Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) ir Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skelbia, kad 2017-ieji – veikiausiai jau paskutiniai nuosavybės teisių į žemę kaime atkūrimo metai. Padėjus tašką daugiau nei du dešimtmečius trukusios reformos istorijoje pagaliau turėtų ateiti ramesnio ūkininkavimo laikai. Sukurtos prielaidos leidžia tvirtinti, kad metų pabaigoje bus galima dengti pabaigtuvių stalą. Tik prie jo bus pakviesti ne visi reformos autoriai ir vykdytojai. Jų sąrašas susidarytų įspūdingas, jaučio odoje nesurašytum. Atskiro sąrašo reikėtų susitepusiems, pasipelnyti siekusiems, į skandalus įsivėlusiems veikėjams. Ateities istorikai pasiraitoję rankoves tyrinės šios žemės reformos peripetijas. Tačiau šiandienos politikų tikslas kitas – pasiekti finišą.
Pabaigti žemės reformą
Tai pirmoji užduotis, kurią žemės ūkio ministras Bonius Markauskas paskyrė viceministrui Artūrui Bogdanovui. Šiandien jis jau gali pasidalyti numatytais ir jau pradėtais žingsniais.
Statistiškai žemės reforma kaimiškoje vietovėje beveik baigta: aturta 99,73 proc. nuosavybės teisių. Tačiau nepatenkintų pretendentų sąrašas nėra labai trumpas, jame 7 330 piliečių (apie 11 tūkst. ha plotui). Tarp jų daugiausia sudėtingi, beviltiškais vadinami atvejai. 4 210 piliečių neatsiliepia, mirę ir neturi paveldėtojų, nerandami adresų registre, išvykę į užsienį…
Likusiesiems šiuo metu atliekami sklypų kadastriniai matavimai, šiek tiek ir projektavimo darbai, o 410 asmenų tai bus padaryta iki Naujųjų metų.
Paskutiniams darbams atkuriant nuosavybės teises kaimiškoje vietovėje šiomis dienomis skelbiamas paskutinis viešasis pirkimas. „Vasarą tikimės pasirašyti įgyvendinimo ir projektavimo darbų pirkimo sutartis. Galima drąsiau teigti, kad 2017-ieji bus paskutiniai nuosavybės teisių kaime atkūrimo metai. Dėsime visas pastangas, kad projektavimas būtų baigtas dar šiais metais. Valstybės šimtmečiui tikrai turime būti baigę įsipareigojimą“, – teigia viceministras.
Rastas sprendimas ir dėl pasyviųjų 4,2 tūkst. piliečių sąrašo. KRK teikia įstatymo pataisas, pagal kurias neatsiliepiančių pareiškėjų sutvarkytos bylos keliaus į archyvą, o asmeniui atsiliepus ar pagal teismo sprendimą už žemės sklypą būtų išmokėta piniginė kompensacija.
Įvertins laisvą valstybinę žemę
Baigus nuosavybės teisių į žemę grąžinimą bus matyti, kiek yra laisvos valstybinės žemės.
„Galima bus pradėti kalbėti apie laisvesnį nuomojimą ūkininkams, su didesnėmis garantijomis. Galbūt apie pardavimą“, – apie žemdirbių seniai laukiamą etapą kalba A. Bogdanovas.
Tam etapui jau rengiamasi. Pirmutinis darbas – įvertinti, identifikuoti laisvos žemės plotus. Anot viceministro, tai didžiulis iššūkis. Sklypų registravimas rengiant jų projektus ir atliekant kadastrinius matavimus pareikalautų pernelyg daug išlaidų ir laiko.
Svarstoma eiti kitu keliu – atmetus savininkų, kelių, miškų sklypus ir kt., visus tuos plotus identifikuoti šiuolaikinėmis technologijomis, tuomet tuos sklypus įregistruoti Registrų centre. „Tai būtų ne įprastas sklypo planas, o keliasdešimt kartų pigesnis ir greitesnis variantas. Tikslą pasiektume tą patį“, – teigia viceministras.
Šio mėnesio pabaigoje bandomasis modelis jau bus baigtas. Pagal jį skaičiavimus atlikus viename jau numatytame miestelyje ir vienoje kadastrinėje vietovėje, galima bus numatyti preliminarią tokių skaičiavimų kainą.
Situacija miestuose – kita kalba
Miestuose nuosavybės teisių į žemę atkūrimas vyksta kiek kita tvarka. Čia žemės reformos vykdytojai yra priklausomi nuo savivaldybių administracijos. Kai jos skiria plotus sklypams projektuoti piliečių nuosavybės teisėms atkurti, NŽT juos ir dalija. O kai neskiria, motyvuodami, kad nėra laisvos žemės, yra situacija kaip Vilniuje.
Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) duomenimis, sostinėje nuosavybė atkurta apie 54 proc. Iš 6,43 tūkst. piliečių, kurie pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į 5,24 tūkst. ha žemės plotą, iki šių metų pradžios nuosavybės teisės atkurtos tik į 2,87 tūkst. ha žemės.
Marijampolėje nuosavybės teisės atkurtos 99,99 proc., Kaune – 90 proc., Palangoje – 80 proc.
Pasak NŽT specialistų, jie mieste yra prašytojai ir tokie bus, kol neįgis teisės tvirtinti projektus.
