgalaikė, todėl procesai užtrunka.
Šv. Jurgio meno sezono festivalio dėka Marijampolė tampa kultūrinio turizmo vieta – jo metu suaktyvėja restoranų ir viešbučių apkrova, padaugėja turistų. E. Seilius priminė, kad visi festivalio renginiai nemokami, nors organizavimo išlaidos – didelės, kai kurių koncertų sąmata siekia 20 000 eurų.
Kita vertus, prieinamumo dėka Marijampolės publika pastebimai išlavėjo, noriai eina į aukščiausios klasės kultūrinius renginius, regi nacionalines ir Pasaulines kūrinių premjeras. Festivalio dėka pavyko suaktyvinti ir Marijampolės meno mokyklos veiklą, kuri naujai „pražydusi“, tačiau ir jai reikalinga parama.
Atskleisdamas šių metų festivalio būsimus planus, E. Seilius supažindino su idėja birželio 22 d. pirmą kartą Marijampolėje pademonstruoti operą – baletą „Žilvinas ir eglė“ pagal Vinco Mykolaičio – Putino kūrinius. Operos solisto teigimu, šis įspūdingas renginys jau susilaukė dėmesio iš partnerių iš Prancūzijos, kurioje šis kūrinys bus demonstruojamas kitąmet.
Renginys pasibaigė UAB „Mantinga“ savininko Klemenco Agento kalba, kuria jis ragino aktyviau Suvalkijos krašto verslininkus prisidėti prie savo regiono kultūrinio gyvenimo vystymo.
