Šiais metais Lietuvoje kilo daugiau kaip 470 gaisrų, iš jų net 73 kartus degė suodžiai. Deja, gyventojai dažnai neįvertina tokių gaisrų grėsmės, nors iš kamino besiveržiančios liepsnos gali apimti ne tik stogą, bet ir visą namą.
Sausio 21 d. Vilkaviškio rajone, Vištyčio seniūnijoje viename namų ugnis taip pat veržėsi iš kamino. Laimei, namo savininkas namų neprarado. Bet po šio gaisro senolio namuose apsilankiusi Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektorė Indrė Miškinytė įsitikino, kad jame iki gaisro trūksta tik kibirkšties. „Pasiteiravus, kodėl tiek šiukšlių virtuvėje, kurioje dar ir netvarkinga krosnis bei prie pakuros sumesti degūs daiktai, savininkas atsakė, jog viskas reikalinga. Jo teigimu, dūmų detektoriaus jam nereikia, nes namų niekas nedraudžia”, – pasakoja I. Miškinytė.
Buvo susiekta ir su senolio dukra, kuri, kaip paaiškėjo, gyvenanti kartu. Indrės teigimu, bus ieškoma priemonių, kad gaisras šiuos namus aplenktų.
Kodėl iš kamino pradeda veržtis ugnis? Suodžiai susidaro kūrenimo metu. Degimo metu jie kaupiasi ant kamino sienelių, kurių kiekis vis didėja. Tiek suodžiai kamine, tiek susidariusios jame dervos bet kada gali užsidegti. Būna, kad jiems degant neretai susproginėja kamino sienelės ir ugnis išplinta.
Jei iš kamino ima veržtis ugnis, reikėtų sandariai uždaryti krosnies kūryklos ir pakuros dureles, kad neliktų traukos ir, kuo skubiau kviesti ugniagesius. Kad tokie gaisrai nekiltų, kaminus būtina valyti du kartus per metus.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento informacija
