Alytaus apskritis, kurioje sovietmečiu išsiskyrė klestėjęs regiono pramonės centras Alytus ir yra išvystyta sveikatinimosi bei rekreacijos paslaugų bazė Druskininkuose, nespėja persitvarkyti ir užtikrinti vietos gyventojams bent vidutinį šalies pragyvenimo lygį, o verslui – patrauklias sąlygas investuoti. Tai rodo „Swedbank“ Finansų instituto šeštą kartą atlikta lyginamoji Lietuvos savivaldybių analizė.
„Apskrityje dominuojančios lengvosios pramonės, medienos perdirbimo, maisto pramonės įmonės, sveikatinimosi ir rekreacijos bei turizmo paslaugų teikimo centrai tik iš dalies gelbsti regioną nuo visiško merdėjimo. Pagal sukuriamą šalies BVP dalį Alytaus apskritis užima tik 7-tą vietą. Vilčių bent šiek tiek išjudinti regiono ekonomiką teikia tai, kad visi apskrities savivaldybių centrai – Alytus, Druskininkai, Varėna, Lazdijai – pateko tarp tikslinių teritorijų papildomai ES paramai gauti, o didžiausia dalis numatyta Varėnos miesto kompleksinei plėtrai“, – teigia „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.
Finansų ekspertės teigimu, apskrities savivaldybių pastangos yra pagirtinos ir ilgainiui turėtų duoti teigiamą postūmį. Lazdijuose jau kuriasi pramonės zona, kurioje, išnaudojant pasienio padėtį, planuojama krovos, sandėliavimo bei logistikos įmonių veikla. Šioje savivaldybėje taip pat aktyviai vystoma mėsinės galvijininkystės ir paukštininkystės plėtra, statomas didžiausias Baltijos šalyse viščiukų broilerių perinimo inkubatoriaus, sukursiantis bent 50 naujų darbo vietų. Alytaus pramonės parkas kasmet siekia pritraukti vis naujų investuotojų. Logistikos centrai ir labiau išplėtota transporto infrastruktūra sudarytų geresnes sąlygas didinti regioninės produkcijos eksportą ir skatinti turizmą ne tik Druskininkų savivaldybėje. Tai taip pat pagerintų darbo jėgos judėjimo sąlygas, mat kol kas Alytaus apskritis nedarbo lygiu gali konkuruoti tik pati su savimi.
Nedarbas ‒ didžiausias iš visų apskričių
Pagal vidutinį metinį nedarbo rodiklį 2015 m. Alytaus apskritis dalijosi paskutinę vietą su Utenos apskritimi – net dviejose savivaldybėse (Lazdijų r. ir Alytaus r.) vidutinis registruotas nedarbas viršijo 15 procentų, o tai yra beveik dvigubai daugiau bedarbių nei šalies vidurkis.
Nors regione yra galimybių įsigyti išsilavinimą ‒ čia veikia Kauno kolegijos skyrius, net 7 profesinės mokyklos, tačiau kol kas didžiausias iššūkis yra įdarbinti ir išlaikyti apskrityje mokslus baigusius ir profesiją įgijusius jaunus specialistus. Alytaus m. ir Druskininkai pasižymi viena aktyviausių emigracijų ne tik apskrityje, bet ir šalyje (Druskininkai antra vieta, Alytaus m. devinta), o jaunimo nedarbo lygis šioje apskrityje didžiausias iš visų apskričių. Beveik 33 proc. 15–24 m. amžiaus jaunuolių Alytaus apskrityje neturi darbo, kai šalies jaunimo nedarbo lygio vidurkis dukart mažesnis – 16,3 procento. Didžiausias registruotas jaunų žmonių (16–29 m. amžiaus) nedarbas metų pradžioje buvo Lazdijų r., Alytaus m. ir Alytaus r. savivaldybėse.
„Akivaizdu, kad šie skaičiai kalba apie glaudesnio švietimo įstaigų ir verslo bendradarbiavimo stoką. Siekiant abipusės naudos, darbo jėgos konkurencingumo ir didesnės perkamosios galios regione, būtina peržiūrėti vietos švietimo programas, kad ruošiama darbo jėga kuo labiau atitiktų rinkos poreikius“, – teigia „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
Atlyginimai kyla, bet iki šalies vidurkio dar toli
Visos apskrities savivaldybės, išskyrus Alytaus m., rikiuojasi antroje Lietuvos savivaldybių sąrašo pusėje pagal vidutinį darbo užmokestį. Mažiausias jis Varėnos r. – nors per metus ir ūgtelėjo 2 proc., tačiau nuo šalies vidurkio (585 eurai) atsilieka apie 130 eurų. Lazdijų r. ir Druskininkuose gyventojai tai pat gavo vidutiniškai 100 ir daugiau eurų mažesnį atlyginimą nei šalies vidurkis. Alytaus miesto savivaldybėje atlyginimai didžiausi apskrityje (541 euras), tačiau ir čia vidutinis darbo užmokestis nesiekė šalies vidurkio.
