Ketvirtame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje reporterių plunksna apdainuoja tyliai po kojomis girgždantį žvyrių, kurį trypčioja romantiškai nusiteikusios zanavykų porelės.
Anot šaltinių, „nieko nuostabaus, jei važiuodamas keliu iš Kudirkos Naumiesčio į Šakius, netrukus už Gintautų pamatysi gražią, tamsiai mėlyną miško juostą. O kiek kairėję – baltutėlį bažnyčios bokštą, kuris kyšo iš už tankių, aukštų medžių.
Nereikia manyti, kad ši bažnytėlė yra Šakių miesto centras. Čia tik Šakių parkas, tarp kurio medžių stiebiasi mūrinė evangelikų liuteronų šventovė.
Reikia turėti šiek tiek kantrybės ir privažiavus Malcono mašinų fabriką, kiek atokiau pro gluosnių šakas gali išvysti kitos medinės bažnyčios bokštus. Tai katalikų maldos namai.
Taigi apie kilometrą reikia paeiti Šakių dvaro link, kol prieisi tankiai suaugusias, aukštas liepaites. Naujoji šviesiai mėlynai dažyta tvorelė supa visą parko teritoriją. Tai apskrities savivaldybės nuopelnas.
Per paskutinius metus vietinė valdžia įdėjo daug darbo ir pinigų, kad apleistas zanavykų parkas būtų gerai sutvarkytas. Takučiai išpilti smulkiu žvyru. Tačiau retai čia pamatysi vaikščiojantį inteligentą. Vietiniai piktai šnibždasi, kad gražusis parkas yra itin atokiai nuo miesto.
Puiki apskrita parko aikštė yra skirta išskirtinai šokiams. O aplink – suoliukai ir aukštos dangų siekiančios liepos. Pasakojama, kad dar baudžiavos laikais šioje centrinėje aikštėje linksmindavosi magnatai.
Seniau parke tyvuliavo didelis prūdas. Dabar jau visiškai nusausintas. Todėl vandens telkinių čia itin trūksta. Ilgesį išblaško parke stovinčios bažnytėlės varpo dūžiai.
Būna dienų kada parkas atgyja. Čia gegužinių metu susirenka daug jaunimo. Viską organizuoja Šakių jaunalietuviai, šauliai ar ugniagesiai. Tuomet parke skamba orkestro garsai iki pat vėlaus vakaro. Tokio šurmulio metu senasis Šakių dvaro parkas pritraukia daugybę zanavykų,“ – trumpą pasakojimą užbaigia įvykių liudininkas.
Tomas Sušinskas
