Paskutinės 2020 m. dienos pavakarę nusileido lėktuvas iš Stambulo, o kartu su juo ir Ali Mammedov – savanoris iš Azerbaidžano, atvykęs pas mus per Europos solidarumo korpuso programą. Tai nauja patirtis ne tik mums, bet ir pačiam vaikinui – jis Lietuva nors ir domisi jau ne vienerius metus, tačiau tai jo pirmasis apsilankymas Baltijos šalyse. Pažintis su mūsų kraštu, truks ganėtinai ilgai, iš viso Ali Lietuvoje savanoriaus 10 mėnesių! Na, bet pradžiai šiame straipsnyje kviečiame pažinti mūsų naująjį darbuotoją iš arčiau.
„Aš esu Ali Mammedov iš Azerbaidžano, man 25 metai. Pirmąją klasę pradėjau Azerbaidžano Širvano mieste. Mano motinos vardas Pakiza, ji yra istorijos mokytoja, tėvas – Nuraddinas, jis buvęs karys. Mano sesers vardas Lamia – baigė Azerbaidžano lingvistikos universitetą. Iš esmės mano šeima nemaža – turiu 4 dėdes ir 1 tetą. Iš karto noriu pasakyti, kad su savo artimaisiais palaikau tikrai gerus santykius. Deja, mūsų kultūra šiek tiek kitokia nei Vakarų – vyresnieji šeimos nariai mano, kad turi teisę įsitraukti į viską kas liečia vaikų gyvenimą. Visa tai mane skatina kuo daugiau keliauti, gilintis į kitų kultūrų šeimos tradicijas, pažinti tolimus kraštus.
Grįžtant prie mano gyvenimo vingių – baigęs mokyklą išvykau į Turkijos sostinę Ankara. Ten studijavau Yıldırım Beyazıt universitete. Tai buvo lūžis mano gyvenime, nes jau pirmaisiais universiteto metais pradėjau keliauti ir pažinti kitus Turkijos miestus. Aš norėjau atrasti save, suprasti kas man patinka, kadangi tėvai mane vertė pirmais metais studijuoti teisę, mat jų svajonė buvo sūnus teisininkas.
Išvykos, kelionės autostopu, naujų žmonių pažintis – geriausias būdas išsiaiškinti kas tu esi ir ko nori iš gyvenimo. Tad praėjus vieneriems metams universitete aš pakeičiau aukštąją mokyklą ir nuėjau į Čanakkalę, pradėjau studijuoti Radijo TV ir Filmų fakultete. Tuomet pradėjau domėtis „Photoshop“ ir kitomis „Adobe“ programomis – pasauliui norėjau parodyti savo svajones, atskleisti savo sąmonėje dėliojamas vizijas. Nuo tol aš kiekvieną dieną retušuoju, kuriu naujas nuotraukas, grafikos dizaino elementus.
Savanoriauju, nes noriu pažinti
Savanorystę pasirinkau, kadangi tai mane atitraukia nuo kasdienybės, priverčia semtis patirties, išmokti kažką naujo ir pabėgti iš komforto zonos. Ką jau kalbėti apie naujas pažintis, naują kultūrą, šalis ir, žinoma, apie patį save. Tai leidžia man analizuoti ir susivokti savo vidiniame pasaulyje. Padėdamas kitiems, prisimenu, kad visi esame kartu ir turime nepamiršti palaikyti vienas kito. Gyvenimas gali tiek daug pasiūlyti, jei negalvosime tik apie save.
Kodėl pasirinkau Lietuvą?
Pirmiausia noriu pasakyti, kad Baltijos šalys man yra įdomios. Mano tėvas nuo vaikystės daug kalbėjo apie Lietuvą. Jis čia buvo Sovietų sąjungos laikais, todėl puikiai žinojo lietuvių skaudžią istoriją ir okupacijos padarinius (jis man apie visa tai papasakojo). Azerbaidžano žmonės patyrė panašų skausmą – manau bendra istorija, panašios šalių patirtys traukė mane pažinti šį kraštą iš arčiau. Tad pamatęs skelbimą apie galimybę savanoriauti Lietuvoje, pagalvojau, kad tai bus tobulas būdas pažinti šią šalį ir jos gyventojus.
Pabaigai
Dažniausiai žmonės bėga paskui pinigus. Suprantu, kad visiems jų reikia, bet jeigu jūs kažką vaikotės be paliovos, jūs niekada to negausite. Prisiminkite, kad tų pinigų niekada nepavysite, todėl darykite tai, kas jums tikrai patinka ir kas jūsų gyvenimą daro geresniu ir tada pinigai bei laimė pati jus pasivys. Taigi keliaukite, pažinkite ir niekada nenustokite!“
Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos informacija
