Pastarųjų kelerių metų apklausos ir ekspertų apžvalgos rodo augantį žmonių nerimą dėl ateities ir finansinio stabilumo.
Ekspertė pasakoja, kad ketvirtadalis lietuvių finansinei „pagalvei“ užtikrinti renkasi gyvybės draudimą, tačiau daugelis klientų vis dar atsineša įvairių nuogirdų ir mitų.
Sveikatos problemos ir nedarbingumas visada užklumpa netikėtai, tad, norint apsaugoti šeimą ir jos finansinę ateitį, dauguma gyventojų (62 proc.) taupo, taip pat ketvirtadalis renkasi gyvybės draudimą, kai prieš penkerius metus šią finansinės apsaugos priemonę rinkosi penktadalis. „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ užsakyta apklausa taip pat rodo, jog žmonės mažiau išleidžia materialiems malonumams (32 proc. gyventojų, palyginus su 42 proc. 2018 m.). Anot bendrovės Produktų ir plėtros skyriaus vadovės Indrės Veličkienės, tendencijos atitinka svarbiausias lietuvių išskirtas gyvenimo vertybes – šeimą ir sveikatą.
Ekspertė išskiria pagrindinius mitus apie gyvybės draudimą, su kuriais vis dar tenka susidurti.
1 mitas: gyvybės draudimas nėra populiarus
Faktas: Lietuvos banko duomenimis, investicinis gyvybės draudimas yra pati populiariausia gyvybės draudimo rūšis tarp Lietuvos gyventojų – 2023 m. duomenimis, iš viso sutartis yra sudarę 415 tūkst. žmonių. Ir toks draudimas kasmet populiarėja – kiekvienais metais yra sudaroma po 40–50 tūkst. naujų sutarčių. Investicinis gyvybės draudimas taip pat yra vienas populiariausių pasirinkimų tarp visų mažmeninio investavimo produktų.
„Tai reiškia, kad paslauga gyventojams yra reikalinga, naudinga ir kuria pridėtinę vertę. Viena iš to priežasčių yra tai, jog draudimu galima ne tik apsidrausti nuo įvairių gyvenimiškų rizikų, bet ir sukaupti lėšų kokiam nors tikslui. Visgi gyvybės draudimo svarba Lietuvoje kelis ar net keliolika kartų atsilieka nuo Vakarų Europos šalių, kur gyvybės draudimas turi senas tradicijas ir stabilias veiklos sąlygas“, – pastebi gyvybės draudimo bendrovės atstovė Indrė Veličkienė.
2 mitas: gyvybės draudimas yra brangus
Faktas: toks mitas kyla iš klaidingo supratimo apie gyvybės draudimo produktus. Iš tiesų draudimo kaina priklauso nuo amžiaus (kuo jaunesnis gyventojas apsidraudžia, tuo jo draudimo įmokos yra mažesnės), sveikatos būklės ir draudimo apsaugų dydžio. Tarkime, už telemedicinos paslaugą, suteikiančią galimybę nuotoliu pasikonsultuoti su gydytoju, tereikia mokėti kelių kavos puodelių kainą per mėnesį.
Žinoma, skirtingi paslaugos tiekėjai gali teikti skirtingą kainodarą, todėl prieš apsidraudžiant reikėtų palyginti kelis pasiūlymus ir pasitarti su gyvybės draudimo specialistais – tikėtina, kad šitaip pavyks rasti geriausiai šeimos biudžetą atitinkantį draudimo variantą.
3 mitas: traumų draudimas reikalingas tik sportininkams ir labai aktyviems žmonėms, jei gyvenama ramiai, traumų draudimas nėra aktualus
Faktas: patirti traumą gali visi – statistika rodo, kad didžiausia dalis nelaimingų atsitikimų įvyksta tiesiog buityje ir pasirodo, kad kiekvienas žmogus per visą gyvenimą patiria bent du kaulų lūžius. Tokiu atveju, traumų draudimas gali kompensuoti medicinines išlaidas ar finansiškai pagelbėti laikinai netekus pajamų. Pavyzdžiui, patyrus delnakaulio, kuris yra ypač svarbus dirbant su kompiuteriu, lūžį, tikėtina kurį laiką atlikti darbines funkcijas bus nepaprastai sunku arba net neįmanoma. Tokiu atveju gali būti skiriama iki 15 proc. draudimo išmokos. O jei patiriami tolimesni draudiminio įvykio padariniai, išmoka bus dar didesnė.
