Rugsėjo 21 d. Ugniagesių gelbėtojų mokykloje vyko Norway grants finansuojamo projekto „Lietuvos išankstinio perspėjimo apie branduolinį pavojų sistemos vystymas“ (projekto Nr. LT05-5-VRM-TF-001) valstybės lygio funkcinės pratybos. Tai vienos didžiausių pratybų, kurių metu inscenizuota situacija įvykus avarijai atominėje elektrinėje.
„Norėtųsi pasidžiaugti, kad pratybos vyksta kompleksiškai įsitraukiant visoms institucijoms, – sakė vidaus reikalų viceministras Vitalij Dmitrijev. – 2021 metais Vidaus reikalų ministerija Vyriausybei pristatė konkrečias priemones, kad galimos branduolinės avarijos atveju Valstybinis gyventojų apsaugos planas būtų padengtas resursais ir sudėliotos valstybės finansinės galimybės. Iki 2026 m. tam buvo skirta apie 91 mln. eurų. Finansavimą gauna ir savivaldybės, ir valstybės institucijos. Jis skirtas įrangos ir būtinų priemonių įsigijimui. Ir šiandien pratybose matėme, kad savivaldybės yra įsigijusios palapines, nupirkti švarinimo modeliai. Tos lėšos investuotos kryptingai pagal plane numatytas priemones. Krizių metu esminis momentas – savivaldos įsitraukimas. Mes matome, kad savivalda vis labiau įsitraukia į visuomenės švietimą ir mokymus. Šios pratybos apima viso Valstybinio gyventojų apsaugos plano įgyvendinimą. Lauksime pratybų išvadų, tačiau aišku, kad ir toliau tobulinsime šį pasirengimą ir rezultatai bus vis geresni.“
„Kadangi už kelių dešimčių kilometrų yra Baltarusijos atominė elektrinė, tokios pratybos yra nuolatinės, jos vyko ir vyks ateityje. Pratybų metu likviduojant galimos atominės elektrinės padarinius yra svarbu ne tik kiekvienos institucijos pasirengimas, bet ir bendra jų sąveika ir gebėjimas vykdyti numatytas funkcijas. Šios pratybos leidžia ne tik pasitikrinti savo pasirengimą, bet ir stiprina kitų institucijų joms pavestų užduočių suvokimą ir jų vykdymą“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius vidaus tarnybos generolas Saulius Greičius.
Pratybų vadovas Ugniagesių gelbėtojų mokyklos viršininkas vidaus tarnybos pulkininkas Kęstutis Agintas teigė, jog institucijos turi būti pasirengusios suteikti pagalbą įvairių nelaimių atveju: „Ir į šias pratybas nuo ankstaus ryto buvo įsijungusios savivaldybės ir ministerijos, kuriose buvo aktyvuoti operacijų centrai. Vėliau buvo patelkti resursai žmonių evakavimui ir švarinimui. Žmonės iš užterštų teritorijų buvo susodinti į transporto priemones ir perkelti į saugesnes teritorijas, kur buvo atlikta dozimetrinė kontrolė – matavimai dėl užterštumo. Žmonės ir transportas buvo švarinami ir nugabenti į Kalvarijų savivaldybę.“
Šių pratybų tikslas – įvertinti dalies Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų pasirengimą vykdyti Valstybiniame gyventojų apsaugos plane branduolinės ar radiologinės avarijos atveju nustatytas tam tikras krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų funkcijas, vykdant gyventojų evakavimą, taip pat išbandant Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis finansuojamo projekto metu įsigytą įrangą ir priemones, gavus pranešimą apie branduolinę avariją Baltarusijos atominėje elektrinėje.
Pratybose dalyvavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD), Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI), Norvegijos radiacijos ir branduolinės saugos tarnybos (DSA), 18 savivaldybių, taip pat ministerijų, Lietuvos kariuomenė, Viešojo saugumo tarnybos, Lietuvos policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, nevyriausybinių organizacijų, Lietuvos negalios organizacijų forumo, Lietuvos žmonių su negalia sąjungos ir kt. institucijų atstovai.
Pratybų metu tariamai Baltarusijos atominėje elektrinėje įvyksta branduolinė avarija. Padidintą aplinkos oro dozės galią Lietuvoje užfiksuoja Radiacinės saugos centro Ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo sistemos (RADIS) stotys. Gavę informaciją apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją visi pratybose dalyvaujantys civilinės saugos sistemos subjektai ir institucijos veikė pagal Valstybiniame gyventojų apsaugos plane numatytas funkcijas. Reaguojant į susidariusią situaciją aktyvuotas dalies Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų pasirengimas dirbti krizės ir ekstremaliosios situacijos režimu, inicijuotas reikalingų sprendimų priėmimas. Institucijos ėmėsi būtinų priemonių ir veiksmų, siekiant įgyvendinti iškeltus pratybų uždavinius.
Šiomis pratybomis buvo siekiama tobulinti ir įvertinti institucijų pasirengimą:
* evakuojamų gyventojų dozimetrinės kontrolės ir sanitarinio švarinimo procesą;
* Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Radiacinės saugos centro pasirengimą atlikti radiacinę žvalgybą iš oro;
* viešosios tvarkos užtikrinimą masinės gyventojų evakuacijos metu;
* greitosios medicinos pagalbos pasirengimą užtikrinant skubios medicininės pagalbos suteikimą evakuojamiems gyventojams ir nukentėjusiųjų rūšiavimą;
* Kalvarijos savivaldybės administracijos pasirengimą priimti evakuotus gyventojus ir juos laikinai apgyvendinti kolektyvinės apsaugos statiniuose;
* Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pasirengimą operatyviai evakuoti gyventojus;
* valstybės institucijų bei savivaldybių, patenkančių į išplėstinio planavimo atstumą, operacijų centrų veiklą bei funkcijas ir kt.
Pratybose dalyvavo 50 institucijų atstovai, jos sulaukta apie 500 dalyvių, tarp jų ir turinčių negalią. Mokymo poligone dirbo valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, policijos, Radiacinės saugos centro, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Lietuvos kariuomenės, Greitosios medicinos pagalbos tarnybos, Raudonojo Kryžiaus, Šaulių sąjungos, Vilniaus rajono ir Kalvarijos savivaldybių atstovai.
2014-2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis finansuojamą projektą Nr. LT05-5- VRM-TF-001 „Lietuvos išankstinio perspėjimo apie branduolinį pavojų sistemos vystymas“ Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas su partneriais – VATESI ir DSA pradėjo įgyvendinti 2020 m. spalį.
Vienas pagrindinių projekto tikslų yra užtikrinti Lietuvos gyventojų saugumą branduolinės ar radiacinės avarijos Baltarusijos Respublikos atominės elektrinės atveju, sukuriant gyventojų išankstinio perspėjimo sistemą apie branduolinę ar radiologinę avariją Lietuvoje. Rengiantis projekte numatytoms pratyboms, vyko keturi projekto partnerių susitikimai Norvegijoje, buvo surengtos trys pratybų planavimo konferencijos Vilniuje.
Daugiau informacijos apie gyventojų pasirengimą branduolinei avarijai https://lt72.lt/kaip-elgtis-jei-ivyktu-atomines-elektrines-avarija/