„Įvertinus tai, kad Alytus yra šeštas didžiausias Lietuvos miestas, o pagal vidutinį darbo užmokestį šalyje yra 12-oje vietoje, tai pirma vieta apskrityje visai nedžiugina. Akivaizdu, kad ir gyventojų, ir vietos valdžios lūkesčiai turėtų būti didesni“, – susiklosčiusią situaciją komentuoja Odeta Bložienė.
Finansų ekspertės teigimu, žemus atlyginimus lemia maža ūkio subjektų koncentracija (Alytaus r., Varėna ir Lazdijai patenka tarp 20 savivaldybių, kuriose ši koncentracija mažiausia šalyje). Kita vertus, nekonkurencinga darbo jėga dėl brandaus amžiaus kelia iššūkių pritraukti naujų investuotojų.
Druskininkų savivaldybėje ūkio subjektų koncentracija didesnė, tačiau savivaldybės specifika lemia didelį dirbančiųjų savarankiškai skaičių, kuris neatsispindi darbo užmokesčio statistikoje.
Vietos nedarbas skatina gyventojų verslumą
Alytaus apskrities gyventojai gelbstisi uždarbio ieškodami savarankiškai – visos savivaldybės, išskyrus Lazdijų r., yra pirmoje reitingo pusėje pagal savarankiškos veiklos formų kiekį. Druskininkai užima šeštą vietą šalyje pagal verslo liudijimų ir individualios veiklos pažymų skaičių (77), tenkantį 1000-iui gyventojų, o Alytus, užimdamas 12-tą sąrašo vietą, taip pat lenkia šalies vidurkį (62).
„Tokias tendencijas nesunku pagrįsti ne tik dideliu nedarbu apskrityje, bet ir gamtos teikiamomis dovanomis, kurių rinkimas yra vienas paprasčiausių būdų gauti papildomų pajamų. Be to, tai prieinama, jokių papildomų investicijų nereikalaujanti veikla ir vyresnio, pensinio amžiaus gyventojams, kurių gausa pasižymi Alytaus apskritis“, – komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
Be to, visose apskrities savivaldybėse 2015 m. išaugo mažųjų bendrijų ir individualių įmonių dalis, tenkanti 1000-iui gyventojų. Alytaus rajone ši dalis didėjo 14 proc., Alytuje ir Druskininkuose augimas mažesnis, tačiau pastarosiose savivaldybėse šis rodiklis viršija šalies vidurkį.
„Įdomu pastebėti, jog sudėtingesnę situaciją darbo rinkoje išgyvenantys Varėnos, Lazdijų ir Alytaus rajonų gyventojai emigruoti neskuba taip, kaip Alytaus m. ir Druskininkų gyventojai. O tai tik patvirtina tendencijas, kai išvykti dažniau ryžtasi aukštesnio pragyvenimo lygio savivaldybių gyventojai nei vyresnio amžiaus kaimiškų vietovių rezidentai. Tačiau reiktų pastebėti, kad Druskininkai, priešingai nei Alytaus m., pastaraisiais metais sulaukia šalies piliečių dėmesio ir preliminariais duomenimis čia atvyksta daugiau gyventojų, nei išvyksta į kitas savivaldybes“, – teigia Odeta Bložienė.
Pasitenkina mažu
Tokiose ekonominių galimybių stokojančiose savivaldybėse, kaip Lazdijų r. ar Alytaus r., kur vyrauja didžiausias nedarbas apskrityje, gyventojai daugiau linkę ieškoti valstybės pagalbos. Čia socialinės pašalpos gavėjų skaičius 1000-iui gyventojų didžiausias ne tik apskrityje, bet ir šalyje: Lazdijai yra antra daugiausiai socialinių išmokų gavėjų turinti savivaldybė, kur 1 iš 10 gyventojų gauna valstybės paramą, Alytaus r. užima 14-tą vietą su 67 išmokų gavėjais 1000-iui gyventojų.
„Pagirtina tai, kad nors Alytaus regione, kaip tradiciškai būdinga apskrities centrui, delsiančių mokėti daugiausia, tačiau Lazdijai ir Varėna patenka tarp mažiausiai nepareigingų skolininkų turinčių savivaldybių šalyje. Tai galima paaiškinti mažesniais komunalinių paslaugų tarifais (Varėnos r.), palankesnėmis galimybėmis savarankiškai veiklai, tačiau gyvenimiška patirtis taip pat padeda geriau prisitaikyti prie finansinių galimybių“, – apibendrina Odeta Bložienė.
Atliekant šeštąją „Swedbank“ Finansų instituto lyginamąją savivaldybių analizę, buvo panaudoti LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, „Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Lietuvos statistikos departamento, Lietuvos darbo biržos, Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir bendrovės „Creditinfo“ duomenys, taip pat savivaldybių pateikta informacija.