Grafienė Pranciška Butlerienė vadinama Marijampolės krikštamote. 1758 m. grafienė P. Ščiukaitė-Butlerienė pasirašė oficialų vienuolyno fundacijos aktą; netrukus buvo pastatytas vienuolynas. Buvo sudaryta bažnytinė jurisdika, nurodytos jos ribos: iš vienos pusės teritoriją skalauja Šešupė, iš kitos – nuo miesto malūno iki bravorų – Jevonio upelis, kuris įteka į Šešupę. Anksčiau buvęs Pašešupio kaimas, vėliau Starapolė, fundacijos akte jau vadinamas Marijampolės vardu. Kadangi miesto atsiradimui ir augimui lemiamą įtaką turėjo Marijonų vienuolynas, miesto vardas ir kildinamas iš marijonų.
Sakoma, kad grafienė labai mylėjusi kates. Jos meilė katėms yra įamžinta jaukiame ir nedideliame kiemelyje, kuris yra įkurtas netoli centrinės miesto aikštės, keliaujant link buvusios sinagogos.
Buvusioje šventykloje yra įkurta Beatričės Kleizaitės – Vasaris menų galerija. P. Butelrienės gatvėje, – restauruota buvusi žydų sinagoga, tiesa, neveikianti – Marijampolėje nebėra kam jos lankyti. Joje prieš gerus metus įsikūrė turtinga dailės galerija, kurią taip pat aplankiau pirmąjį kartą. Kultūros mecenatė, išeivijos dailės paveldo puoselėtojos bei tyrinėtoja Birutė Kleizaitė-Vasaris miestui padovanojo savo asmeninę apie 400 paveikslų kolekciją, kuria Marijampolė gali pelnytai didžiuotis ir tikėtis pritraukti daugiau svečių. Beje, galerijos lankymas taip pat nekainuoja nė cento.
