Kalbos diena – kasmetinis renginys, vykstantis Šakių rajone ir suburiantis kalbininkus, gimtojo žodžio mylėtojus ir puoselėtojus. Šiais metais renginys buvo ypatingas, skirtas dviems svarbioms sukaktims paminėti: Lietuviškos spaudos atgavimo 120-mečiui ir Šakių 425-mečiui.
Šią dieną pirmiausiai atiduota pagarba Šakių Garbės piliečiui, gimtosios kalbos ir zanavykų šnektos puoselėtojui, Jonui Augustaičiui, gėlių puokšte ir žvakele pagerbiant jo amžinojo poilsio vietą.
Pirmoje šventinės dienos dalyje vyko edukacijų mugė, kurioje buvo susipažinta su Sudargo knygnešių takais, Gimtosios kalbos tėvu ir Vytauto Tamulaičio vabalų takais. Šie edukaciniai užsiėmimai padėjo dalyviams geriau suvokti knygnešystės reikšmę ir mūsų kalbos bei literatūros plėtros istoriją.
Šventinėje renginio dalyje buvo pristatyti ir du nauji bibliotekos leidiniai: „Knygnešystė Šiaurės Sūduvoje“ ir Albino Bernoto kūrybos vaizdingų veiksmažodžių žodynas. Tai leidiniai, praturtinantys lietuvių kalbos ir kultūros paveldo lobyną, suteikiantys galimybę giliau pažinti mūsų kalbos istoriją ir literatūrinę kūrybą.
Šventės dalyvius sveikino Šakių rajono savivaldybės meras Raimondas Januševičius, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas, Savivaldybės tarybos narė Rima Rauktienė ir visuomenės veikėja Augenija Kasparevičienė, kurių sveikinimai ir palinkėjimai ne tik skatino dalyvius puoselėti lietuvių kalbą ir kultūrą, bet ir dėkojo šventės rengėjams už kasmetinį, tačiau vis kitokį mūsų kalbos įprasminimą.
Šventinės konferencijos metu doc. dr. Inga Daugirdė pristatė pranešimą apie draudžiamos spaudos platinimą Sūduvoje, atskleidžiant šio laikotarpio sunkumus ir herojus. Istorikas Aurimas Kanapkis vaizdžiai priminė senus ir pristatė naujus faktus apie Šakių urbanistinę istoriją ir kitu žvilgsniu pažvelgė į rajono architektūrinę praeitį, o dr. Arvydas Vidžiūnas charizmatiškai aptarė poetinę Albino Bernoto gramatiką.
Menine programa visus susirinkusius džiugino Sudargo dramos studija, atlikdama režisierės Irmos Svetlauskienės meninę kompoziciją „Kronikos. Kelias į laisvę“, Laima Mockevičienė, dovanodama poetinį žodį, o solistė Vismantė Vasaitytė-Benkunskienė, akomponuojama Nijolės Baranauskaitės fortepijonu, sužavėjo dainomis, kurios virpino širdis ir kūrė ypatingą atmosferą.
Kalbos diena buvo ne tik renginys, bet ir svarbi proga prisiminti ir puoselėti lietuvių kalbą bei kultūrą, susipažinti su mūsų istorijos lobynais ir pasidalinti žiniomis bei kūryba. Tai diena, kuri stiprina mūsų tautinę tapatybę ir įkvepia didžiuotis savo kalba bei kultūriniu paveldu.
