Šiemet pirmąjį metų pusmetį Lietuvoje kilo 4954 gaisrai, tai 21,5 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, tačiau juose žuvusiųjų mažiau – žuvo 39 žmonės (pernai – per tą patį laikotarpį – 47). Tai mažiausias per pirmąjį metų pusmetį gaisruose žuvusiųjų skaičius nuo 2004 metų.
„Tai, kad pastaraisiais metais fiksuojamas mažėjantis žuvusiųjų gaisruose skaičius, džiugina. Vis dėlto į šią tendenciją žvelgiame su atsargiu optimizmu – kiekviena žmonių gyvybė, prarasta nelaimės metu, yra per didelė kaina. Kiekvienas žuvusysis ar nukentėjusysis – tai tragedija ne tik jų artimiesiems, bet ir visai mūsų visuomenei. Gaisrų prevencija ir žmonių gyvybių išsaugojimas išlieka vienu svarbiausių mūsų veiklos prioritetų“, – apžvelgdamas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento šių metų pirmojo pusmečio rezultatus, sakė direktorius Renatas Požėla.
PAGD duomenimis, miestuose žuvo 11 žmonių (28 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 28 (72 proc.), t. y. kaimiškose vietovėse gaisruose žuvo 2,5 karto daugiau žmonių nei miestuose. „Stebėdami gaisrų statistiką, matome pasikartojančią tendenciją – daugiausia gaisrų kyla socialinės rizikos grupėms priklausančių asmenų gyvenamuosiuose būstuose, – teigė R Požėla. – Dažnai šie asmenys nereaguoja į viešai skelbiamus perspėjimus ir priminimus dėl autonominių dūmų detektorių įrengimo, rūkymo lovoje keliamo pavojaus, saugaus elgesio buityje ir namų priešgaisrinės saugos. Tačiau skaudžiausia, kad gaisruose žūsta ne tik socialinės rizikos asmenys.
Užfiksuota nemažai atvejų, kai aukomis tampa tvarkingai gyvenantys vyresnio amžiaus, vieniši ar negalią turintys žmonės. Todėl kreipiuosi į visus šalies gyventojus – nelikime abejingi šalia gyvenantiems pažeidžiamiausiems bendruomenės nariams. Skirkime jiems dėmesio, pasidomėkime jų gyvenimo sąlygomis. Net ir nedidelis, bet prasmingas gestas – pavyzdžiui, dūmų detektoriaus padovanojimas – gali išgelbėti gyvybę.“
Pasak direktoriaus, susirūpinimą kelia ir vis dažniau kylantys gaisrai atliekų tvarkymo įmonėse. Gamybos ir pramonės paskirties pastatuose šiemet kilo 57 gaisrai, 16 iš jų kilo įmonėse, kurios atlieka atliekų tvarkymo, perdirbimo ar utilizavimo veiklas.
„Nors galima pasidžiaugti, kad šie gaisrai dažniausiai buvo operatyviai lokalizuoti ir likviduoti, situacija reikalauja sisteminių sprendimų. Būtina peržiūrėti pavojingų ir nepavojingų atliekų laikymo tvarkas, sustiprinti tokių įmonių kontrolę bei užtikrinti efektyvesnį institucijų bendradarbiavimą. Laukiame atliekamų ikiteisminių tyrimų rezultatų, tačiau jau dabar akivaizdu, kad šioje srityje turime žengti ryžtingus žingsnius pirmyn“, – sakė jis.
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai gelbėtojai šiemet atliko ir 6875 gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet gelbėjimo darbų 4,1 proc. mažiau. Dažniausiai ugniagesiai gelbėtojai teikė pagalbą gyventojams buityje, talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, 828 kartus jie padėjo žmonėms autoavarijose, kur, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą bei kitas priemones, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 69 nukentėjusius asmenis ir ištraukė 17 žuvusiųjų. 232 kartus ugniagesiams gelbėtojams teko dirbti vandenyje. Šių darbų metu jie ištraukė 57 skenduolius, iš jų 4 nepilnamečius, bei išgelbėjo 24 gyventojus, iš jų 1 nepilnametį. Vyrai sudaro 70 proc. ugniagesių gelbėtojų iš vandens ištrauktų nuskendusių žmonių. Daugiausia skenduolių ištraukta Vilniaus (14) ir Kauno (7) apskrityse.
„Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, bendradarbiaudamas su Vidaus reikalų ministerija, aktyviai įsitraukia į skendimų prevencijos politikos formavimą, – tvirtino R. Požėla. – Reaguodami į nepriimtiną žūčių vandenyje statistiką, inicijuojame Skendimų skaičiaus mažinimo strategijos parengimą. Ši strategija apims visapusiškas priemones: nuo gyventojų švietimo ir informavimo kampanijų, privalomų plaukimo pamokų mokyklose iki saugių maudyklų ir paplūdimių įrengimo, gelbėjimo įrangos įsigijimo bei gelbėtojų tinklo stiprinimo.“
„Žvelgdami į artimiausią pusmetį ir ilgalaikę perspektyvą, taip pat vienu iš kertinių mūsų tikslų laikome civilinės saugos sistemos stiprinimą ir visuomenės pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms. Planuojame įgyvendinti kompleksinius sprendimus: plėtoti gyventojų švietimą, kurti modernią Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą, plėsti priedangų bei kolektyvinės apsaugos statinių tinklą, atnaujinti perspėjimo sirenų infrastruktūrą bei spręsti gyventojų evakuacijos klausimus“, – sakė direktorius.
„Tik veikdami išvien, stiprindami prevenciją ir bendruomeniškumą galime užtikrinti, kad Lietuva būtų saugesnė visiems jos gyventojams“, – tvirtino jis.
