Spalio 4 d. Marijampolės kultūros centre vyko pirma dalis, o spalio 11 d. dar vyks antra, modernaus šokio festivalio – konkurso „Vizijos 2020“. Jau tradiciniu tapusio renginio organizavimu rūpinosi choreografė Daina Misiukevičienė bei jos dukra, projekto vadovė Eglė Misiukevičiūtė. Renginio dalyvius ir organizatorius, taip pat gausiai susirinkusius žiūrovus pasveikino Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda, akcentuodamas, jog festivalis „Vizijos 2020“ jau tapo reiškiniu mūsų krašto kultūros padangėje ir yra populiarus tarp jaunuomenės. Naudodamasis proga meras pasveikino Eglę Misiukevičiūtę su gimtadieniu, palinkėjo jai naujų aukštumų kūryboje.
Eglė, kartu su mama dažnai dirba su modernaus šokio grupe Arabeskas, tad – dažna viešnia Marijampolėje. Šiandien siūlome jūsų dėmesiui pokalbį su ja.
Pokalbio pradžioje prisiminkime grupės Arabeskas atsiradimo istoriją, kokių tikslų tuomet siekta?
Šokio grupė Arabeskas sukurta 1998 metais, mano mamos, choreografės Dainos Misiukevičienės iniciatyva. Tuomet tai buvo vienas iš pirmųjų Marijampolės jaunimo šokių kolektyvų, šokantis šiuolaikiniu stiliumi. Pradžia lengva nebuvo, teko patirti nemažai iššūkių, nes piniginę paramą gaudavo tik tradicinius šokius šokantys tautinių šokių kolektyvai, taigi viską privalėjome susikurti savo jėgomis ir gebėjimais. Pagrindinis mūsų tikslas buvo bei liko išlaisvinti sceninį šokėjų judesį ir emociją, siekti kuo profesionalesnio atlikimo.
Mano mama, Daina, baigusi Klaipėdos universitete choreografiją, tad tiksliam šokio judesio atlikimui ji skiria ypatingą dėmesį ir laiko tai visa ko pagrindu choreografijoje.
Kas per dvidešimt dvejus gyvavimo metus nuveikta ir kiek per šį laikotarpį šokėjų jau šoko Arabeske?
Arabeske per šiuos metus yra šokę maždaug apie tūkstantį mūsų krašto merginų. Žinoma, vienos šokėjos lankė studiją vos keltą mėnesių, tuo tarpu kitos visą dešimtmetį. Vienas didžiausių mūsų pasiekimų – tradiciniu tapęs festivalis „Vizijos“, beje, šiais metais vykstantis jau dešimtą kartą. Per prabėgusius metus renginys tapo žinomu ne tik mėgėjams, bet ir profesionaliems šokėjams. Mes koncertuodami daug keliaujame ir ne vien po Lietuvą. Mūsų kolektyvas šokęs Italijoje, Kroatijoje, Bulgarijoje, Prancūzijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Latvijoje. Ne kartą dalyvauta įvairiuose televizijų projektuose bei Dainų šventėse. Dažnai dalyvaujame įvairiuose konkursuose ir iškovojame prizines vietas, taip garsindami Marijampolės vardą. Mūsų šaunios šokėjos dažnai papuošia įvairias Marijampolės, taip pat kitų šio šalies regiono miestų ir miestelių šventes.
Pakalbėkime apie problemas, kurias jums tenka spręsti kolektyvo veiklos kasdienybėje?
Šiaip didžiausia problema mums iškyla tuomet, kai baigusios mokslus Marijampolėje merginos pasklinda po platųjį pasaulį ir iš kolektyvo iškart pasitraukia keliolika šokėjų. Tai rimtas iššūkis, kadangi tenka viską pradėti iš pradžių, daug dirbti norint iš dar likusių bei naujai atėjusių, tačiau dar „žalių“ šokėjų išugdyti naują darnią grupę galinčią užtikrintai pasirodyti žiūrovui.
/ Augustina_Miknevičiūtė
Arabeske šokančios merginos turi galimybę būti matomos ir tapti žinomos. Tai užburia, nes televizija, koncertai, seminarai jau savaime yra reklama. Kartais net atrodo, jog merginoms visko per daug, tad niekas nebeįdomu, jos pavargsta. Tuomet daroma kūrybinė pauzė tam, kad pailsėti nuo įtampos. Ir po kurio laiko noras būti matomomis vėl atsiranda…
Toks jau tas menininkų gyvenimas. Krūvis tikrai nemenkas, bent kartą per savaitę tenka šokti žiūrovams.
Kokius pripažinimo laurus jūsų kolektyvas jau yra nuskynęs?
Laureatais esame tapę penkis kartus. Paskutinį kartą 2018 metais tarptautiniame šokio konkurse Jūrmaloje (Latvija), o prizines vietas net suskaičiuoti sunku. Kartais pagalvoju, jog atėjo laikas pasirūpinti kolektyvo kūrybos pasiekimų bei veiklos istorijos įamžinimu.
O kokius planus puoselėjat artimiausiai ateičiai?
Šiuo metu intensyviai repetuojame ruošdamiesi Dainų šventei, tačiau neaišku kada ji vyks, jei iš viso įvyks… Taip pat daug dirbame tobulindami bendrus pasirodymus su Marijampolės miesto pučiamųjų orkestru. Turime ir dar keletą kūrybinių sumanymų, tačiau tai telieka maža paslaptimi, kol kas.
/ Augustina Miknevičiūtė
Pokalbio pabaigai keletą sakinių apie festivalį „Vizijos“…
Festivalis „Vizijos“, kaip matome jau išaugo į kelių dienų festivalį. Jame pasirodė ne tik įvairūs modernaus šokio kolektyvai, bet ir išskirtiniai svečiai, pristatę žiūrovui šokio spektaklius. Scenoje matėme Lietuvos talentų nugalėtoją, Kauno šokio teatrą „Aura“, pristačiusį šokio spektaklį „Norėčiau būti paparčio žiedu“, taip pat profesionalią šokėją Ievą Navickaitę, beje, šokio studijas baigusią JAV, Kalifornijos valstijoje. Dalyvavo šokio kolektyvai iš Marijampolės apskrities miestų. Atvyko svečiai iš Kauno, Vilniaus, Rokiškio, Druskininkų, Alytaus, o renginį vedė mūsų kraštietė Simona Nainė. Tenka apgailestauti, jog dėl pandemijos negalėjo atvykti šokėjas Robertas Hofmanas iš Holivudo.
Esame dėkingi, jog mūsų kuriamą ir propaguojamą meną parėmė Lietuvos kultūros taryba, Marijampolės savivaldybės administracija ir Marijampolės kultūros centras, taip pat UAB „Mantinga“, UAB „Art Glacio“.
Ačiū jums už pokalbį.
Akimirkos iš konkurso „Vizijos 2020“:
Kalbėjosi Vytautas Karsokas
Autoriaus nuotraukos bei nuotraukos iš grupės Arabeskas archyvo
