Džiaugiuosi, jog tai artimiausiu metu bus paskutinis apsilankymas mūsų „numylėtam“ manieže. Aišku, rašydamas tai jaučiuosi kaip koks privilegijuotas fanas, prisiminęs kitų klubų pateikiamas sąlygas savo sirgaliams gyvai stebėti rungtynes šiuo metu, tačiau įžengęs į maniežą tarsi jauti tokią slogią atmosferą, kurią kaip niekas praturtina paskutiniu metu matomi klubo rezultatai. Šį kartą atvykau palyginus gana anksčiau, nei įprastai, tad turėjau laisvę išsirinkti norimą sėdėti vietą, ties aikštės viduriu. Lyg tradicija, prisėdęs planavau parašyti draugams, kurie negalėjo kartu stebėti rungtynių, patikrinti komandų sudėtis ir… „man internetas neverčia“. Tada suvokiau, jog šios dienos „nevilties paradas“ bus transliuojamas gyvai ir žinoma, visi ryšio kanalai stipresniu transliacijos signalu, tad, mažų mažiausiai, rungtynes pradėjau stebėti „fantastiškos“ nuotaikos, tarsi nujausdamas jų galutinę baigtį…
Taigi, pačios rungtynės. Palaukęs kelias dienas dabar jau žinau, jog tai buvo Eivino paskutinės rungtynės, nes sekmadienio dvikovai vadovaus naujas strategas, portugalas Migelis Moreira, tad ir labai skaudžiai kritikuoti nesinori. Tuo pačiu reiktų nepamiršti ir sudėtyje praretintų gretų prieš ir per rungtynes. Turint tai omeny, nors ir buvo praleistas vienas visų rungtynių baigtį nulėmęs įvartis, aš negaliu skirti labai didelių priekabių dėl gynybos. Galima prisikabinti dėl įvarčio, kodėl jau A lygoje pagarsėjęs snaiperis, kuris dar praeitose rungtynėse prieš Bangą sugebėjo iš toli, standartinės situacijos metu nuginkluoti oponentus, nebuvo pastoviai spaudžiamas ir prižiūrimas. Jeigu ir ne rizika, kad jis gali „pramušti“, visų rungtynių metu Hegelmann žaidimas priklausė nuo jo gebėjimo skirstyti kamuolį aikštės vidury. Išskyrus šią pastabą, teigti, jog rungtynių svečiai sugebėjo susikurti pavojingas progas šalia mūsų vartų būtų klaidinga. Po lemtingo įvarčio suskaičiuoju dvi progas šalia Sūduvos vartų, kurios galėjo kelti pavojų, bet buvo gana šaltai susitvarkyta, tad šitoj grandy bendrai priekaištų neturiu, kiek matau viltį sezonui judant į priekį. Saugų gretos buvo itin praretėjusios rungtynėms tik prasidėjus, tad nepadėjo ir tolimesnės traumos/keitimai, apie kuriuos vėliau pakalbėsiu. Tad lieku nuomonės, jog aikštės vidury pasirodėme taip gerai, kaip leido aplinkybės. Deja, turime problemų puolime ir tai panašu jau nėra elementarių progų nesusikūrimas, kiek iškovotų situacijų neišnaudojimas. Žinoma, vienas žaidėjas puolime nusipelno itin daug priekaištų, bet apie tai vėliau.
Didžiausia problema, kurią galima pastebėti dabar jau rungtynės po rungtynių, tai fizinis pasiruošimas. Taip, aš nesu profesionalus atletas ir mano bandymas nubėgti keturis ratus aplink Rygiškių stadioną baigtųsi artimiausio defibriliatoriaus paieška, bet čia ir yra esmė, jog iš profesionalaus futbolininko tikiesi dabartiniam sezono etape išvysti optimalią fizinę formą, bet taip nėra. Ar tai bus 60-a, 65-a, o kartais atrodo tik išbėgus į aikštę antrai rungtynių pusei, tas intensyvumas žaidimas mačo pradžioje tiesiog išnyksta ir matai aikštėje lėtą, slogų judėjimą ir itin retus prasiveržimus į priešininkų trečdalį. Nepamirškim paminėti sudėtį kamuojančias traumas ir tada kyla klausimas – kur buvo atlikta klaida ruošiantis šiam sezonui ties fiziniu žaidėjų paruošimu ir ar yra laiko tai ištaisyti?
