Mykolo Romerio universiteto (MRU) Sūduvos akademija (SUA) turi naują vadovę – dekanės pareigas pradėjo eiti dr. Raimonda Bogužaitė. Mokslininkės karjeroje posūkį daranti marijampolietė sako, jog sugrįžti į gimtinę ir užimti naujojo MRU padalinio vadovės pareigas pastūmėjo noras prisidėti prie regiono augimo ir kaitos. Dr. R. Bogužaitė neabejoja, kad Sūduvos akademija taps svarbia ne tik Marijampolės, bet viso regiono ekosistemos dalimi.
Pokalbis su naująja SUA vadove – apie karjeros kelią, pasirinkimo priimti naują iššūkį motyvus bei Sūduvos akademijos vaidmenį ir perspektyvas regione.
– Gerb. Raimonda, papasakokite apie savo profesinį kelią, svarbiausius karjeros etapus, darbus, įgyvendintus projektus.
– Profesinis kelias buvo labai įvairus. Gyvenime ir profesiniame kelyje visuomet pynėsi tikslieji mokslai ir socialinė tematika. Pagrindinis profesinis kelias prasidėjo nuo VU bakalauro ir magistro studijų chemijos kryptyje: tai bakalauro studijų „Nanotechnologijos ir medžiagotyra“ programoje, vėliau – „Nanomedžiagų chemija“ magistro studijose. Na, o po to Vilniaus universitete ir VMTI Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC) vykdytos ir baigtos chemijos doktorantūros studijos.
Mūsų FTMC Nanotechnologijų skyriaus mokslinė komanda buvo viena pirmųjų, kuri paskelbė, kaip panaudoti molekulių įspaudais modifikuoto polimero (MIP) technologiją, kuriant elektrocheminį jutiklį SARS-CoV-2 spyglio (SARS-CoV-2-S) baltymui aptikti. COVID-19 pandemijos pradžioje buvo labai svarbu atlikti aktualius tyrimus, norint prisidėti prie jos suvaldymo. 2023 m. pavyko tapti prestižinio „Tyrėjų Grand Prix“ konkurso laimėtoja.
Nors viena pagrindinių veiklos krypčių gyvenime tapo chemija, socialiai aktyvios veiklos, noras prisidėti prie ugdymo procesų taip pat buvo aktualu, todėl baigiau gretutines dalyko pedagogikos studijos.
Švietimo ir mokslo srityje dirbu nuo 2017 metų. Tuo metu veiklas pradėjau neformaliojo švietimo įstaigoje ugdant moksleivių pilietines, komunikacijos ir kitas kompetencijas. Vėliau įgijau patirties dirbant chemijos mokytoja skirtingose mokyklose. Mokiau pagal bendrojo ugdymo programą bei tarptautinio bakalaureato diplomo programą, susipažinau su profesinio mokymo specifika. Taip pat prisidėjau prie vadovėlių, pratybų rengimo. Niekad neatsitraukiau nuo švietimo klausimų ir jų ypatybių didmiestyje bei regione.
Nors švietimas ir mokslas užima didelę gyvenimo dalį, visuomet vykdžiau ir kitokio pobūdžio veiklas: vadovavau nevyriausybinėms organizacijoms, užsiėmiau projektų koordinavimu ir vadyba, socialinių klausimų sprendimais.
Veiklas su jaunimu pradėjau dar 2008 metais, nuo to laiko sukaupiau įvairios patirties jaunimo politikos formavime: veikiau vietos lygmeniu skirtingose jaunimo organizacijose, jaunimo organizacijų tarybos „Apskritas stalas“ valdyboje, Marijampolės jaunimo reikalų taryboje, taip pat nacionaliniu mastu prisidėjau prie Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos veiklos, dvi kadencijas veikiau Nacionalinėje jaunimo reikalų taryboje, kurioje labiausiai kreipiau dėmesį į švietimo, mokslo ir sveikatos klausimus.
Per šį laikotarpį įgyvendinta dešimtys vietos, nacionalinių ir tarptautinių projektų, besiskiriančių sprendžiamais klausimais bei biudžetais. Dažniausios tematikos: atstovavimas, jaunimo įgalinimas, švietimas, kultūra, tvarumas. Jau daugiau nei 10 metų Marijampolėje skelbiame, jog „Jaunimas YRA“ ir siekiame, jog jo problemos būtų sprendžiamos. Ši organizacija gimė su gražia idėja – paskatinti vyresnius jaunus žmones grįžti į regioną, kurti čia, turėti ir palaikyti ryšį. Vadovaudama komandai sukaupiau įvairios patirties, sprendžiau iššūkius, kylančius dirbant su įvairaus amžiaus ir motyvacijos žmonėmis.
Už reikšmingą visuomeninę veiklą jaunimo labui bei Marijampolės vardo garsinimą esu apdovanota Šv. Jurgio, Marijampolės globėjo, medaliu. Šis įvertinimas paskatino ir toliau kurti pokytį bendruomenei, prisidėti prie pažeidžiamų socialinių grupių problemų sprendimų, klausimų aktualizavimų.
