Žiemą žmonės vis dažniau nori likti namuose. Visgi, augintinių šeimininkams gamtoje gali tekti praleisti daugiau laiko, nei jiems norisi, – keturkojai geresnių orų nelaukia, o kasdieniai pasivaikščiojimai yra svarbi jų rutinos dalis.
KIKA veterinarijos gydytoja Rasa Bičiulaitienė pabrėžia, kad pasivaikščiojimų žiemą išties nereikėtų atsisakyti, tačiau siekiant mažuosius šeimos narius išlaikyti sveikus, jiems reikalinga išskirtinė priežiūra. „Žvarbus oras, ant kelių barstomos druskos bei drėgmė kelia nemažai iššūkių, todėl šeimininkai turėtų tinkamai jiems pasiruošti“, – teigia veterinarė ir aptaria, kaip tai padaryti.
Ruoštis šalčiams pradėkite „virtuvėje“
„Svarbu prisiminti, jog net 80 proc. augintinio sveikatos formulės sudaro tinkama mityba, todėl ruoštis žiemai pradėti reikėtų „virtuvėje“, – tvirtina R. Bičiulaitienė.
Ji įvardina, jog įprastai augintinio mitybos piramidė turėtų atrodyti taip: 80 proc. sauso pašaro, 10–12 proc. konservų, 3–5 proc. skanėstų ir 1–3 proc. – papildų: „Šios proporcijos neturi keistis visais metų laikais, tačiau atsižvelgiant į augintinio aktyvumą ir tai, jog žiemą kūnas šildymuisi išnaudoja daugiau energijos, svarbu, kad suvartojamų kalorijų kiekis šaltuoju periodu kiek padidėtų.“
Šeimininkai gali rinktis – naudoti kaloringesnį pašarą arba didinti įprasto kiekį, tačiau skirtumai neturėtų būti drastiški. „Jei abejojate dėl savo keturkojo poreikių, geriausia yra pasitarti su veterinaru, tačiau jei jūsų šuo ar katė yra sveikas, be antsvorio, tuomet maisto kiekį galima savarankiškai didinti trečdaliu. Stebėkite, kiek augintinis suės, – jei pašaro liks, jo galima duoti ir mažiau, o jei augintinis ypač aktyvus, tuomet kiekį reikėtų didinti“, – pataria veterinarė ir priduria, jog keičiant pašarą reikalingas prisitaikymo periodas, todėl didinti kiekį dažniausiai yra paprasčiau.
Ji rekomenduoja nepamiršti ir papildų: „Žiemą keturkojams visuomet rekomenduoju lašišų aliejų, kuriame gausu Omega-3 sočiųjų riebalų rūgščių, bei kalcio kreidos ir vulkaninės kilmės klinoptilolito papildą. Jie naudingi imuniteto stiprinimui, sąnariams. Be to, itin svarbu užtikrinti, kad augintinis gautų pakankamai vandens, nes sausas patalpų oras gali skatinti dehidrataciją.“
Daugiau dėmesio kailiui, odai ir pėdutėms
R. Bičiulaitienė primena, jog likę 20 proc. augintinio sveikatos formulės yra kasdienė priežiūra. Žiemą kailiui, odai ir, ypatingai, pėdutėms ji skatina skirti daugiau dėmesio.
„Šaltis ir sausas oras gali išsausinti augintinio odą, todėl žiemą verta rinktis drėkinamuosius šampūnus bei kondicionierius, padedančius išvengti sausėjimo. Svarbu stebėti, ar oda nepleiskanoja, nėra paraudusi, o jei taip nutinka – kreiptis į veterinarą“, – rekomenduoja ekspertė.
Ji tęsia, kad ilgesnio kailio augintiniams galima apkirpti letenų plaukus, kad ant jų nesusidarytų sniego gumulėliai, galintys sukelti diskomfortą. Taip pat, nepriklausomai nuo kailio ilgio, keturkojus reikia reguliariai šukuoti, nes tai padeda palaikyti natūralų jų kailio apsauginį sluoksnį.
