Sportas yra vienas geriausių būdų stiprinti sveikatą, tačiau kiekvieno žmogaus organizmas į fizinį krūvį reaguoja skirtingai. Netinkamai paskirstytas fizinis krūvis, per mažas poilsis ar nesubalansuota mityba gali ne tik sumažinti sportinių rezultatų efektyvumą, bet ir sukelti sveikatos problemų. Medikų teigimu, sportuojant svarbu nuolat stebėti savo organizmo būklę ir reguliariai atlikti sveikatos tyrimus.
„Jei po fizinio krūvio jaučiate stiprų energijos kritimą, raumenų skausmą, pablogėjusią koncentraciją ar išsekimo pojūtį, taip pat jei dažnai sergate peršalimo ligomis, turite miego sutrikimų, nuolat patiriate traumas ar pastebite hormonų disbalanso požymius, pavyzdžiui, menstruacijų ciklo sutrikimus, vertėtų pasitikrinti sveikatą ir, esant reikalui, sumažinti sporto intensyvumą“, – sako sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ šeimos gydytoja Dovilė Katilienė.
Sportuojant gali prireikti papildų ar vitaminų, tačiau jų vartoti nepasitarus su specialistais nederėtų. Geriausia, kai trūkstamas medžiagas ir jų kiekius nustato sveikatos tyrimai. Besaikis papildų ir vitaminų vartojimas nežinant, ar jų tikrai reikia, gali perkrauti organizmą ir sutrikdyti inkstų, kepenų bei kitų organų veiklą.
Papildų reikia ne visada
Sportuojant medžiagų apykaita pagreitėja, organizmas prakaituoja ir sunaudoja daugiau energijos, todėl didėja maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų poreikis. Vis dėlto, papildų vartojimo būtinybė priklauso nuo individualios savijautos, mitybos įpročių ir treniruočių intensyvumo, sako gydytoja.
„Pavyzdžiui, vitaminas D, palaikantis kaulų, raumenų ir imuninės sistemos funkcijas, daugiausia gaunamas iš saulės, todėl Lietuvoje gyvenantiems žmonėms jo rekomenduojama vartoti papildomai. Tačiau jei žmogus laikosi visavertės, subalansuotos mitybos ir neturi lėtinių ligų, trukdančių tinkamai pasisavinti maistines medžiagas, papildai dažniausiai nėra būtini“, – teigia D. Katilienė.
Pasak gydytojos, vitaminų trūkumas dažnai pasireiškia nespecifiniais simptomais, tokiais kaip greitesnis nuovargis ar prastesnė fizinio krūvio tolerancija. Pavyzdžiui, jei organizme trūksta geležies, atsakingos už deguonies pernešimą, sportuojant gali atsirasti dusulys, padažnėjęs širdies plakimas ar bendras silpnumas.
„Prieš pradedant vartoti papildus svarbu atlikti tyrimus ir išsiaiškinti, kokių vitaminų organizmui iš tiesų trūksta. Sportuojant svarbiausi mikroelementai yra magnis, kalis, kalcis, natris, cinkas ir geležis, o tarp būtiniausių vitaminų – D, A, B12 bei Folio rūgštis“, – pabrėžia gydytoja.
Būtini reguliarūs tyrimai
Sportuojantiems rekomenduojama reguliariai atlikti kraujo tyrimus, kurie padeda įvertinti gyvybiškai svarbių organų veiklą ir nustatyti galimus uždegimus. Reguliari sveikatos būklės stebėsena leidžia ne tik užkirsti kelią rimtoms ligoms, bet ir optimizuoti fizinį aktyvumą bei mitybą pagal organizmo poreikius.
Kepenų funkcijos rodikliai ASAT ir ALAT gali signalizuoti apie kepenų būklės pokyčius. Nežymiai padidėję fermentų kiekiai gali rodyti kepenų suriebėjimą, kurio gydymui dažniausiai skiriama mažai riebalų turinti dieta. Inkstų funkcijos įvertinimui atliekami kreatinino ir glomerulų filtracijos greičio (ASAT) tyrimai. Kadangi inkstai dalyvauja baltymų, angliavandenių ir riebalų apykaitoje, per didelis baltymų vartojimas gali juos perkrauti ir sutrikdyti jų veiklą“, – aiškina „Antėja“ gydytoja.
Gliukozės ir HBA1c tyrimai yra svarbūs cukraus kiekiui kraujyje įvertinti. Po treniruočių gliukozės kiekis dažnai sumažėja, tačiau jei jis išlieka padidėjęs, gali būti reikalingi papildomi tyrimai dėl galimo cukrinio diabeto.
„Verta atlikti ir uždegimo žymenų CRB bei ENG tyrimus, kurie padeda nustatyti, ar organizme nėra infekcijos židinių. Skydliaukės hormonų tyrimai (TTH, FT4, FT3) taip pat yra svarbūs, nes nuovargį gali lemti ne tik per didelis fizinis krūvis, bet ir sutrikusi skydliaukės veikla”, – teigia D. Katilienė.
Kūno būklės stebėjimui svarbūs ir kiti tyrimai, atspindintys treniruočių efektyvumą bei jų poveikį organizmui. Vienas iš jų – kreatinkinazės tyrimas. Šis biožymuo ypač padidėja, kai raumenys patiria per didelį krūvį ar pertempimą. Jei kreatinkinazės lygis yra aukštas, tai rodo, kad organizmui reikia daugiau poilsio ir atsistatymo laiko po treniruočių.
Hormonų pusiausvyra taip pat yra svarbus rodiklis, leidžiantis įvertinti treniruočių poveikį organizmui. „Ilgalaikis padidėjęs kortizolio lygis silpnina raumenis, mažina imuninės sistemos atsparumą. Todėl testosterono ir kortizolio santykis yra svarbus rodiklis, parodantis, ar organizmas nėra per daug alinamas ir ar jam suteikiama pakankamai laiko atsistatyti po treniruočių. Norint pasiekti geriausių rezultatų ir išvengti persitreniravimo, būtina stebėti šiuos rodiklius ir prireikus koreguoti fizinį krūvį bei poilsio režimą“, – kalba D. Katilienė.
Kaip dažnai reikia tirtis
Sveikatos patikrų dažnumą lemia amžius, turimos ligos, gyvenimo būdas ir kiti širdies ligas sąlygojantys veiksniai, pavyzdžiui, pirminė arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, padidėjęs cholesterolio kiekis, rūkymas.
Iki 40 metų sveikiems, aktyviai sportuojantiems asmenims širdies veiklą įvertinti rekomenduojama kas 1–2 metus. Įprastai atliekamas arterinio kraujospūdžio matavimas, cholesterolio, gliukozės kiekio kraujyje tyrimai, daroma elektrokardiograma. Vyresniems kaip 40 metų žmonėms širdies veiklos įvertinimas rekomenduojamas 1–2 kartus per metus.
„Svarbu stebėti ir neignoruoti organizmo siunčiamų signalų. Jeigu sportuojant atsiranda dusulys, krūtinės skausmas, neritmiškas širdies plakimas, reikėtų kuo skubiau kreiptis į gydytoją ir atlikti reikalingus tyrimus“, – sako gydytoja.
