Depresija ir nerimo sutrikimai – šiuolaikinės visuomenės iššūkis, kasmet paveikiantis milijonus žmonių visame pasaulyje.
Nors vis dar vyrauja įsitikinimai, kad ieškoti pagalbos psichiatro kabinete – silpnumo ženklas arba gėda, medicinos diagnostikos centro „Affidea“ gydytoja psichiatrė Brigita Domarkaitė sako pastebinti teigiamų pokyčių. Gydytojos teigimu, stigma dėl šių ligų mažėja, o moksliniai tyrimai atskleidžia naujas priežastis ir gydymo galimybes. Pavyzdžiui, jau kuris laikas daugėja įrodymų, kad norint palengvinti nerimo ir depresijos simptomus yra ypač svarbu pasirūpinti savo fizine sveikata, pasitikrinti ar yra subalansuotas mikroelementų kiekis organizme.
Kuo pasižymi nerimo sutrikimai ir depresija
Pasak B. Domarkaitės, nors nerimą ar liūdesį kartais gali jausti kiekvienas žmogus, – žmonės, kenčiantys nuo psichikos sutrikimų, šiuos jausmus patiria labai intensyviai ir pernelyg stipriai.
„Nerimo sutrikimus dažnai lydi fizinė įtampa ir kiti elgesio bei kognityviniai simptomai. Pavyzdžiui, sunkumai susikaupti, priimti sprendimus, dirglumas, drebulys, virpėjimas, pykinimas, pilvo diegliai, prakaitavimas, miego sutrikimai, gresiančio pavojaus, panikos ar pražūties jausmas“, – sako gydytoja.
Depresija, anot psichiatrės, priskiriama nuotaikos sutrikimams ir dažniausiai pasireiškia liūdesiu, bloga nuotaika, energijos trūkumu, prarastu gyvenimo džiaugsmu, sutrikusiu miegu, sumažėjusiu apetitu, savivertės ir pasitikėjimo savimi nuosmukiu, kaltės, beviltiškumo jausmu ir kitais simptomais.
„Kai depresija ar nerimas pasireiškia tarsi netipiniais „veidais“ – libido, apetito, miego sutrikimais ar fiziniais skausmais ir kitais nemaloniais fiziniais pojūčiais, pacientai neretai ieško problemų priežasties pas įvairių sričių gydytojus. Ir tik tada, kai buvo atmesta bet kokia kita galima fiziologinė liga, jie kreipiasi į psichiatrus“, – pastebi medikė.
Nerimo ir nuotaikos sutrikimai taip pat gali padidinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo riziką ir netgi paskatinti savižudiškas mintis ar elgseną.
Veiksniai, provokuojantys nerimo ir depresijos atsiradimą
Pasak gydytojos Brigitos, nerimo sutrikimų ar depresijos išsivystymui didelę reikšmę turi žmogaus patirti išgyvenimai, sunkumai, netektys. Neabejotina, kad ir šiuolaikinis gyvenimo tempas bei visuomenės primetami (ir paties žmogaus sau keliami) lūkesčiai gali prisidėti prie šių ligų atsiradimo.
„Socialinių medijų sukurtas iliuzinis įvaizdis apie tobulą gyvenimą taip pat gali skatinti savęs nuvertinimo, savigraužos, gėdos, kaltės, nerimo patyrimą“, – priduria ji.
Gydytojos teigimu, šiuolaikiniai moksliniai tyrimai patvirtina, kad be psichologinių išgyvenimų, vidinio skausmo ar kančios, nerimo, nuotaikos sutrikimus gali pagilinti ir maistinių medžiagų trūkumas organizme. Ypač – cinko ir seleno.
„Žmogaus organizme cinkas yra antras pagal paplitimą mikroelementas. Jis yra būtinas tinkamam smegenų vystymuisi bei funkcionavimui. Net ir nedidelis šio mineralo trūkumas gali sutrikdyti smegenų veiklą“ – sako ji.
Moksliniai tyrimai patvirtina, kad cinko trūkumas didina depresijos riziką. Cinkas atlieka svarbų vaidmenį serotonino – „laimės hormono“, atsakingo už nuotaiką, miegą, apetitą ir bendrą savijautą – gamyboje ir reguliavime. Tai yra vienas iš pagrindinių veikimo mechanizmų, lemiančių cinko antidepresines savybes.
„Nustatyta, kad cinkas gerina nuotaiką tiek sergantiems depresija, tiek ja nesergantiems. Taip pat yra žinoma, kad papildomas cinko vartojimas gali sustiprinti tam tikrų antidepresantų poveikį ir pagerinti bendrą gydymo rezultatą“, – aiškina B. Domarkaitė.
Selenas, savo ruožtu, gali turėti antidepresinį ir raminamąjį poveikį dėl savo vaidmens moduliuojant įvairias neurotransmiterių sistemas, kurių disbalansas tiesiogiai atsakingas už depresijos ir nerimo sutrikimų išsivystymą.