„Kasmet žiema atneša ir vieną didžiausių iššūkių – palaikyti pėdučių sveikatą. Šaltis gali nudeginti pėdučių odą, nuo drėgmės jos gali tinti. Ledą tirpdančios medžiagos dažniausiai itin kenksmingos pėdutėms ir gali sukelti nudegimus, dirginimą“, – aiškina ekspertė ir priduria, jog kartais tai kelia ne tik diskomfortą, bet ir sveikatos sutrikimus.
R. Bičiulaitienės teigimu, bene tinkamiausia priemonė apsaugoti pėdutes – batai, kurie apsaugo nuo šalčio, šilumos, drėgmės, aštrių daiktų ar cheminių medžiagų poveikio, tačiau augintiniai itin sunkiai prie jų pripranta, todėl šeimininkams tenka rinktis alternatyvas.
Kitas pasirinkimas – viena patogiausių naudoti ir veiksmingiausių apsaugos priemonių, kurios nesibaido augintiniai, yra specialūs balzamai. Jie gali padėti sumažinti šalčio nudegimus, drėgmės poveikį ir saugoti pėdas nuo cheminių pažeidimų, atstatyti jas. Apsauginį kremą rekomenduojama tepti ne vėliau nei 15 minučių iki pasivaikščiojimo, kad šis spėtų įsigerti. Jei oda jau išsausėjusi, balzamą reiktų tepti 2–3 kartus per dieną.
„Esant galimybei, veskite augintinį per žolę, o ne asfaltą, nes tikėtina, jog taip ant jo pėdų pateks mažiau pavojingų medžiagų. Be to, net ir dėvint batukus ar naudojant balzamą, po kiekvieno pasivaikščiojimo nepamirškite nuplauti keturkojo letenas“, – primena ekspertė.
Aktyvumas neturi mažėti
R. Bičiulaitienė pastebi, jog jau ne vienus metus vyksta diskusijos, ar rengdami augintinius šeimininkai nepersistengia. Ji tvirtina, jog mažų veislių, trumpaplaukiams šunims drabužiai žiemą yra netgi būtini.
„Tokie gyvūnai greitai sušąla, todėl šilti drabužiai, pavyzdžiui, megztukai ar striukės, nėra tik stiliaus elementas – jie yra būtini norint apsaugoti augintinį nuo šalčio. Tinkamai pasirinktas drabužis turėtų būti lengvas, bet gerai sulaikyti šilumą. Pasirinkimas išties platus, todėl visuomet verta pasikonsultuoti su pardavėjais, kurie turi patirties parenkant tinkamo dydžio drabužius, nes dydis taip pat svarbus“, – pabrėžia veterinarė.
Ji sako turėti omenyje, kad senyvo amžiaus ar turintiems sąnarių problemų augintiniams šaltis gali paaštrinti skausmus, todėl jiems svarbi ne tik apranga: „Žiemą, kartu su veterinaru, įvertinkite papildų sąnarių sveikatai poreikį. Be to, sąnarių problemų turintis keturkojis tikrai apsidžiaugs, jei jo guolis bus šiltoje vietoje, o papildoma antklodė suteiks komforto net ir šalčiausiomis naktimis.“
Veterinatės teigimu, jūs geriausiai pažįstate savo keturkojį šeimos narį, todėl nuolat stebėkite jo savijautą – ji išduos ir pasivaikščiojimų trukmę. „Jei temperatūra lauke itin žema, šie tikrai neturėtų būti ilgi, kad nepasireikštų hipotermija – ją išduoda drebėjimas, pasišiaušęs kailis, gyvūnas gali imti ieškoti, kur pasislėpti“, – simptomus vardina ekspertė ir pasireiškus hipotermijai pataria gyvūną kuo greičiau sušildyti.
R. Bičiulaitienė apibendrina, kad nepaisant žiemos šalčių, augintinio aktyvumas neturėtų mažėti – ilgus pasivaikščiojimus nesunkiai gali pakeisti interaktyvūs žaidimai ar treniruotės namuose.
