Įžengus į Naujuosius metus gali atsirasti daugiau motyvacijos pokyčiams tiek asmeniniame gyvenime, tiek profesiniame kelyje. Šiuo tarpsniu žmonės gali būti linkę į savirefleksiją, kuri paskatina ne tik imtis svajonių darbo paieškų, bet gal netgi kardinalių profesinių pokyčių. Kad svajonės taptų įgyvendintais tikslais, psichologė ir žmogiškųjų išteklių ekspertė pasakoja, kad šiais laikais, nusprendus ieškoti svajonių darbo ne pagal išsilavinimą, nebereikėtų bijoti bei įvardija, kas dabar labiausiai rūpi darbdaviams.
Nauji metai – naujos darbo paieškos?
Žengimas į naujus metus neretai tampa itin reikšmingas žmonėms. Psichologė Sonata Vizgaudienė pastebi, kad būtent šiuo laikotarpiu žmonės yra linkę daryti vidinę peržvalgą, keldami klausimus: „Kaip aš gyvenu? Kas man šiame tarpsnyje patinka, o kas ne?”. Tai, anot jos, dažnai gali tapti paskata ieškotis naujo darbo.
„Jeigu mes jaučiame nepasitenkinimą dėl savo darbo – pavyzdžiui, mums trūksta įvertinimo, laiko atokvėpiui ar kaip tik norisi daugiau iššūkių, – Naujieji metai gali paskatinti imtis pokyčių. Remiantis profesine praktika, pastebiu, kad šis laikotarpis išties žmonėms yra tarsi slenkstis darbiniams pokyčiams – jie drąsiau nusprendžia išbandyti ką nors naujo, ieškoti savęs. Tuomet belieka kita svarbi dalis – ar mes turėsime pakankamai ryžto siekti užsibrėžtų tikslų”, – pasakoja psichologė.
Nuo vasario pagausėja naujų kolegų
Kaip ir asmeninių Naujųjų metų tikslų siekimas, taip ir darbo paieškos gali pareikalauti daug vidinės motyvacijos, pasakoja „Eurovaistinės” personalo verslo partnerė Katažyna Mackevič. Anot jos, ne visada iš karto galima atrasti norimą darbo pasiūlymą, todėl jo paieškos gali trukti iki 3-4 mėnesių, tuo tarpu pačios atrankos pastaruoju metu trunka kur kas trumpiau.
„Gruodį dauguma žmonių pasiduoda šventinėms nuotaikoms ir kur kas rečiau ieško naujų darbo galimybių. Visgi, žmonės, kurie Naujųjų metų proga išsikėlė sau tikslą susirasti malonesnį darbą ar išbandyti save visai naujoje srityje apie kurią visada svajojo, gali susidurti su iššūkiais norėdami išlaikyti vidinę motyvaciją. Nereiktų nustebti, kad ne viskas pavyksta akimirksniu, kadangi už atrankas kur kas ilgiau trunka norimo darbo pasiūlymo paieškos. Todėl ir naujų kolegų pagausėjimą įmonėse neretai galima pastebėti ne sausį, bet vasario, kovo ir balandžio mėnesiais. O kitas naujų darbo paieškų pikas prasideda pasibaigus vasarai – rugsėjo, spalio mėnesiais”, – pasakoja specialistė.
Patirtis – išlieka kaip vienas svarbių aspektų
Žmonių departamente – chemikas ir muzikos pedagogė, finansuose – istorikas, o komunikacijoje – aktorystės studijas pabaigusi kolegė. Tai, anot žmogiškųjų išteklių ekspertės, tik keletas pavyzdžių, kaip savo vietą atrado kitą išsilavinimą įgiję žmonės.
„Dešimt metų dirbant su naujų kolegų atrankomis, vis dažniau tenka „pagauti” save, kad gavus gyvenimo aprašymą, pirmiausia dėmesys skiriamas žmogaus profesinei patirčiai, o ne diplomui. Tokiais atvejais kryptingas išsilavinimas yra privalumas, o ne būtinybė. Žinoma, visur yra išimčių. Tokiose srityje kaip marketingas, rinkodara, komunikacija ar žmogiškieji ištekliai mes galime remtis žmonių sukaupta patirtimi ir asmenybės ypatumais, tačiau yra nemažai specialybių, kur įgytas konkretus išsilavinimas ir licencijos yra būtinos – pavyzdžiui, mūsų atveju, buhalterija ir farmacija”, – sako K. Mackevič.
Prieš išsilavinimą gali laimėti netgi asmenybė
Sudėtingiausia žengti pirmą žingsnį, pasakoja psichologė. Pasak jos, tai galioja įvairių profesijų, išsilavinimo ar amžiaus žmonėms, tik vieni lengviau priima pokyčių nerimą, o kiti – sudėtingiau. Ji padrąsina – ypač tuos, kurie ieško darbo ne pagal išsilavinimą, jog yra keletas asmenybės savybių, kurios atlieka svarbesnį vaidmenį.
„Žingeidus, imlus, lankstus ir geranoriškas – tai vienos svarbiausių asmenybės savybių, kurios darbo pokalbio metu dažniau atkreipia darbdavio dėmesį negu išsilavinimas. Net jeigu šios savybės atrodo kaip daugumai būdingos, reikėtų nepamiršti, kad žmonių yra labai daug ir visi mes skirtingi. Todėl darbdaviams, norintiems ne tik profesionalaus, bet ir darnaus kolektyvo, surasti naująjį kolegą gali būti išties sudėtinga. Todėl jeigu siekiate įsidarbinti ne į konkretaus išsilavinimo ar licencijos reikalaujančią poziciją, nebijokite kandidatuoti. Kitos specialybės diplomas jums pravers kaip bendras išsilavinimas, kadangi geriausia, ką išmokome studijų metais – tai mokytis”, – pasakoja specialistė.