– Kodėl nusprendėte pasinaudoti galimybe karjerą tęsti Marijampolėje, ir būtent Sūduvos akademijoje?
– Pastaruoju laikotarpiu laikiau save išvykusia iš Marijampolės, nes pagrindinės veiklos ir darbai vyko Vilniuje. Natūralu, nes su chemijos profesine sritimi regione galimybės mažesnės. Gyvenimas sostinėje patinka, turi specifinio žavesio, galimybių. Tačiau Marijampolė man visuomet buvo artima, „puse kojos“ jos gyvenime dalyvaudavau ir dalyvauju, kūriau projektus, veiklas, mezgiau kontaktus su bendruomene.
Per ilgesnį laikotarpį nebelieka ir tokio atskirties pojūčio, jog čia regionas ar didmiestis, gyvename Lietuvoje, kur viskas gan panašu, atstumai įveikiami. Žinoma, besikuriant gyvenimą vienur, įsidirbus įprastose veiklose vien apsispręsti dalyvauti konkurse MRU Sūduvos akademijos dekano pareigoms užimti buvo asmeninis iššūkis, pareikalavęs daugybės apmąstymo valandų.
Vis dėlto norisi prisidėti prie regiono augimo, kaitos, išnaudoti sukauptas patirtis ir nukreipti jas teisinga kryptimi. Pastaruosius penkerius metus dirbdama su jaunais žmonėmis regione ypatingą dėmesį skyriau vyresnių jaunų žmonių (20-29 m.) iššūkių nustatymui bei priemonių, skatinančių jų grįžimui į regioną, aktualizavimui. Vienas iš pagrindinių akcentuotinų poreikių visuomet buvo kokybiškai veikianti aukštoji mokykla. Tad tikiu, jog būtent dabar yra tas laikas, kai prie MRU Sūduvos akademijos formavimo galiu prisidėti pati ir būti tuo pokyčiu, kurio reikia Marijampolės regione.
– Esate tiksliųjų mokslų atstovė, ateinanti vadovauti didžiausio humanitarinių ir socialinių mokslų universiteto padaliniui. Kaip regite tą suderinamumą savo veiklose Sūduvos akademijoje – kaip pridėtines vertes nešančią dermę ar kaip tam tikrą iššūkį, su kuriais teks tvarkytis?
– Manau, jog mano buvimas tiksliųjų mokslų atstove yra tik pliusas, leidžiantis procesus matyti plačiau, įnešti daugiau logikos, racionalumo. Per daugiau nei 15 metų sukaupta patirtis švietimo, mokslo, kultūros ir nevyriausybiniame sektoriuose leis užtikrinti kokybišką strateginių tikslų įgyvendinimą Universiteto padalinyje.
Manau, kad sugebu telkti bendruomenę ir jų potencialą nukreipti tvariai veiklai. Tikiu, kad to šiuo metu to reikia ir Sūduvos akademijai, nes tik stipri bendruomenė gali kurti pokytį ir išlaikyti ilgaamžiškumą. Sukauptos įvairios vadovavimo, koordinavimo, valdymo ir darbo su žmonėmis patirtys leis sėkmingai vystyti akademijos plėtrą. Marijampolės regiono, Marijampolės miesto pažinimas, bendruomenės supratimas leis priimti tinkamus sprendimus, vedančius į teigiamus pokyčius.
– Esate marijampolietė – kuo ypatingas, kitoks, jūsų akimis, šis miestas, regionas? Ir tuo pačiu – ko trūksta, stinga, kokios problemos regione aktualiausios, jūsų akimis?
– Pagalvojusi apie Suvalkiją ir Marijampolę, kažkodėl dažniausiai nusišypsau. Nežinau, ar dėl to, kad prisimenu „neišmušamą“ akcentą, ar dėl to, jog ten yra kitoks jaukumo pojūtis. Marijampolė yra Sūduvos centras, kraštas, kuris yra geografiškai palankioje vietoje, turtingas savo istorija. Marijampolė yra unikali savo bendruomenės stiprybe ir kultūrinėmis tradicijomis. Šiandien miestas susitvarkęs, išpuoselėtas, atsinaujinantis, orientuotas į gerovės kūrimą gyventojams. Marijampolės bendruomenė yra artima, kurianti.
Vis dėlto trūksta infrastruktūros, skirtos užimtumui ir inovacijų plėtrai, ypatingai vyresnio jaunimo ir vidutinio amžiaus žmonių amžiaus grupėms. Turimos ir kitos regionams būdingos problemos: per maža darbų pasiūla, atlyginimo dydis, būsto nuoma, įsigijimas.
– Kodėl, jūsų nuomone, Marijampolei reikėjo, buvo svarbu tapti universitetiniu miestu? Ar tas poreikis visuomet regione buvo juntamas?
