Nors šalies darbdaviai dažniausiai mano, kad darbuotojus labiausiai motyvuoja ilgalaikiai motyvavimo būdai, visgi pasirinkdami skatinimo būdus šios nuostatos jie yra linkę nepaisyti. Tuo tarpu metų pabaigoje įmonėms planuojant 2020 metų veiklą, ekspertai rekomenduoja įvertinti ir darbuotojų pasirinkimus bei naujas motyvavimo galimybes.
Štai įvardydami motyvavimo priemones, kurios skatintų ilgalaikį lojalumą darbdaviui, šalies dirbantieji šiemet pirmiausia buvo linkę rinktis ne tik skatinimą priedu prie atlyginimo (svarbu 79 proc. dirbančiųjų), bet ir darbdavio kaupimą pensijai (36 proc.) bei sveikatos draudimą, taip pat profesinio tobulėjimo galimybę (po 24 proc.).
Dažniausiai taikomos skatinimo priemonės nesikeičia
„Atlikti tyrimai rodo, kad šiemet darbdaviai, kaip ir pernai, darbuotojus dažniausiai skatino priedu prie atlyginimo, profesinio tobulėjimo galimybe ir kitomis su darbo veikla susijusiomis naudomis. Visgi šiemet paklausus, kokiam laikotarpiui jie paskatina darbuotojus, dauguma atsakė, kad iki vienų metų. Norint pakeisti situaciją, planuojant ateinančius metus, verta atsižvelgti ir į darbuotojų vertinimą”, – sako „INVL Asset Management” pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė dr. Dalia Kolmatsui.
Jos teigimu, darbdavio pensijos kaupimą, kurį darbuotojai jau antrus metus įvardija kaip antrąjį pasirinkimą, skatinantį ilgalaikį lojalumą darbdaviui, šiemet siūlė vos 12 proc. motyvacijos priemones taikančių įmonių.
„Savo ruožtu skatiname darbdavius planuojant įvertinti ne tik naujus verslo tikslus, bet ir apsvarstyti skatinimą kaupimu darbuotojų pensijai, ypač tuos, kuriems aktuali ilgalaikė darbuotojų motyvacija bei konkurencija dėl darbuotojų tarptautiniu mastu. Juo labiau, kad kaupimas darbuotojų pensijai yra suvokiamas ir kaip įmonės socialinės atsakomybės aspektas”, – sakė D. Kolmatsui.
Remiantis tyrimu, įmonės socialinis atsakingumas renkantis darbdavį šiemet buvo svarbus 79 proc. dirbančiųjų. „Pensijų darbuotojams kaupimas yra neatsiejamas nuo socialinio atsakingumo – darbdavys, suteikdamas galimybę gauti įmokas į pensijų fondą, ne tik prisideda prie darbuotojų ateities gerovės, bet ir skatina juos pasirūpinti savo ateitimi”, – sakė ekspertė.
Pasak jos, įmonėms norint prisidėti prie darbuotojų pensijų kaupimo, tai galima daryti pasitelkus įvairias programas, pritaikytas atsižvelgiant į įmonės ir darbuotojų poreikius, – pavyzdžiui, papildomai skiriant darbuotojų pensijos kaupimui tam tikrą sumą ar atlyginimo procentinę dalį, pasirenkant skatinimo periodiškumą.
Kodėl aktuali darbdavio kaupiama pensija
Skaičiuojama, kad kokybiškam pragyvenimui pensijoje reiktų užsitikrinti apie 80 proc. ligtolinių pajamų. Nors kiekvieno žmogaus situacija yra individuali, vertinama, kad kaupimas antroje pakopoje kartu su „Sodros” pensija leidžia tikėtis užsitikrinti pensijai apie 40-50 proc. ligtolinių pajamų lygį. Likusią sumą galima sutaupyti kaupiant trečios pakopos pensijų fonduose, o prie šio kaupimo gali prisidėti ir darbdavys.
Darbdavio kaupimas pensijai trečios pakopos pensijų fonduose yra aktualus ir dėl praktiškumo. Palyginus du skatinimo būdus – darbdavio pensijų kaupimą ir skatinimą priedu prie atlyginimo – matyti finansinis efektas. „Jeigu darbuotojas yra pasiryžęs kaupti pensijai, su ta pačia skatinimui skirta lėšų suma įmonė gali jam pervesti ženkliai didesnę įmoką į pensijų fondą”, – pabrėžė D. Kolmatsui.
Skaičiuojama, kad darbdaviui mokant įmokas į darbuotojo trečios pakopos pensijų fondą, bendri kaštai yra tokie patys, ar būtų išmokėtas 100 eurų priedas darbuotojui „į rankas”, ar 168 eurai į jo trečios pakopos pensijų fondą. Toks efektas gaunamas dėl to, kad tuo atveju, jei įmokas į trečios pakopos pensijų fondus perveda darbdavys, ir jos neviršija 25 proc. darbuotojui apskaičiuotų metinių su darbo santykiais susijusių pajamų, įmokai į pensijų fondą netaikomi mokesčiai, kurie taikomi išmokant priedą prie atlyginimo. Šį efektą rekomenduojama išnaudoti papildomai prisidedant prie galimybės darbuotojams daugiau kaupti pensijai.
Remiantis šiemet atliktu tyrimu, motyvavimo priemones taikančios šalies įmonės šiemet dažniausiai pasitelkdavo skatinimą priedu prie atlyginimo (taikė 70 proc. įmonių), toliau sekė asmeninio profesinio tobulėjimo galimybė (62 proc.), skatinimas kitomis naudomis (49 proc.), sveikatos draudimas (21 proc.) ir skatinimas kaupimu pensijai (12 proc.).
Šalies įmonių vadovų ir dirbančių gyventojų nuomonės tyrimus „Spinter tyrimai” 2018 ir 2019 m. pavasarį atliko „INVL Asset Management” užsakymu. Šiemet gyventojų apklausoje dalyvavo 1009 gyventojai (pernai – 1015), iš kurių 694 (pernai – 673) dirbo pagal darbo sutartį ir atsakinėjo į klausimus apie darbdavių taikomas motyvacijos priemones, verslo įmonių apklausoje – 308 įmonės (pernai – 316), iš kurių 263 (pernai – 265) taikė skatinimo priemones.