KRK pirmininkas Andriejus Stančikas pastebi, jog tokia situacija yra žalinga valstybei: „Iki begalybės užsitęsusi reforma yra trukdis investuotojams, verslui. Užsienio firmos galėtų ateiti, bet turime tam tikrą nepatrauklumą, nes nebaigta reforma.“
Pasak politiko, čia taip pat prireiks papildomų teisinių paskatų. Svarstomi pasiūlymai, kurie leistų pastūmėtų pretendentų eilę. Vienas jų – primygtinai padėti apsispręsti tiems, kurie delsia tikėdamiesi vis geresnio sklypo, arčiau miesto centro. Papildomai rinktis praleidžiant eilę jau nebus leidžiama. O ten, kur laisvos žemės iš tiesų trūksta, bus mokamos kompensacijos.
Baigus nuosavybės teisių mieste atkūrimą, bus ieškoma būdų, kaip savivadybėms palengvinti disponavimą valstybine žeme. Teikiamas siūlymas, leisiantis sklypų perdavimo savivaldybėms terminą sutrumpinti iki 2 mėn., apeinant biurokratinį aparatą.
Seimas po pateikimo pritarė ŽŪM siūlomiems Žemės reformos įstatymo pakeitimams, kuriais siekiama spartinti bei viešinti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę miestuose procesą. Pateiktu įstatymo projektu siekiama aiškiai įtvirtinti pareigą savivaldybėms iki 2018 m. sausio 1 d. identifikuoti sąrašą miestų teritorijų, kuriose bus formuojami nauji žemės sklypai piliečiams perduoti nuosavybėn neatlygintinai, ir jį viešai paskelbti savivaldybių interneto svetainėse, o iki 2019 m. sausio 1 d. tose teritorijose patvirtinti teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, kuriuose šie žemės sklypai bus suprojektuoti.
Viešai skelbiant miesto teritorijų, kuriose bus formuojami nauji žemės sklypai piliečiams neatlygintinai nuosavybėn perduoti, sąrašą bus užtikrintas nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo proceso viešumas bei skaidrumas.
Atsiprašo žmonių
Kabėdami apie žemės ūkio reformą politikai atsiprašo žmonių dėl to, kad ji užsitęsė taip ilgai. Šiandien vieningai pripažįstama, kad buvo padaryta daug klaidų, o labiausiai procesą sujaukė sprendimas žemę paversti kilnojamuoju turtu. Išvadoms perkelti jau uždegta raudona šviesa, tačiau prie kasdienių darbų užgulę NŽT specialistai šiandien negali pasakyti, kiek iš viso buvo „išvadininkų“, kokie žemės plotai perkelti atkuriant nuosavybės teises.
Šiandien jau sudėtinga suskaičiuoti, kiek iš viso valstybei atsiėjo ši reforma. Keitėsi ją įgyvendinančios institucijos. 1991 m. nutarus atkurti piliečių nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, pirmiausia ši užduotis buvo patikėta savivaldybėms, paskui ŽŪM, tuomet apskritims, kol galiausiai 2001 m. buvo įsteigta NŽT.
NŽT perėmė visus archyvus, bet pasitaikė atvejų, kai pirminiai atkūrimo dokumentai iš seniūnijų nepasiekė archyvų. Šių dokumentų tenka ieškoti ir dabar. NŽT jų ieško visuose galimuose šaltiniuose, kreipiasi į Registrų centrą, į kurį buvo siunčiamos nuosavybės atkūrimo teises patvirtinančių dokumentų kopijos.
Skundus nagrinės ilgai
Į ministeriją nesiliauja plaukti laiškai, kuriuose skundžiamasi dėl NŽT netinkamo darbo įgyvendinant žemės reformą. Pasak viceministro A. Bogdanovo, tarnyba privalės atidžiau nagrinėti piliečių skundus. Dabar apie penktadalis visų pretenzijų, jau po NŽT tyrimo, turi būti peržiūrėtos pakartotinai ir veikiausiai tenkintinos.
Deja, kai istorija yra 10–15 metų senumo, ŽŪM ir NŽT specialistai gali tik skėstelėti rankomis. Kaip tik tokių piliečių skundų yra dauguma. Tuomet vyksta tuščias susirašinėjimas, netenkinantis nė vienos pusės.
Dabar matavimai itin tikslūs ir visi duomenys yra saugomi suskaitmeninti, bet kas pirmtakų padaryta, tas padaryta, klaidas tenka pripažinti, bet jas ištaisyti nėra galimybės.
Teismai nagrinėja ir dar ilgai nagrinės bylas, susijusias su žemės reformos vykdytojų darbo broku. Antai atliekant kadastrinius matavimus ne viename sklype buvo panaikinti servitutiniai keliai. Negalėdami susitarti tarpusavyje, žemės savininkai kreipiasi į Temidę, atsakovu kviečiama NŽT.
Klaustukų dar lieka
Žemės reformos kaime pabaigtuvės artėja, ta proga veikiausiai bus surengtas išsamus aptarimas. Tačiau atvirų klausimų dar lieka, o atsakymų į juos kol kas niekas nežino.
Norą atkurti nuosavybės teises į žemę pareiškė ne visi tokią teisę turintys gyventojai. To nepadarė nemažai vadinamųjų trihektarininkų socialinės paramos gavėjų. Asmeninio ūkio turėtojų, kuriems nesuprojektuoti žemės sklypai, yra daugiau kaip 5 tūkst. Dalis sklypų įregistruoti Registrų centre, tačiau dauguma – ne. Žmonės nesudaro nei nuomos, nei pirkimo-pardavimo sutarčių, nes bijo prarasti socialines išmokas.
Irma DUBOVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė
Seimo kanceliarijos nuotraukos