„Tyrimai rodo, kad žmonės, kurių seleno kiekis organizme yra žemas, dažniau patiria nerimo ir depresijos simptomus. Papildomas seleno vartojimas gali sumažinti šiuos simptomus ir pagerinti nuotaiką, ypač jei yra nustatytas šio mikroelemento trūkumas”, – pabrėžia gydytoja.
Be to, selenas padeda palaikyti pažintines funkcijas. Nustatyta, kad ypač senyvo amžiaus žmonės, turintys žemą seleno kiekį, dažniau patiria kognityvinius sutrikimus, tokius kaip susilpnėjęs informacijos apdorojimas ir įsisavinimas, dėmesio koncentracija. Selenas svarbus ir skydliaukės hormonų gamybai, o šie hormonai tiesiogiai veikia nuotaiką, energiją ir psichikos būklę.
„Tiek per didelis, tiek per mažas seleno kiekis gali sutrikdyti oksidacinius ir uždegiminius procesus. Tai yra dar vienas mechanizmas, galintis paaiškinti pastebėtą ryšį tarp seleno kiekio ir depresijos”, – priduria gydytoja.
Svarbu nebijoti konsultuotis su psichiatrais
Pasak B. Domarkaitės, jei kamuoja nuolatinis nerimas ar prislėgta nuotaika, svarbu nedelsti ir pasikonsultuoti su psichiatru.
„Iš klinikinės patirties pastebiu, jog kai simptomatika yra įsisenėjusi – tęsiasi ilgą laiką ir vis intensyvėja, – ją ir koreguoti tampa sudėtingiau“, – sako gydytoja.
Vis tik gydytoja Brigita džiaugiasi, kad psichikos sveikatos ligoms būdinga stigma silpnėja ir nebėra tokia gaji, kaip prieš 5-10 metų.
„Jauni žmonės žymiai drąsiau kreipiasi pagalbos, yra labiau linkę analizuoti ir suprasti, kas su jais vyksta. Rečiau ir sunkiau pas psichiatrus kreipiasi vyresni žmonės – atrodo, kad stigma jiems vis dar labai reikšminga. Pastebiu ir tai, kad pacientai lengviau ateina konsultuotis po to, kai juos paskatina šeimos gydytojai“, – savo patirtimi dalijasi medikė.
„Skatinu žmones nebijoti psichiatrams užduoti klausimų apie tai, kas jus neramina. Svarbu pasidalinti bet kokiomis susirūpinimą, nerimą keliančiomis mintimis – tiek apie gydymą, tiek apie save. Natūralu, kad yra sunku atvirauti, išreikšti savo vidinį skausmą, mintis, patirtis. Tačiau paskirti tinkamus medikamentus nėra vienintelė mūsų – gydytojų psichiatrų – užduotis. Mes taip pat padedame žmogui atsiverti, pačiam daugiau suprasti apie save“, – teigia B. Domarkaitė.
Gydytoja taip pat priduria, kad ne visais atvejais, kai pacientai patiria nerimo ar depresijos simptomus, reikalingas medikamentinis gydymas.
„Dažnai gali padėti psichoterapija, kuri leidžia geriau pažinti ir suprasti save, ugdyti savirefleksiją, išmokti atpažinti bei įvardinti savo jausmus, emocijas. Tačiau jei simptomai yra itin intensyvūs ir neigiamai veikia asmeninį, socialinį ar profesinį gyvenimą, medikamentai gali labai padėti, ir nereikėtų jų bijoti“, – teigia gydytoja.
Naudingos įvairios savipagalbos priemonės
B. Domarkaitė taip pat pabrėžia, kad yra daug savipagalbos priemonių, kurios gali palengvinti nerimo ir depresijos simptomus.
„Svarbu reguliariai sportuoti, laikytis sveikos ir subalansuotos mitybos, vengti psichoaktyviųjų medžiagų, ypač alkoholio ir narkotikų, vartojimo. Rekomenduoju atlikti mikroelementų kraujo tyrimus ir, jei nustatoma trūkumų, vartoti reikiamus preparatus. Taip pat būtina išlaikyti subalansuotą darbo ir poilsio režimą bei pakankamai išsimiegoti. Miego kokybei pagerinti visada patariu laikytis miego higienos principų“, – sako gydytoja.
Be to, psichiatrė rekomenduoja praktikuoti meditaciją ar jogą, jei žmogus jaučia, kad šios veiklos padeda atsipalaiduoti ir nurimti. Depresijos ar nerimo simptomus gali reikšmingai palengvinti ir sąmoningumo („mindfulness“) praktikos.
„ECOSH“ įmonės vadovė Aistė Pranukevičienė antrina gydytojai: „Naujausi klinikiniai tyrimai ir išsamios metaanalizės rodo, kad pakankamas cinko ir seleno kiekis organizme gali padėti lengviau suvaldyti nerimą ir depresiją, bei pagerinti dėmesio koncentraciją, atmintį ar sprendimų priėmimo greitį. Dėl nualintų dirvožemių šių svarbių mikroelementų dažnam iš mūsų trūksta. Svarbu pabrėžti, jog šių mikroelementų nereikėtų perdozuoti, todėl rekomenduočiau stebėti jų kiekį organizme periodiškai pasidarant kraujo tyrimus“.