4 mitas: traumų draudimas užsienyje negalioja
Faktas: draudimas įprastai galioja visame pasaulyje, jeigu sutarties sąlygose nenurodyta kitaip. Todėl jei daug keliaujama į užsienį, prieš sudarant gyvybės draudimo sutartį, būtina išsiaiškinti draudimo galiojimo užsienyje sąlygas. Taip pat keliaujantiems aktuali sąlyga ir galimybė yra telemedicinos paslauga – tai nuotolinės gydytojų konsultacijos, klientams patogiu metu iš bet kurios pasaulio vietos net savaitgaliais ir švenčių dienomis.
5 mitas: kritinių ligų draudimas aktualus tik vyresnio amžiaus žmonėms
Faktas: kritinės ligos gali užklupti bet kokio amžiaus asmenis. Pastebima, kad kasmet suserga vis daugiau jaunų darbingo amžiaus žmonių. Kritinių ligų draudimas gali sumažinti užklupusią medicininių išlaidų finansinę naštą, taip pat suteikia galimybę susikoncentruoti į gydymą ir sveikimą, o ne į nerimą dėl papildomų išlaidų.
6 mitas: vaikui nėra reikalingas gyvybės draudimas
Faktas: nors vaikai neturi tokių atsakomybių ir finansinių įsipareigojimų, kokius turi suaugusieji, tačiau gyvybės draudimas gali būti papildomas būdas kaupti lėšas vaiko ateičiai bei kaip finansinė pagalba nenumatytų situacijų atveju. Negana to, remiantis gyvybės draudimo bendrovės PZU duomenimis, net 43 proc. apmokėtų investicinio gyvybės draudimo sutarčių yra apdraudus vaikus.
7 mitas: jei neturima paskolų ir finansinių įsipareigojimų, gyvybės draudimas nėra reikalingas
Faktas: jei asmuo yra vienišas ir neturi finansinių įsipareigojimų, gyvybės draudimas gali būti mažiau aktualus. Visgi, draudimo ekspertė I. Veličkienė atkreipia dėmesį, kad vertėtų pasvarstyti apie ateitį – galbūt būsimą santuoką, vaikus, kitus didesnius įsipareigojimus, nes draudimas padeda užtikrinti finansinį saugumą.
„Be to, vienišiems asmenims gyvybės draudimas yra ypač reikalingas, kai įvyksta nelaimingi atsitikimai ar prarandamas darbingumas. Tokiais atvejais sunkiau sulaukti pagalbos iš kitų, nėra antro pajamų šaltinių šeimoje, o draudimas kompensuoja išlaidas vaistams, gydymui, slaugai“, – primena ekspertė.
8 mitas: draudimas vertingas tik ilgoje perspektyvoje ir neturi jokios kasdienės naudos
Faktas: gyvybės draudimas yra naudingas ilgoje perspektyvoje, tačiau jo naudomis bei vertėmis galima pasinaudoti kiekvieną dieną. Pavyzdžiui, investicinis gyvybės draudimas padeda užsitikrinti finansinį stabilumą bei trumpuoju periodu teikia galimybę dalį lėšų išsiimti netikėtai atsirandančioms situacijoms. Panašiai ir su nelaimingais atsitikimais – įsigiję papildomas su traumomis susijusias paslaugas, klientai gali jaustis užtikrinti, kad jiems bus suteikta finansinė pagalba ar nuotolinės gydytojų konsultacijos.
9 mitas: norint turėti investicinį gyvybės draudimą, reikia turėti investavimo patirties ir žinių
Faktas: turėjimas tam tikrų žinių apie investavimą yra naudingas renkantis investicinį gyvybės draudimą, tačiau egzistuoja įvairios investavimo galimybės su skirtingu rizikos lygiu. Todėl nebūtinai reikia būti ekspertu. Svarbu atidžiai peržiūrėti ir suprasti, kokios investavimo galimybės ir rizikos lygiai yra siūlomi prieš priimant sprendimą, todėl būtina atvykti pasikonsultuoti su draudimo specialistais“, – pataria I. Veličkienė.