1931 m. pasakojime atiduodama duoklė Marijampolės miesto savivaldybės atliktų darbų apžvalgai. Publikacijoje gausu miesto gatvių ir pastatų nuotraukų. Nustatoma miesto centre esančios žemės kaina. Gyventojai suskirstyti pagal profesijas.
Anot tarpukario Marijampolės savivaldos atstovų, „1927 metais miestas gavo apskrities miesto teises. Todėl ėmėsi didesnių darbų. Buvo akmenimis grindžiamos praktiškai visos gatvės. Nupirktas miesto reikalams namas ir sklypas. Pastatyta šešių klasių pradžios mokykla su centriniu šildymu. Šalia mokyklos iškilo tvartas ir daržinė.
Naujai iškilo ugniagesių garažas. Šalia jo įrengta patalpa Marijampolės miesto vaistinei. Iškasti keturi arteziniai šuliniai. Prie dviejų padaryti vandens rezervuarai. Sutvarkyti visi šaligatviai.
1931 m. išgrįsta akmenimis dar daugiau gatvelių. Taip pat ir P. Armino gatvė iki cukraus fabriko. Čia rudens metu būna labai didelis judėjimas, nes ūkininkai veža runkelius į fabriką. Gana gražiai atrodo Laisvės aikštėje baigiama statyti maisto produktams parduoti skirta halė. Iki šiol maisto produktai buvo parduodami šaligatviuose ant staliukų.
Vietoj iki šiol buvusių prieškarinių būdelių atsirado puikus skveras. Estetiniu atžvilgiu tos būdelės turgavietėje jau seniai buvo nepakenčiamos.
Marijampolėje pradėta statyti autobusų stotis. Be to ketinama pradėti statyti patalpą pačiai miesto savivaldybei. Todėl manoma pridėti antrą aukštą miesto vaistinei ir ugniagesių garažui.
Sutvarkytas miesto sodas pavadintas Vytauto Didžiojo vardu. Sode per Jevonės upelį pastatytas stilingas gelžbetoninis tiltelis. Visas sodas aptvertas „štakietų“ tvora.
1931 m. Marijampolėje gyvena 12,000 tūkstančių žmonių. Apie 50 iš jų verčiasi žemės ūkiu. O prekyba ir pramone beveik tūkstantis. Amatais – beveik penki šimtai. Valstybės ir savivaldybės tarnautojų mieste dirba keturi šimtai. Taip pat 11 medicinos gydytojų. Aštuoni dantistai. Dvidešimt dvasininkų, penkiolika advokatų.
Susisiekimo reikalams tarp Kauno ir kitų provincijų yra 23 autobusai, 13 lengvų automobilių. Aštuoni krovininiai. Dešimt motociklų. 336 dviračiai ir 15 lengvų vežikų.
Marijampolės miesto centre kvadratini metras žemės statybai kainuoja nuo 15 iki 30 litų, o priemiesčiuose nuo trijų iki dešimt.“
1932 m. Kaune karininkų ramovėje įvyko visos Lietuvos miestų merų suvažiavimas. Didesnių miestų galvos privalėjo parengti pranešimą. Tuo metu sūduvių sostinės burmistras J. Maurukas teigė, kad Marijampolėje „viešųjų aikščių yra dvi: Basanavičiaus ir Sporto. Pietinėje Basanavičiaus aikštės pusėje įrengtas skveras. Viskas aptverta tvorele.
Visų namų fasadai nudažyti aliejiniais ir klijiniais dažais. Manoma, kad ateinančiais 1933 metais Vytauto ir Kudirkos gatves apsodinsime medžiais ir padarysime vazonus.
Miestas nuosavos pirties neturi. Šiais metais privertėme žydų bendruomenę seną netinkamą pirtį nugriauti ir pastatyti naują modernišką, kuri aptarnaus miesto gyventojus. Vasaros maudyklių įrengti nėra galimybės.
Turgaviečių Marijampolėje yra penkios. Miesto halė, 14*14 metrų ir 120 vietų, statoma ir šįmet bus baigta. Šiais metais miesto sode įtaisytos šiukšliadėžės. Vaikų darželiai yra keturi. Du iš jų lankomi miesto beturčių vaikų. Pastačius miesto rotušę bus įrengta viena salė dari vienai miesto skaityklai.
Miesto taryba posėdžiauja du kartus į mėnesį. Posėdžius tarybos nariai lanko normaliai. Kai kurie tiesa rečiau.
1932 m. spalio 7d. Marijampolės miesto burmistras J. Maurukas
Galerijoje – Tarpukario Marijampolė
Tomas Sušinskas