Žaidėjų vertinimas:
Vartininkas:
Tomas Švedkauskas (6/10) – iš vienos pusės norėčiau skirti mažesnį vertinimą dėl praleisto įvarčio. Iš kitos pusės, koks tai buvo smūgis, spėju koks vartininkas entuziastas man pradėtų rašyti litaniją, kad aš nesuvokiu, kaip sudėtingas yra tokių smūgių atrėmimas ir t.t. Turint omeny, jog daugiau kritikos Tomui negaliu rasti, tad pasiliksiu prie šio įvertinimo;
Gynėjai:
Aleksandras Živanovičius (6.5/10) – solidus žaidimas gynyboje, nepastebėjau grubių klaidų žaidime ir aiškus susižaidimas kartu su Nicolas. Reiktų paminėti kelis agresyvesnius perdavimus į priekį ir turime tikrai priekaištų nekeliantį pasirodymą;
Nikola Taravelis (6.5/10) – iki dabar geriausias legionieriaus iš Prancūzijos pasirodymas šiame sezone. Nuostabą kėlė kaip puikiai tvarkėsi su Augustinu Klimavičiumi, kaip taikliai pasirinkdavo pozicijas kovoti antram aukšte. Ko pasigendu, tai jo gebėjimo perduoti tolimus perdavimus į priekį, ką atrodo šį sezoną jis yra visiškai pamiršęs. Įdomu bus išvysti kokią jam rolę paskirs naujas strategas;
Markas Beneta (6/10) – pradėjo rungtynes kaip krašto puolėjas, Romensas gavo traumą, 3-ą minutę įžengė Protasovas, tad Markui teko grįžti žaist krašto gynėju. Trūko jo aktyvumo puolime, neturėjo daug progų ir pakelti kamuolį į baudos aikštelę, o susižaidimo su legionieriumi iš Ukrainos panašu trūksta. Tačiau negaliu rasti priekaištų gynyboje, įsiminė keli momentai, kai nutraukdavo arba sustabdydavo priešininkų atakas, bet jau esame pratę būtent to iš jo tikėtis;
Vaidas Slavickas (6/10) – ar ne ironiška, jog iš visų traumas besigydančių žaidėjų, Vaidas, būdamas 36-erių metų krašto gynėjas, vis dar patikimai sužaidžia visas rungtynių minutes? Galėčiau prisikabinti ties kartais „vykusiai pakeltu“ kamuoliu į baudos aikštelę, bet negaliu ignoruoti, kaip man gražu stebėti tą susižaidimą poroje su Hamuličiumi.
Tautvydas Burdzilauskas (-) – šį kartą bus progos ką parašyti apie jaunimą, deja, laikausi principo dėl „bent 15-os minučių“ norint ką nors įvertinti ir Tautvydas, deja, ne Ernestas, nepaliko tokio gero įspūdžio, bet į aikštę buvo išleistas, kojos liko apšilusios, tikiuosi tai suteiks pasitikėjimo kitam kartui, kada bus suteikta proga pasirodyti aikštėje;
Saugai:
Povilas Leimonas (6/10) – dėl Romensas keitimo atsidūręs labiau atraminio saugo rolėje, ten, kur esame įpratę jį matyti ir prisipažinsiu, nepamenu aš jo žaidimo epizodų…išskyrus tą vieną smūgį galva ir aš prisiekiu, jeigu Povilas būtų sėkmingai išpildęs tą smūgį ir būtų pelnęs išlyginamąjį įvartį…eh, labai gaila, bet tikiuosi dar išvysti Povilo įvartį, jis to tikrai nusipelnė;
Markas Pavlovskis (6.5/10) – panašu įgaunantis formą buvęs vienas iš Riterių komandos lyderių galės toliau pratęsti savo draugystę klubiniame žaidime su mums nauju strategu. Smagu stebėti tokį Marko aktyvumą visoje aikštėje, bet tai man kelia klausimų, kaip jis susižais su kitais mūsų sudėtyje panašaus žaidimo stiliaus žaidėjais. Bet kokiu atveju, iki dabar sėkmingiausias kamuolio kėlėjas į baudos aikštelę standartinėse situacijose ir gerėjančią žaidimo kokybę rodantis legionieriaus turėtų padėti naujam strategui integruotis sėkmingai prie turimos sudėties;
Olivje Romensas (-) – tikėkimės, kad tai nerimta trauma ir ne už ilgo galės sugrįžti į sudėtį;
Tomislavas Gomeltas (6.5/10) – tikėkimės, kad tai nerimta trauma ir ne už ilgo galės sugrįžti…nejuokaujant, buvau aršus šio naujoko kritikas, nesupratau, kokią poziciją jis žaidžią, kokią rolę jis turi įvykdyti, apskritai, ar jis išvis žaidžia. Praleidęs vienas rungtynes, šiose jis tarsi visai kitas žmogus, pasislinkęs į priekį nuo atraminio saugo pareigų, buvo galima matyti agresiją kovojant dėl kamuolio ir jis kėlė labai daug problemų Hegelmann ekipai apskritai bandant ką nors suregzti puolime. Tikėkimės, jog ši trauma nėra rimta ir ne už ilgo išvysime Tomislavą aikštėje rodant tai, ką per trumpą laiką šiose rungtynėse sugebėjo parodyti;