– Jau daugelį metų Marijampolėje buvo įvardinama problema, jog šis miestas neturi universiteto, dėl to stringa ir jaunų žmonių išlaikymo, pritraukimo klausimai. Taip sulėtėja miesto atsinaujinimas ir augimas. Universiteto atsiradimas yra itin sveikintinas ir puikus sprendimas Marijampolės regionui, siekiant padidinti jo galimybes, konkurencingumą, lyginant su kitomis Lietuvos dalimis. Žinoma, universiteto buvimo daromą poveikį ir įtaką regionui galėsime įvertinti tik ilguoju laikotarpiu, tačiau MRU atėjimas į Sūduvą yra itin svarbus žingsnis.
– Kokie, jūsų akimis, yra pagrindiniai jaunimo Marijampolės regione poreikiai, lūkesčiai, susiję su profesiniu augimu, karjeros galimybėmis?
– Poreikių ir lūkesčių jaunimas visuomet turi labai daug. Kai kalbam apie studijas, norima turėti kuo geresnį aukštojo mokslo prieinamumą, plačius pasirinkimus, kokybiškas programas, kurios sukurtų galimybę plėsti įgūdžius bei ugdyti asmenybes. Dažnai užduodamas klausimas „ką aš galėsiu dirbti pabaigęs studijas?“, todėl labai svarbu jaunus žmones supažindinti su galimybės, parodyti, kokį platų spektrą veiklų jie gali rinktis studijas pabaigę, sukurti praktikų, stažavimosi galimybių.
O vienas pagrindinių iššūkių, kuris kyla jauniems žmonėms karjeros galimybių prasme, tai darbo pozicijos augimas, platesnis įmonių, įstaigų pasirinkimas, atlyginimo dydis. Pastarieji iššūkiai dažnai jauną žmogų paskatina rinktis didesnį miestą, tačiau kito gyvenimo etape – kuriant šeimas, turint vaikų – nemažai žmonių susimąsto apie regioną, jo pliusus, naudas.
– Kas, jūsų nuomone, yra pagrindiniai MRU atėjimo į Sūduvos regioną laimėtojai, naudos gavėjai?
– Manau, kad MRU atėjimo į Sūduvos regioną naudos gavėjimų turime daug. Vietos bendruomenė, studentai: Universitetas gali prisidėti prie regiono, vietos bendruomenės būrimo, jų akiračio, pasaulėvaizdžio plėtimo, tarptautinių ir žiniomis grįstų praktikų pritaikymo. Daugiau jaunų žmonių turės galimybę rinktis universitetines studijas, augti universitetinėje aplinkoje.
Kiti naudos gavėjai – verslo atstovai, socialiniai partneriai. Bus prisidedama prie kvalifikuotų specialistų ugdymo, užtikrinamas didesnės darbuotojų, vartotojų galimybės, mokslu grįstų pasiūlymų kūrimo galimybė, mokslinės veiklos vykdymas gali būti labai kokybiškai nukreipiamas į verslą.
Manau, kad ir MRU yra laimėtojas. Universitetas strategiškai teisingai nukreipė savo plėtos galimybės pasirinkdamas šį regioną.
Na, ir, žinoma, pats regionas čia laimi itin daug. Su universiteto atėjimu kuriame galimybes pritraukti ir išlaikyti daugiau žmonių, ypač jaunų, paskatinti juos savo asmeninį gerbūvį kurti būtent čia. O kur dar asmeninės bendruomenės narių augimo, pasaulėžiūros plėtros galimybės, kurios gali prisidėti prie naujų idėjų, verslų kūrimo čia, šalia universiteto.
– Kokia yra jūsų Sūduvos akademijos vizija? Kokią Sūduvos akademiją regite netolimoje ateityje? Kaip, jūsų nuomone, Sūduvos akademija įsilies ar turėtų įsilieti į bendrą regiono ekosistemą?
– Sūduvos akademiją regiu kaip stipriausią aukštojo mokslo instituciją Marijampolės regione. Žinoma, iki tol yra turimas nueiti ilgas kelias, reikalingas didelis įdirbis. Netolimoje ateityje orientuosimės į vidinius organizacijos klausimus. Norisi daug dėmesio skirti mikroklimato gerinimui, vidinės bendruomenės būrimui. Taip pat norisi prisidėti prie įstaigos patrauklumo, augimo bei rugsėjį pasitikti su užpildytomis studijų programomis.
Kaip žinome, pirmaisiais metais MRU Sūduvos akademija siūlo aštuonias bakalauro studijų programas – „Apskaita ir finansai“, „Ikimokyklinio ugdymo pedagogika“, „Verslo vadyba“, „Socialinis darbas ir žmogaus teisės“, „Skaitmeninės technologijos ir kibernetinis saugumas“, „Teisė“, „Transporto logistika“, „Verslo anglų kalba ir komunikacija“. Visos programos atliepia regiono poreikius, todėl, manau, kad Sūduvos akademija labai natūraliai įsilies į bendrą regiono ekosistemą, glaudžiai bendradarbiausime su vietos verslo, valdžios atstovais, nevyriausybiniu sektoriumi.
