Nors studijas universitetuose po mokyklos ar gimnazijos baigimo renkasi net 75 proc. Lietuvos jaunuolių, bet net septyni iš dešimties dirbančių studentų tikina, kad jų darbas su studijų kryptimi beveik nesusijęs. Specialistai teigia, jog motyvuotai ateities profesiją pasirenkančių moksleivių mūsų šalyje yra mažuma ir ragina mokytojus būti aktyvesniais padedant abiturientams apsispręsti dėl tinkamiausio karjeros kelio.
Mokytojai patarti apsispręsti dėl būsimosios profesijos moksleiviams gali pačiais įvairiausiais būdais. Tam gali būti pasitelktos tiek ekskursijos po įmones, tiek komandinis darbas pamokose. Anot ekspertų, mokytojai savo mokinius pažįsta itin gerai kaip asmenybes, todėl ir gali pastūmėti juos link teisingiausio karjeros pasirinkimo. Tam pedagogams tereikia neužmiršti dešimties pagrindinių taisyklių.
- Nepasikliauti etiketėmis. „Paskutiniu metu girdime, kad itin trūksta IT specialistų ir jų darbo užmokesčiai skamba tikrai viliojančiai. Kažkada panašią informaciją girdėjome apie kitas specialybes, taip pat, nežinome, kada išgirsime dar kitus variantus. Labai svarbu tinkamai įvertinti ar vaiko gebėjimai ir vidinės, charakterio savybės atitinka vienos ar kitos profesijos reikalavimus. Moksleivis, kuris nuolat bendrauja su kitais, puikiai jaučiasi didesnėse draugų kompanijose dirbdamas programuotoju gali nesijausti komfortiškai, nes jam trūks bendravimo ir darbe jis nesijaus laimingas. Siekiant ugdyti geriausius specialistus, reikia nepamiršti, kad tik laimingi darbuotojai pasiekia aukščiausių rezultatų“, – pataria profesionalus karjeros konsultantas, „KALBA“ įmonių grupės kūrėjas, Rytis Jurkėnas.
- Rengti ekskursijas po bendroves. „Galbūt vieną iš biologijos pamokų verta praleisti, pavyzdžiui, modernius vaistus gaminančioje laboratorijoje, o per informatikai ar matematikai skirtą laiką nuvykti pas vieną iš sparčiai augančių IT bendrovių? Tokiais atvejais moksleiviai ne tik aiškiai pamato pamokose perteikiamų žinių pritaikymą, bet ir tai kaip iš tiesų atrodo biologo ar informatiko darbo diena, ir ar jie norėtų būti jų vietoje“, – tikina karjeros festivalį „Studfestas“ organizuojanti Viktorija Masiulionytė.
- Skatinti savanorystę. Savanorystę mokiniai turi suvokti ne tik kaip visuomenei naudą nešančią veiklą, bet ir galimą būdą patiems išsiaiškinti, kuri veikla jiems įdomi. Savo kelio ieškančius vyresnių klasių moksleivius savanoriavimas gali nukreipti tinkama linkme ir leisti itin anksti pradėti kaupti savo profesinę patirtį bei tikslingai siekti tikslo.
- Drąsinti rinktis profesiją, kurios moksleivis nori iš tiesų. Bendraamžių ir kitų aplinkinių spaudimas renkantis studijų kryptį yra milžiniškas, todėl neretai karjeros kelio ieškantis moksleivis pasirenka ne tai, kas jį įkvepia, o tai, kas yra madinga. „Todėl labai svarbi mokytojo užduotis yra įkvėpti drąsos mokiniams gyvenime daryti tai, ką jie jaučia esant teisinga“, – įsitikinusi „KALBA“ Karjeros centro projektų vadovė Renata Škimelienė.
- Kalbėti apie karjeros planus su mokiniais. Privalomų laikyti egzaminų pasirinkimas ir stojimo paraiškų pildymas dažnam mokiniui sukelia stresą. Todėl apie abiturientus kamuojančią nežinomybę dėl profesijos pasirinkimo ir jų karjeros planus tiesiog privalu pakalbėti su jais pačiais. Tokiu būdu ne tik juos nuraminsite, bet ir galbūt padėsite suprasti, kokį kelią jiems geriausiai rinktis.
- Įtraukti mokinius į komandinį darbą. Komandiniai darbai abiturientus ne tik išmoko dirbti prisitaikant prie skirtingų charakterių žmonių, bet ir padeda suvokti savo būdo savybes. „Juk vieniems moksleiviams labiau patinka organizaciniai darbai, kitiems techniniai, dar tretiems – kūrybinės užduotys. Komandinis darbas padės kiekvienam suvokti, ką darydamas jis jaučiasi geriausiai, ir, galbūt, padės renkantis studijų kryptį“, – svarsto V. Masiulionytė.
- Raginti įsitraukti į popamokinę veiklą. Nesvarbu kas tai būtų, ar prancūzų kalbos būrelis, ar futbolo pamokos bei kalėdinio spektaklio rengimas. Galbūt kuri nors iš šių veiklų moksleiviui leis suprasti, kad tai yra tai, ką jis norėtų daryti ir pabaigęs mokyklą.
- Lankytis švietimo mugėse bei konferencijose kartu su mokiniais. „Žinojimas, kokios šiuo metu yra siūlomos formaliojo ir neformaliojo ugdymo galimybės, kokias profesines kryptis galima rinktis, kokie jų privalumai ir trūkumai, yra būtinas, norint ką nors patarti moksleiviams“, – tikino spalio 25 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje vyksiančio „Studfesto“ organizatorė.
- Būti sąžiningu prieš moksleivį. Mokytojas privalo moksleiviui padėti suprasti jo silpnąsias ir stipriąsias puses. Jeigu mokiniui sunkiai sekasi fizika ar chemija, bet jis turi talentą huminitariniams mokslams, tačiau svarsto tik apie tiksliųjų mokslų studijas, jums derėtų su juo pasikalbėti. Galbūt moksleivis dar nėra iki galo supratęs, kurioje srityje jo gabumai galėtų būti geriausiai išreikšti ir po supratingo pokalbio jo nuomonė pasikeistų?
Apie Studfestą 2018:
Studfestas – vienintelė konferencija – festivalis, padedantis atsakyti į klausimus apie studijas, karjerą ir gyvenimo kelio pasirinkimą pabaigus mokyklą. Pritaikytas gimnazistams, tačiau tinkamas ir savęs neatrandantiems studentams.
16 Studfesto pranešėjų dalinsis savo patirtimi, kaip planuoti karjerą, pagal kokius kriterijus rinktis studijų kryptį ir ką daryti jau šiandien, kad galėtum būti sėkmingu ateityje. Visa tai pateikiama linksmu ir įdomiu formatu, o pertraukų tarp pranešimų metu Studfesto dalyviai galės gyvai pabendrauti su aukštųjų mokyklų, verslo atstovais bei sėkmingą karjerą susikūrusiais žmonėmis.