Ernestas Burdzilauskas (6/10) – panašu, jog turime vilties dėl jaunimo! Nors ir daugumą praleisto laiko matėsi, kaip Ernestui trūksta dar įgūdžių, patirties žaidžiant tokiam lygmeny, bet ta viena situacija, kai jis laimi kovą dėl kamuolio ir persivaręs jį smogia, nesėkmingai, bet smogia oponentų vartų link, gana pažadino sirgalių gretas. Tikėkimės, jog jis nepradings rotacijoj ir toliau laikas nuo laiko gaus progų pasireikšti;
Joao Pedro Sacramento da Silva (-) – išleistas 78-ą minutę, pamenu tik vieną progą, kaip gana sėkmingai ir agresyviai perėmęs kamuolį jį perdavė į priekį Said, daugiau, kaip ir nebuvo pastebimas;
Puolėjai:
Jevgenijus Protasovas (5.5/10) – aš nesuprantu, ar tai ūgio trūkumas, dėl ko lieka nematomas, ar vis dar susižaidimo problemos, bet pernelyg dažnai Jevgenijus lieka pozicijoj, kur laukia, kad jam būtų įmestas kamuolys „ant prabėgimo“. Apskritai, dar gana daug pas legionierių žaidimo broko ir akivaizdžiai dar yra barjerų komunikacijoj su komandos draugais kuriant ir pildant progas puolime, tačiau tos kelios progos, kai, regis, viskas veikia, suteikia vilties vėliau sezone išvysti sėkmingesnius pasirodymus;
Saidas Hamuličius (7/10) – panašu, jog formą įgauti Saidas ilgai netruks. Nors bandau įsivaizduoti jį labiau centro puolėju (dėl akivaizdžių priežasčių…), apsuptą progas kuriančių krašto puolėjų ar laukiančio perdavimų į priekį iš gilumos kontratakoms, teks dabar pasitenkinti jo žaidimu kairiajame krašte turint omeny sudėtyje esamas traumas. Pats pasirodymas manau įtikino visus, jog sezonas Dainavoje nebuvo vieną kartą sužibėjimas silpnoje komandoje. Belieka tikėtis, kad Saidas ilgai netrukus pasižymės už Sūduvą sėkmingu įvarčių…
Linas Zingertas (-) – apskritai Linui gal trūksta vienos ar antros progos pagaliau turėti galimybę gale rungtynių mušti į vartus, kad mes jį pagaliau pastebėtume. Tikrai netrūksta noro žaisti ir bandyti pakeisti rungtynių baigtį, tiesiog manau bendrai jis kenčia nuo visos komandos prastos fizinės būklės, kai ties rungtynių pabaiga komandos draugai atrodo išnaudoję visus savo rezervus taip jau aktyviai nekuria progų, kaip anksčiau;
Kule Mbombo (3/10) – kodėl ne mažiau? Dalyvavo ginant standartus, sugeba pulime „užsikabinti“ ant kamuolio, baudos aikštelėje sėkmingai žaidžia nugara ir regis atliko kelis tikslesnius perdavimus. Tiek jau to pozityvo su Kule, tad dabar pereisiu prie kritikos. Pradėkim nuo to, kokios formos jis vis dar yra šio sezono metu? Tiesiog apgailėtina. Akivaizdus profesionalumo trūkumas. Palyginimui, jis taip pasiruošęs aikštėje išbėgti 90 minučių, kaip aš būčiau pasiruošęs dirbdamas banke ateiti bendrauti su klientais, prieš tai naktį nemiegojęs ir apsivilkęs pižamą, „kleckuotą“ vakare valgytos ir ant pilvo išsivertusios lazanijos. Progų realizavimas? Jo šansai užbaigti sėkmingai ataką yra tolygūs mano šansams sėkmingai pakviesti bendradarbę vakarienei! Perdavimai komandos draugams? Net nepradėkim – aklas katinas turi geresnius šansus sėkmingai kirsti Juknevičaus gatvę per kamščius, bet Kule tiksliai atlikti perdavimą žaisdamas nugara vidury aikštelės! Galėčiau tęsti ir tęsti, bet akivaizdu tik viena, jog palaikymą iš sirgalių panašu jis baigia išvaistyti tokiu savo „atsidavimu“ ir jeigu tie „pletkai“ apie batonėlius prieš treniruotes yra teisūs, tada apie palaikymą apskritai neverta net kalbėti. Nebent naujas strategas turi idėją kaip sėkmingai išnaudoti šį legionierių puolime, tada manau abejoms pusėms į naudą yra nutraukti turimą sutartį, nes aš nematau logikos, kodėl Kule turėtų apskritai dabartinėje situacijoje startuoti, net ir turint esamą traumuotų žaidėjų sąrašą;
Paminint Hegelmann žaidėjus, žinoma, kaip galima apsieiti be pagyrų Jukijoši Karašima. Be diskusijos geriausias komandos žaidėjas šioje sezono stadijoje, jis atrodo daro viską ir nenustebčiau, jeigu gale sezono konkuruotų geriausio sezono žaidėjo diskusijose. Buvęs sūduvietis Ignas Plūkas gana ramiai tvarkėsi šalia savo vartų, o Tompsonas Gavi laikas nuo laiko keldavo Sūduvai problemų gynyboje. Manau Hugo Figueredo, Lazaras Sajičičius ir marijampolietis Augustinas Klimavičius norės pamiršti savo slogius pasirodymus, džiaugdamiesi išplėšta pergale išvykoje.