Renkasi ne tik darbdavys, bet ir naujasis kolega
Psichologė sako, kad iki šiol pasitaiko atvejų, kai žmogus vos po mėnesio išeina iš darbo. Anot jos, žmogus galėjo būti geras savo srities specialistas, tačiau jam nebuvo parodytas rūpestis padedant įsivažiuoti į darbus, o naujieji kolegos vertino jį ne kaip ilgai lauktą pagalbą, o kaip konkurentą. Visa tai gali paskatinti priimti greitą sprendimą ir palikti įmonę.
„Galima pajuokauti, kad kaip yra adaptacijos laikotarpis vaikams darželyje, taip ir kiekvienam iš mūsų naujoje darbovietėje. Jei įmonėje žmogų pasitiks draugiškai nusiteikę kolegos ir jam bus paruoštos geros darbo sąlygos, jis kaipmat pasijus laukiamas ir svarbus įmonei. Svarbu nepamiršti, kad įdarbinus žmogų, viskas nesibaigia ties tuo – jis dar pats sprendžia, ar norės čia dirbti ilgiau. Jeigu adaptacijos laikotarpis būna sklandus, taip įmonė gali pelnyti darbuotojo palankumą ir įsitraukimą į įmonės veiklą. O čia labai gali pagelbėti draugiškas kolektyvas, nuoširdžiai norintys padėti mentoriai, ir žinoma, išsamūs bei sklandūs įvadiniai mokymai”, – teigia psichologė.
Santykis kuriamas jau darbo pokalbiuose
Personalo verslo partnerė teigia, kad santykis su būsimu kolega turi būti kuriamas jau darbo pokalbių metu. Siekiant pažinti asmenybę, kiekvienas vaistinių tinklo darbo pokalbis prasideda nuo visų jame dalyvaujančių žmonių laisvo prisistatymo po 2 minutes.
„Šios 2 minutės skirtos papasakoti ne apie profesinę patirtį, o apie save – kokie tavo pomėgiai, kur užaugai, kas tave visada pralinksmina, ir kur pavargęs ieškai ramybės. Apie save per 2 minutes pasakoja ne tik kandidatas, bet ir darbo pokalbyje dalyvaujantys kolegos. O kad kandidatams būtų drąsiau, kaskart stengiamės apie save papasakoti tokius faktus, kurių dar nežinotų kiti kolegos. Taip pat mums svarbu, kad žmogus nebijotų pasakyti, kad kažko nėra daręs ar trūksta žinių tam tikrose srityse. Sakome, kad toks atvirumas yra kur kas geriau nei savęs slėpimas po kauke. Taip pat pokalbio metu iškart supažindiname žmogų su mūsų įmonės kultūra, kaip kiekvieną dieną susitikimuose pradedame nuo savo nuotaikos įvertinimo dešimtbalėje sistemoje. Norime įsitikinti, ar jam tokia kultūra tinka ir ar jis norės į ją įsilieti”, – pasakoja K. Mackevič.
Vidiniai mokymai mentoriams-bičiuliams
Specialistė priduria, kad ne ką mažiau už pirmuosius darbo pokalbius yra svarbu bičiulio pagalba naujoje darbovietėje. Taip jau pirmąją dieną naujame darbe žmogus šalia turės padrąsinantį kolegą, kuris bus pasirengęs atsakyti į visus kylančius klausimus.
„Mūsų administracijoje kiekvienas bičiuliu norintis tapti kolega turi galimybę prisijungti prie programos „Bičiulių avilys”. Prieš tampant kieno nors „bičiuliu” kolegos dalyvauja vidiniuose tęstiniuose mokymuose, kur kiekvienas augina savo lyderystės, komunikacijos ir emocines kompetencijas. Taip galime pasirūpinti, kad naujasis bičiulis nebūtų „tik ant popieriaus”. Tai mums padeda užtikrinti, kad naujai prisijungęs kolega greičiau įsilies į komandą, pažins įmonę ir kultūrą, o atgalinis buvusių naujokų ryšys patvirtina, jog šie nuo pirmos dienos jautėsi laukiami ir svarbūs įmonei”, – pasakoja personalo verslo partnerė.
Pirmos dienos kelia jaudulį kiekvienam
Pirmosios dienos naujame darbe kelia jaudulį visiems – nesvarbu, ar jie įsidarbino pagal savo išsilavinimą ar ne, pasakoja psichologė. Ji priduria, kad greičiau paleisti jaudulį padeda iškart kuriamas artimas ryšys tarp darbdavio ir darbuotojo.
„Iš asmeninės praktikos pastebiu, kad netgi visas prieš tai minėtas asmenines savybes turintis darbuotojas, kuriam puikiai sekasi jo darbas – jis gal netgi užima vadovo poziciją – visada jaudinasi prieš startuodamas naujoje įmonėje. Pergyvena, ar darbo sąlygos pateisins jo lūkesčius ir ar jis atitiks jam keliamus, galų gale nerimaujama ir dėl to, kaip jį priims kolektyvas. Tuo tarpu kiti dažnai susiduria su nevisavertiškumo kompleksu dėl jo specialybę neatitinkančio išsilavinimo. Jiems gali prireikti daug metų, kad patys savimi patikėtų. Abiem atvejais norėčiau palinkėti nebijoti būti savimi ir atvirai dalintis, kaip jaučiatės darbe – tai padės tiek darbdaviui suprasti jūsų poreikius, tiek jums patiems jaustis laisviau ir patogiau”, – pasakoja psichologė.
