Anot 1939 metų pasakojimo, „Lampėdžiai sunkiai stumiasi į priekį”.
Vasarvietė yra žemiau Kauno, nuo miesto centro nutolusi kelis kilometrus.
Praktiškai vienų žydų apgyvendinta. Tikrasis vasarvietės vardas Laumpėdžiai. Senovėje čia laumės slapstėsi. Sugrįžti į čia kauniečius vilioja švelnus pušynas, ir dar gražesni Nemuno krantai. Kartais groja lauko orkestras. Į Lampėdžius atplaukiama garlaiviu arba važiuojama autobusu.
Pažaislyje ramiausia vieta ir sausas pušynas. Prie kelio iš Kauno pastatyta keliolika vasarnamių. Netoli upė. Bažnyčia ir vienuolynas susilaukia svečių net iš užsienio.
Kačerginė ramiai dunkso šalia Raudondvario. Čia organizacijos iš Kauno dažnai rengia gegužines. Bažnyčia yra visai netoli Zapyškyje.
Tuoj už Zapyškio Kulautuva. Vienas iš gyviausių Pakaunės kurortų. Nuo Kauno nutolęs apie dvidešimt kilometrų. Čia pušynas tiesiog medumi kvepia. Dar puikesni tvenkiniai su plaukiojančiomis gulbėmis. Galima rasti kuklią bažnytėlę ir jėzuitų vasarnamį.
Toliau plaukiant Nemunu galima išvysti gausiai kauniečių lankomas Bružės, Paštuvos, Kretkampio vasarojimo vietas. Čia itin geri pliažai.
Nemuno vidurupyje Birštone ne tik ligoniai ir sanatorijos. Bet ir pasakiška, viliojanti vasarvietė. Auganti ir lietuviškumu dvelkianti. Gausiausias ir vienas iš geriausių kurortų visoje Lietuvoje: dumblių vonios, stiprūs mineraliniai šaltiniai. Nedidelis miestelis su gotikine bažnytėle.
Alytuje daugiau kaip 600 ha sausų pušynų. Nemunas, seni pastatai ir piliakalniai. Geležinkelio pylimas į nugriautą tiltą. Čia pat ir miestas su kinais ir restoranais. Iš Alytaus eina daug kelių. Labai patogu aplankyti Merkinę, Liškiavą, sausąją Varėną su dviem sanatorijomis.
Suvalkų kraštas yra derlingo juodžemio ir geriausių ūkių sritis. Dėl to čia kurortų praktiškai nėra. Vakarinėje Sūduvos dalyje beveik nėra ir miškingų vietovių. Žymiausia vasarvietė Sūduvos viduryje yra Kazlų Rūda. Tai naujas, sparčiai augantis miestelis apsuptas senų pušynų. Šalia stinga tik upės. Susisiekimas vyksta geležinkeliais. Turistams Suvalkų krašte gali būti įdomūs Alvito, Vištyčio miesteliai. Ir į rytus nuo Marijampolės esančios Palios – didžiulės balos. Verti dėmesio ir kiti pašešupio miesteliai.
Nors poilsiui tinka kiekvienas kaimas prie upės ar ežero, tačiau čia išvardintos vietos yra daugiau mažiau tvarkomos, kaip poilsio zonos. Dalis jų turi mineralinius šaltinius ir galės išaugti į didesnes gydyklas, jei tik mūsų tautiečiai nesišvaistys po užsienius ir nemėtys pinigų,“ – pamokančia gaida pasakojimą baigia turistas.
1939 m.
Tomas Sušinskas
