Mėlynės ir šilauogės ne veltui kartais vadinamos lietuviškuoju supermaistu. Jose apstu naudingųjų medžiagų – įvairių vitaminų, augalinių junginių, skaidulų, be to šios nesukelia staigių cukraus šuolių kraujyje.
Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė paaiškina, kokioms organizmo funkcijoms labiausiai praverčia šiose uogose esančios medžiagos ir įspėja, kad kai kuriems jas reikėtų ragauti saikingai.
Naudingų medžiagų gausa
Tiek mėlynėse, tiek šilauogėse yra flavanoidų antocianinų, kurie ne tik suteikia uogoms tamsiai mėlyną ar violetinę spalvą, bet taip pat turi priešuždegiminių bei antioksidacinių savybių. Vaistininkė pasakoja, kad šios uogos pasižymi ir gana nemažu vitamino C kiekiu – 100-ame gramų mėlynių ar šilauogių gali būti iki 15 proc. šio antioksidanto paros normos.
„Mėlynėse bei šilauogėse taip pat yra vitamino K1, kuris svarbus kraujo krešėjimui ir kalcio įsisavinimui į kaulus. Manganas – dar vienas mikroelementas, kurio 100-ame gramų šių uogų galima rasti iki 20–30 proc. paros dozės. Jis svarbus energijos apykaitos palaikymui, kaulų formavimuisi ir ląstelių apsaugai. Šiose uogose esantys fenoliniai junginiai, tokie kaip kvercetinas ar resveratrolis, pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis ir nauda širdies sveikatai. Reikėtų nepamiršti ir žarnynui svarbių skaidulų, kurių 100-ame gramų mėlynių ar šilauogių gali būti apie 2–3 gramus“, – vardija „Camelia“ vaistininkė J. Aganauskaitė-Žukaitė.
Pasak jos, mėlynės ir šilauogės itin naudingos žmonėms, kuriuos kankina aukštas kraujospūdis, venų varikozė ar aterosklerozė. Uogose esančios veikliosios medžiagos prisideda prie smulkiųjų kraujagyslių sienelių elastingumo ir atsparumo skatinimo.
Nauda akims: mitai ir tiesa
Vaistininkė pabrėžia, kad vasarą gana dažnai tenka sulaukti užklausų dėl mėlynių ir šilauogių naudos akių sveikatai ir regėjimo funkcijai. J. Aganauskaitė-Žukaitė paaiškina, – taip, šios uogos gali būti labai naudingos, tačiau lankymosi profilaktinėms patikroms oftalmologo kabinete ir specializuotų vitaminų akims jos nepakeis.
„Šilauogėse ir mėlynėse esantys antioksidantai antocianinai pasižymi akių kraujotaką gerinančiomis savybėmis, tinklainės kapiliarų stiprinimu taip pat pagalba akims adaptuojantis prie besikeičiančio apšvietimo. Šiose uogose taip pat gausu kitų akių sveikatai naudingų vitaminų, tokių kaip C ir E, taip pat liuteino bei zeaksantino. Visa tai gali nemenkai prisidėti prie ryškesnio regėjimo, mažesnio akių sausumo bei įsitempimo, tačiau norint užtikrinti reikalingas visų šių elementų dozes, kasdien turėtume suvalgyti jų itin didelius kiekius, o šalia vis tiek reikėtų vartoti ir kitus naudingų medžiagų šaltinius“, – sako J. Aganauskaitė-Žukaitė.
Anot jos, šios uogos yra puiki galimybė vasarą papildyti mitybą reikalingais elementais, tačiau vien jos regėjimo problemų ar sausų akių sindromo nepagydys. Tam būtina gydytojo priežiūra, vitaminų kompleksai, vaistai, specialūs pratimai akims ar kitos priemonės.
„Tiesa, akims ir regėjimui skirti maisto papildai taip pat dažniausiai sudėtyje turi mėlynių uogų ekstrakto, liuteino, vitamino E, zeaksantino, tačiau daug didesnėmis dozėmis. Negana to, juose įprastai būna ir kitų naudingų medžiagų, tokių kaip foliatai, varis, cinkas, selenas ar vitaminas A. Taip pat, nors šios uogos kartais vadinamos lietuviškuoju supermaistu, jose nėra tokių svarbių medžiagų kaip omega-3 riebiosios rūgštys, vitaminas D ar magnis“, – sako J. Aganauskaitė-Žukaitė.
Koks vartojimo būdas – sveikiausias?
Vaistininkė pabrėžia, jog visus vaisius ir uogas geriausia vartoti netrukus po nuskynimo. Šilauoges bei mėlynes galima berti į košes, glotnučius, jogurtą, varškę ar salotas, tačiau reikėtų vengti pernelyg saldžių kombinacijų, kadangi cukrus gali mažinti antioksidantų poveikį. Anot J. Aganauskaitės-Žukaitės, šaldytos uogos praranda mažiausiai gerųjų savybių, tačiau atitirpinti jas reikėtų palengva. Aukšta temperatūra, pavyzdžiui, verdant, paveikia didžiąją dalį vitaminų. Šviežių uogų sultys ar tyrės gali tapti puikiu būdu, siekiant gauti daug naudos.
„Visgi mėlynes ir šilauoges pilnomis saujomis ragauti gali ne visi. Nors jos turi mažą glikeminį indeksą, diabetu sergantiems pacientams reikėtų šias uogas valgyti sakingai. Dėl kalio, jų suvartojimą riboti patartina ir inkstų ligomis, ypač inkstų nepakankamumu, sergantiems žmonėms. Jei vartojami kraują skystinantys vaistai, taip pat raginčiau pasitarti su gydytoju“, – paaiškina vaistininkė.
J. Aganauskaitė-Žukaitė priduria, kad ir vasarą galint ragauti šviežią derlių, su vitaminų ir kitų elementų trūkumais vis tiek susiduriama gana dažnai, todėl sekti savo sveikatos būklę – labai svarbu. Nors sezono gėrybėmis reikia džiaugtis ir, kiek įmanoma, jomis papildyti savo mitybos racioną pabrėžia, jog tai nereiškia, jog jos atstos maisto papildus, sveiką gyvenimo būdą ar tam tikras sveikatingumo procedūras, todėl reikėtų išlikti sąmoningais.
