Visai netrukus sueis metai, kai Ukrainoje vyksta karas ir kai visi susivieniję padedame ukrainiečiams kaip tik galime. Ne viena organizacija, pavieniai asmenys, įstaigos siunčia pagalbą Ukrainai tiek pinigais, tiek ir reikalingais ir jų prašomais daiktais, priemonėmis.
Marijampoliečiai jau ne kartą įrodė, kokios gerumo ir užuojautos kupinos yra jų širdys. Jau ne vienas sunkvežimis su reikalingais daiktais pasiekė mūsų draugus Červonograde. Paaukota rūbų, batų, patalynės, miegmaišių, čiužinių, vaistų, tvarsčių, jau deficitu tapusių elektros generatorių, dujinių viryklių ir daug smulkesnių, tačiau ne ką mažiau reikalingų, daiktų.
Paskutinis krovinys, pasiekęs Ukrainos teritorinės gynybos štabo Humanitarinį padalinį Červonograde, buvo itin svarbus ir reikalingas šaltuoju metų laiku, tai: 40 generatorių, beveik 200 viryklių su suskystintų dujų balionais bei didelis kiekis miegmaišių, patalynės, antklodžių, pagalvių, miegmaišių ir čiužinių.
Pastarojo krovinio rinkimą iniciavo Marijampolės „Rotary“ klubas, kurio bendruomenė, ko gera, yra viena iš aktyviausių Lietuvoje. Prie šios gerumo akcijos prisidėjo Savivaldybės gyventojai ir Marijampolės savivaldybė.
Rotariečiai paramos koncerto metu surinktas lėšas už bilietus skyrė būtent paskutinių svarbiausių siųstų Ukrainai daiktų įsigijimui.
Į paramos koncertą iš karo siaubiamos Ukrainos atvyko su mumis susigiminiavusio miesto Červonogrado vicemerė Nadia Zemnicka bei Humanitarinės pagalbos centro vadovė Oksana Skowronska. Abi moterys nuoširdžiai dėkojo mūsų savivaldybės žmonėms, kurie patys pirmieji pradėjo teikti humanitarinę pagalbą Ukrainai. Kaip dėkingumo ženklą vicemerė Nadia Zemnicka mūsų savivaldybės merui Povilui Isodai ir Marijampolės „Rotary“ klubo prezidentui Mariui Latvaičiui dovanojo „Ukrainos geradario“ medalius ir Červonogrado mero padėkas už atjautą ir humanitarinę pagalbą, kuri suteikia viltį. Merui įteiktas ir tradicinis ukrainiečių rūbas – višivanka.
Susirinkusius jautriai palietė mero Povilo Isodos kalba, kurioje jis žavėjosi ukrainiečių tauta, mūsų gebėjimu padėti nuo karo bėgantiems ukrainiečiams ir privertė dar kartą įvertinti kokią didžiulę vertybę – laisvę mes turime.
Svarbu nepamiršti jos vertinti ir niekada nepatirti koks būtų gyvenimas, esant nuolatiniam pavojui bei nepaliauti padėti Ukrainai. Meras atvykusias viešnias patikino, kad Marijampolė ir toliau padės kuo galėdama, nes mes, marijampoliečiai, ir visa Lietuva tikime, kad skaisti saulė nušvis ir virš Ukrainos dangaus. Ji švies tada, kai vaikai ir vėl galės saugiai eiti į mokyklas ir darželius, kai suaugusieji rytais skubės į darbus, kai senoliai gėrėdamiesi gamtos grožiu gers kavą, tada, kai karas Ukrainoje tebus tamsus praeities šešėlis.
Svečių iš Ukrainos akyse žibėjo ašaros matant Marijampolėje plevėsuojančias Ukrainos vėliavas, jaučiant begalį palaikymą ir stebint, kokia pilna buvo Kultūros centro salė renginyje, kuris buvo skirtas padėti Ukrainos ir Červonogrado žmonėms. Tikra tiesa, kad maži dalykai kuria didelius ir prasmingus darbus.