Erika SIMNIŠKYTĖ
Galima drąsiai teigti, kad šiuolaikinių žmonių gyvenimas kupinas streso. Kasdien bėgame, lekiame ir nerandame nė minutėlės laiko sau. Darbai, pareigos, kitų žmonių interesai dažnai būna svarbesni nei mūsų pačių poreikiai ir norai. Tačiau toks gyvenimo būdas itin žalingas organizmui. Tad, sustokime, atsigręžkime į save, išgirskime savo vidinį balsą. Juk nėra nieko svarbiau nei sveikata ir gera savijauta. Svarbu prisiminti, kad jeigu patys savimi nepasirūpinsime – niekas kitas to nepadarys.
Iš tiesų, dabar tapo labai madinga skųstis patiriant stresą. Menkiausias susierzinimas, nesėkmė įvardijami šiuo žodžiu. Tačiau tai dar tikrai nėra stresas. Stresas – daug daugiau nei menkas susierzinimas. Tai yra tylusis žudikas, sparčiai trumpinantis gyvenimą. Kaip teigiama Dr. Johny Bowden knygoje „Veiksmingiausi būdai, kaip gyventi ilgiau“, „stresas yra bene vienintelis stipriausias ilgaamžiškumo ir sveikatos priešas pasaulyje“.
Stresas priartina senatvę, lydi visas senatvines ligas, trumpina gyvenimo trukmę. Jis yra žalingas, nes į organizmą išskiria hormonų, galinčių paveikti kraujagyslių sistemą, sukelti smegenų susitraukimą, padidinti cukraus kiekį kraujyje, padidinti kraujospūdį, suintensyvinti širdies plakimą. Tad, jeigu norite gyventi ilgai ir būti sveiki, turite kovoti su stresu.
Reakcija į stresą prasideda smegenyse, tačiau jis veikia visą organizmą. Atliekant kraujo ir seilių tyrimus mėginiuose, rasta specifinių streso hormonų. Todėl, neabejotinai, stresas žalingas visam organizmui.
Nemokant (o dažnai ir nesistengiant) valdyti streso, ilgalaikis šio tylaus organizmo žudiko hormonų poveikis gali net sutrumpinti gyvenimą.
Streso hormonai įaudrina simpatinę nervų sistemą. Kai esame susijaudinę, nervingi, imame prakaituoti, stipriau plaka širdis, išmuša raudonis ir pan. Šiuo atveju, veikia simpatinė nervų sistema. Kai veikia parasimpatinė nervų sistema, esame, ramūs, atsipalaidavę. Būtina paminėti, jog gerai savijautai ir ilgaamžiškumui svarbi šių dviejų sistemų pusiausvyra.
Kaip nuraminti įsiaudrinusią simpatinę nervų sistemą? Tai padaryti padeda meditacija, gilus kvėpavimas bei fiziniai pratimai: joga, qi gong (kiniška mankšta, susijusi su įkvepiamu ir iškvepiamu oru). Jie padeda nuraminti organizmą, sugrąžina dvasinę pusiausvyrą.
Taigi, jeigu norite būti sveiki, laimingi ir ilgaamžiai, labiau mylėkite save ir kasdien atraskite bent kelias minutes tik sau. Išgirskite savo vidinį balsą, kuris geriausiai žino, ko Jums reikia.
Parengta pagal Dr. Johny Bowden knygą „Veiksmingiausi būdai, kaip gyventi ilgiau“