Neseniai baigėsi žemės ūkio paroda „Inno panorama 2021“, kvietusi žemdirbius investuoti į skaitmenizaciją, naujausias technologijas, robotus ir bepilotes skraidykles. Bet štai jau kalbama, kad Briuselio kabinetuose jau rengiamas naujas – skaitmenizacijos mokestis. Prieš 6–7 metus Europos Parlamente (EP) apie tai jau diskutuota, tačiau, pritrūkus politinės valios, klausimas atidėtas. Parodos metu pagarsinta vieno autoritetingiausių pasaulio verslo leidinių „Forbes“ informacija, kad 2017 metais vienoje Šiaurės Amerikos šalyje visiškai be tiesioginio fizinio žmogaus darbo sėkmingai užaugintas ir nuimtas pirmasis derlius. Tai leidžia daryti išvadą, kad skaitmenizacijos procesai jau netolimoje ateityje iš esmės pakeis dabartinį ūkininkavimo modelį. Be to, informacinės technologijos ir skaitmenizacijos procesai padės spręsti žemės ūkiui aktualias aplinkosaugos problemas bei švelninti klimato kaitos pasekmes. Šiandien savo pašnekovų klausiame: ar teisinga apmokestinti žemės ūkio skaitmenizaciją?
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. Astrida MICEIKIENĖ: „Skaitmenizacija, kuri pakeičia žmogaus darbo jėgą, turi būti apmokestinta. Tuo šiandien rūpinasi mokslininkai ir politikai. Jeigu robotai pakeis žmones, valstybėje atsiras socialinių problemų, šalies biudžetas praras pajamas, gaunamas iš mokesčių. Žmonių gyvenimo trukmė ilgėja, daugėja valstybės išlaikomųjų. Anksčiau dirbantieji išlaikydavo pensininkus, o robotams pakeitus žmones neišvengiamai reikia apmokestinti išmaniuosius įrenginius, kurie pakeitė žmonių darbo jėgą. Pavyzdžiui, karvių fermoje pastatyti penki melžimo robotai, penki darbininkai prarado darbo vietas. Jais privalės pasirūpinti valstybė – finansuoti persikvalifikavimo galimybę, suteikti kitas socialines garantijas bei išmokas.
Pasaulis jau pajuto socialines skubančio verslo pasekmes. Technologijų pažanga garsėjanti Pietų Korėja prieš dvejus metus panaikino mokesčių lengvatas verslui, investuojančiam į skaitmenizaciją. Valstybės susivokia, kad technologijų pažangos procese ekonominiai klausimai persipina su socialiniais ir būtina ieškoti išeičių. Mokesčiai už verslo skaitmenizaciją neišvengiamai bus.“
UAB „Agrodronas“ vadovas Mindaugas DORELIS: „Žemės ūkio skaitmenizavimo apmokestinimas – žingsnis atgal. Dabar kalbame apie inovacijas, žalinimo politiką, klimato kaitos mažinimą, tačiau naujas mokestis ūkininkus atvėsintų nuo bandymų diegti naujoves. Verslininkus sparčiau diegti inovacijas, o žemdirbius rinktis ir naudoti išmaniuosius sprendimus skatina ne tik žmonių migracija iš kaimų į miestus, kas ūkiams sukelia darbuotojų trūkumo problemų, bet ir klimato kaita, kurios keliamiems iššūkiams spręsti įgyvendinama žaliojo kurso politika. Mokslo tyrimai rodo, kad robotų naudojimas žemės ūkyje didina gyvulių produktyvumą ir augalų derlių. Naudodami naująsias išmaniąsias technologijas, ūkininkai gali, pavyzdžiui, pritaikyti pasėlius pagal aplinkos sąlygas arba biologinės inžinerijos būdu net manipuliuoti pasėliais, kad šie tiktų konkrečiai aplinkai. Atsiradus naujam mokesčiui už skaitmenizaciją įrangos tiekėjams ir ūkininkams neišvengiamai brangtų išmaniosios technologijos, augtų produkcijos gamybos sąnaudos. Tai pajustų ir vartotojai.“
Europarlamentarė, EP Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto narė dr. Aušra MALDEIKIENĖ: „Lietuvoje kylančios kalbos apie esą Europos Sąjungos žemdirbiams rengiamą naują mokestį už skaitmenizavimą, manytina, bent kol kas yra tik teorinės kalbos.
Populiarėjant skaitmenizacijai, ūkininkai vis dažniau naudoja melžimo robotus ar laukams prižiūrėti pasitelkia bepilotes skraidykles. Į skaitmenizavimą investuojama siekiant mažinti pieno, mėsos, javų gamybos sąnaudas.
Vis dėlto bent kol kas EP Ekonomikos ir finansų komitetas tokio apmokestinimo nesvarsto. Tiesa, gerokai anksčiau buvo kalbama apie robotų apmokestinimą. Vertinant pastarąją iniciatyvą derėtų pasverti dvi priešingas tendencijas. Žinoma, robotizacijos apmokestinimas stabdo technologinę pažangą. Kita vertus, jei apmokestinamos dirbančio žmogaus pajamos, gal galima apmokestinti ir roboto veiklą, ypač įvertinus tai, kad robotai darbo rinkai gali kelti rimtą grėsmę. Tiesa, ir šiuo atveju abejotina, ar labai prasminga saugoti melžėjų ar nekvalifikuoto darbo rinką.
Kad ir kaip būtų, klausimo esmė, matyt, slypi atsakyme, ar ir kaip robotas keičia darbo rinką ir kiek jis didina darbo našumą. Nuoširdžiai galiu pasakyti tik tai, kad neturiu šiuo klausimu jokios aiškiai susiformavusios nuomonės, o diskusijas šia tema labiau siečiau su bent kol kas menkai pagrįstomis baimėmis. Kol robotai dominuoja itin žemos pridėtinės vertės rinkose, asmeniškai panašių apmokestinimo iniciatyvų palaikyti nebūčiau linkusi.“
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas VILIONIS: „Melžimo, šėrimo robotų, kitų skaitmeninių technologijų ūkininkai įsigyja dėl to, kad negali surasti darbuotojų pieno ūkiams. Ankstesnės ir dabartinės Vyriausybės programose buvo numatoma didinti kaimo gyvybingumą, parengiant ilgalaikę žemės ūkio sektoriaus skaitmenizavimo programą ir ją įgyvendinant. Apmokestinus verslo skaitmeninimą, ūkininkas, bėgęs nuo vilko, pataikys ant meškos. Jau ir taip pieno gamintojams atsiranda naujas mokestis už vandenį, pabrango trąšos, pašarų priedai, metalai. Gal dar ir už lietų mokestis atsiras? Ūkininkui gamybos sąnaudos augs, tačiau kainos už žaliavą liks tokios pačios. Siūlyčiau mokslininkams suskaičiuoti, kiek valstybės lėšų į airijas ir anglijas išsivežė mūsų mokslus baigusieji, ten tapę juodadarbiais. Kai vienas krepšinio klubas paima iš kito klubo žaidėją, sumoka milijonus, o mes savo žmones atidavėme už ačiū. Mums įsivežti darbo jėgos iš trečiųjų šalių neleidžiama. Skaitmenizacija, iš esmės, – melžimo robotais pasinaudojusių pieno ūkių šalyje tėra apie du šimtus. Didžioji dalis ūkių (apie 70 proc.) vis dar neturi pieno atvėsinimo įrangos, naudoja kibiro ir šakių „robotus“. Įvedus skaitmenizavimo mokestį, ne tik žemės ūkyje, bet ir visame šalies versle chaoso tik padaugėtų.“