Kitos A lygos VII turo rungtynės
Panevėžio „Panevėžys“ 4:0 Jonavos „Jonava“
Verta gal paminėti beveik sėkmingą Jonavos pasipriešinimą pirmoje rungtynių pusėje, tačiau prasidėjus antram kėliniui, rungtynių lemtis pasidarė aiški, kaip ji ir buvo dar joms neprasidėjus. Galiu rekomenduoti „padkaSto“ paskutinį epizodą, kuriame Arūnas Klimavičius gana brutaliai perpasakojo Jonavos argentiniečio Lukas Martorelio žaidimo epizodą, leistų susidaryti įspūdį kaip brutaliai atrodo Jonava šio sezono pradžioje. Užtikrinta pergalė Urbono ekipai padeda išlaikyti pirmą vietą turnyrinėje lentelėje.
Telšių „Džiugas“ 3:5 Vilniaus „Žalgiris“
Klausimas ar bus kitos šio sezono A lygos rungtynės, kurios dar liūdniau pagarsės, o pradžia rungtynių gana daug žadėjo. Rungtynes pradėjęs Džiugas spaudė Žalgirio žaidėjus ir buvo arti pirmo įvarčio, deja, būtent išnaudoję klaidą Vilniaus ekipa pelnė pirmą įvartį. Nepraradę vilties ne už ilgo Šlutos vyrai lygino rezultatą, tačiau vėliau sekant žaidimą, Žalgiris perėmė rungtynių vadžias ir jų neatleido, pelnydami dar tris įvarčius. Tada įvyko…tai kas įvyko. Buvo nutrauktos varžybos, kurių likusį laiką, ~15min turėjo abi komandos vėl peržaisti trečiadienį ir prisipažinsiu, tie trys įvarčiai per ~15min leidžia man teigti, jog buvo verta išvysti šį reginį! Žalgiris prieš sekmadienio rungtynes rikiuojasi trečioje vietoje, atsilikdami vienu tašku nuo Hegelmann ir dvejais nuo lyderių Panevėžio, kai Džiugas su bendrai trejais taškais vis dar laikosi 9-oje pozicijoje.
Kauno „Žalgiris“ 0:0 Šiauliai „Šiauliai“
Rezultatas, kuris neatspindi to, kas vyko Valdo Adamkaus garbei pavadintame stadione. Žinau, bjaurus žodis, bet Šiauliams labai pasisekė išvykoje išplėšti lygiąsias, kai Kauno ekipa gali kaltinti tik save. Labiausiai dėl rezultato turėtų save kaltinti Benas Anisas neišnaudojęs poros gerų progų puolime. Kauno „Žalgiris“ rikiuojasi virš Sūduvos turėdami trijų taškų persvarą 6-oje vietoje, kai Šiauliai vieno taško persvara lenkia šių rungtynių oponentą 5-oje vietoje.
Vilniaus „Riteriai“ 1:0 Gargždų „Banga“
Gana nuobodžios rungtynės Riteriams grįžtant į LFF stadioną. Be konfliktų tarp žaidėjų, sunku rasti ką daugiau būtų galima paminėti. Riteriai būtų tęsę savo tradiciją žaisti prasčiau prieš autsaiderius ir būtų „pragėrę“ du taškus, jei ne 88-ą minutę Dmitrijaus Bilonogo įvartis. Riteriai toliau tęsia savo tikslą išsikovoti vietą ketvertuky, trijų taškų persvara lenkdama Šiaulius, bet atsilikdama tik dvejais taškais nuo sostinės konkurentų Žalgirio. Banga rikiuojasi 8-oje vietoje, vienu tašku atsilikdama nuo Sūduvos.
Arnoldas Ragažinskas
