Nors įprastai nuovargį jaučiame nepakankamai išsimiegoję, tačiau kai kada jis gali būti susijęs ir su bloga mityba, alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu. Visgi gydytojai sako, kad gali būti ir dar daugiau nuovargio priežasčių, o kai kada jis įspėja net apie rimtą ligą.
Gali įspėti apie depresiją, lėtines ligas, ŽIV
Dažniausiai nuovargis gyventojus kamuoja dėl prastų miego įpročių, nuolat patiriamo streso ir per mažo ar per didelio fizinio aktyvumo, sako sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ gydytoja Eglė Marciuškienė. „Nuovargį taip pat gali sukelti tam tikri vaistai, pavyzdžiui, nuo alergijos ar kosulio, arba jis gali būti susijęs su depresija. Tačiau nuovargis gali būti ligos, kurią reikia gydyti, simptomas“, – aiškina ji.
Pasak specialistės, sunerimti dėl nuovargio reikėtų tada, kai jis nepraeina net ir puikiai išsimiegojus ar pailsėjus savaitgalį, taip pat tada, kai pacientą kankina nuolatinis nuovargis, kuris trukdo mokslams, darbams, įprastai gyvensenai, rutininiams įpročiams.
„Kai dėl nuovargio mažėja produktyvumas, blogėja atmintis ir sunku sukoncentruoti dėmesį, pradeda kamuoti galvos, raumenų, kaklo ar sąnarių skausmai, po fizinio krūvio pablogėja bendra savijauta, reikia skubiai susirūpinti savo sveikata.
Mat kai kada nuovargis gali būti pirmas rimtos ligos ženklas. Jis gali būti dėl mažakraujystės, cukrinio diabeto, vitamino D ir B12 bei mikroelementų (kalio, magnio, kalcio) trūkumo, širdies, kepenų ligų, virusinių hepatitų (A, B, C), uždegiminės žarnyno ligos (IBD), piktybinių procesų, infekcijų (ŽIV/AIDS, COVID-19, tuberkuliozės, mononukleozės, lėtinės Laimo ligos), skydliaukės funkcijos sutrikimų – hipertireozės (padidėjusio skydliaukės aktyvumo), hipotireozės (sulėtėjusios skydliaukės veiklos).
Jis taip pat gali įspėti apie kitas lėtines ligas, pavyzdžiui, lėtinę inkstų ligą, lėtinę infekciją arba uždegimą, antinksčių nepakankamumą, amiotrofinę šoninę sklerozę (ALS), mialginį encefalomielitą / lėtinio nuovargio sindromą (ME/CFS), LOPL, lupus, išsėtinę sklerozę“, – vardija gydytoja E. Marciuškienė.
Susirūpinti turėtų vyrai
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad vyresnio amžiaus vyrų nuovargio priežastis gali būti mažas testosterono kiekis. Mat senstant vyrų testosterono lygis natūraliai lėtai, bet nuolat mažėja, o esant žemam testosterono kiekiui, gali sumažėti organizmo gebėjimas atlikti tam tikras funkcijas, pavyzdžiui, palaikyti raumenų masę, reguliuoti nuotaikos sutrikimus.
Dėl to taip pat gali padidėti svoris, jį tampa sunkiau kontroliuoti, o tai savo ruožtu irgi gali sukelti nuovargį ir kitus nemalonius simptomus.
Norint nustatyti galimas nuovargio priežastis, Eglė Marciuškienė rekomenduoja atlikti mažakraujystę diagnozuojančius tyrimus, tokius kaip bendras kraujo tyrimas, o papildomi feritino, vitamino B12 bei folinės rūgšties tyrimai padės nustatyti galimą mažakraujystės priežastį.
„Taip pat svarbūs cukrinio diabeto rodikliai, tokie kaip gliukozė, HbA1c, kepenų (ASAT, ALAT, GGT, šarminė fosfatazė, bilirubinai, albuminas ir baltymas). O inkstų (šlapalo ir kreatinino) funkciją atspindintys žymenys svarbūs nustatant galimas inkstų ligas.
Skydliaukės funkcijos žymenys, tokie kaip TTH, FT4, ATPO, padeda nustatyti, ar skydliaukės veikla yra tinkama. Įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką galima atliekant lipidų rinkinį (bendrą, didelio tankio (DTL), mažo tankio (MTL), ne DTL cholesterolius ir trigliceridus). Dar reikėtų nustatyti elektrolitų, tokių kaip K, Na, Ch, Mg, Ca, balansą.
Bei kaip gi be vitamino D tyrimo, kurio trūkumas kankina 80 proc. Lietuvos gyventojų“, – vardija gydytoja.
Jei visgi nuovargio priežastis vis tiek neaiški, dar reikėtų pažiūrėti uždegimą rodančius rodiklius, tokius kaip ENG, CRB, įvertinti kortizolio kiekį. Atlikti ir įvertinti reikėtų ir autoimuninių ligų žymenis, tokius kaip RF, aCCP, ANA, ANCA bei infekcinių ligų rodiklius: ŽIV, EBV, CMV, LL, TBC, virusinius hepatitus ir kt. Gydytoja pažymi, kad sąrašas nebaigtinis, ir pataria, kad visuomet būtina pasikonsultuoti su gydytoju.