Manau sutiksite, kad bet kokia įstaiga, bet kokia institucija yra neatskiriama nuo jos vadovo. Ypač tada, kai vadovas yra ilgametis. Tai visiškai natūralu, nes vadovas nubrėžia kryptį, pasirenka komandą, sukuria vidaus kultūrą ir neša atsakomybę už kiekvieną gerą ir blogą darbą įstaigoje.
Ši COVID-19 pandemija yra sunki. Tuo niekas neabejoja. Pandemija paliks ryškų pėdsaką mūsų šalies istorijoje, o ligos pasekmes jusime dar daug metų. Šioje kaip ir kitose krizėse išryškėja lyderiai ir tie, kurie lyderystės gebėjimų stokoja. Kiekvieną dieną mes girdime apie savo darbui atsidavusius ir nuoširdžiai su viruso neganda kovojančius medikus. Žmones, kurie stovi pirmose gretose, aukoja savo gerovę, sveikatą ir gyvybes, kad padėtų mums visiems. Tai yra mūsų šių dienų herojai, kurie nusipelnė didžiausios padėkos ir įvertinimo. Jiems tariu nuoširdų ačiū.
Tačiau krizėje išryškėja ir tie, kurie tvarkosi prastai. Krizėje išryškėja per daugelį metų susikaupusios problemos, atsiveria senos žaizdos. To irgi pastebime labai daug mūsų sveikatos apsaugos sistemoje.
Štai Marijampolėje susidūrėme būtent su tokia situacija. Turime ligoninę, kuri yra didelė ir mums svarbi. Joje dirba daugybė šaunių gydytojų, slaugytojų ir kito personalo. Daug nuostabių žmonių, kuriems turime dėkoti už jų darbą šiuo sunkiu metu. Tačiau lygia greta jų stovi labai prasti vadovai, kurie, rodos, daro viską, kad tiems medikams dirbti būtų tik sunkiau.
Problemos kaupėsi labai ilgai
Marijampolės ligoninei jau 16 metų vadovauja Audronė Kuodienė. Įtakinga socialdemokratė, kurios tėvas Algis Rimas yra buvęs ilgametis Lietuvos komunistų partijos funkcionierius, LKP Marijampolės miesto komiteto pirmasis sekretorius (taip tada vadinosi mero pareigos), vėliau rajono tarybos pirmininkas, Seimo narys ir neabejotinai įtakingiausias Marijampolės žmogus pirmuosius 20 mūsų nepriklausomybės metų. Todėl, kai A.Kuodienė buvo paskirta ligoninės vadove, niekas tuo nesistebėjo. Daugių daugiausiai tik trūktelėjo pečiais ir burbtelėjo, kad vyksta tas, kas Marijampolėje vyko jau ne vieną dešimtmetį. Partija paskyrė dar vieną kadrą.
Per tuos 16 metų situacija Marijampolės ligoninėje, deja, nepasitaisė, o kai kuriais atžvilgiais gal net ir pablogėjo. Jau daugybę metų mūsų ligoninė kenčia nuo medikų stygiaus, o algos atsilieka net ir nuo gretimos Vilkaviškio ligoninės. Nuolatos girdėdavome medikų nusiskundimus dėl psichologinės atmosferos, dėl mažų algų ir darbo užmokesčio apskaičiavimo sistemos, dėl neaiškios vidaus procesų bei atsakomybių tvarkos ir t.t.
Marijampolės ligoninė ypatingai kenčia nuo medikų stygiaus. Suprantu, kad Marijampolės ligoninė šiuo atžvilgiu nėra išskirtinė. Skiriasi tik tai, kad kitos Lietuvos gydymo įstaigos ieško išeičių. Bando pritraukti naujus specialistus, kelia algas esamiems, siekia išsaugoti tuos, kurie pasisako norintys išvykti. Marijampolėje to nėra ir vadovybė jau daug metų neieško sprendimų, o medikų mažėja (pačios ligoninės duomenimis per praėjusius metus netekome 12 gydytojų).
Per pastaruosius ketverius metus Marijampolėje keitėsi ir merai, ir tarybos dauguma, tačiau nei karto ligoninės direktorė neatėjo ir tarybai nepasakė, kad turi problemų, kad reikia pagalbos. Nei karto nesiūlė kitų savivaldybių pavyzdžiu įgyvendinti papildomas medikų skatinimo priemones (būsto kompensavimas, specialios vietos vaikams ugdymo įstaigose, priedai prie algų ir t.t.), kad pritrauktumėme naujų specialistų į Marijampolės ligoninę. Nei karto. O kai vasario mėnesį Antikorupcijos komisijos posėdyje apie šią situaciją paklausėme – naujai, jau kažkelintai kadencijai iš eilės, paskirta direktorė A.Kuodienė tik gūžčiojo pečiais neturėdama aiškaus atsakymo. Visiškai nesuprantu, kodėl yra toks nenoras pripažinti problemas ir ieškoti pagalbos.
Kol problemos nesprendžiamos, kenčia pacientai. Štai praėjusiais metais Marijampolės ligoninė nors turėjo leidimus ir įrangą, bet dėl medikų stygiaus negalėjo pilna apimtimi teikti gydytojo kardiologo, pulmonologo, endoskopuotojo, neurologo, akušerio ginekologo ir kitų konsultacijų (informacija iš STT atliktos korupcijos rizikos analizės). Didele dalimi tai susiję ir su tuo, kad ligoninėje nėra jokios medikų motyvavimo sistemos. Įstaigoje dirbę ir dirbantys medikai skundžiasi, kad ar tu dirbsi daug ar mažiai, geriau ar blogiau, vis vien uždirbsi tą patį. Priedai už papildomą darbą yra juokingi ir visiškai nemotyvuojantys. Tai viena priežasčių, kodėl dažnai jaunesni medikai pasirenka ieškoti sotesnio kasnio svetur.
Ką jau bekalbėti apie pacientų eiles. Nors karantino metu tai nėra svarbi tema, tačiau iki jo tai buvo esminė aktualija. 2019 m. STT atliko Korupcijos rizikos analizę, kuria įvertino, kaip Marijampolės ligoninė tvarkosi su pacientų eilėmis. Išaiškėjo, kad Marijampolės ligoninė ne tik vėluoja įsidiegti technologiškai pažangius pacientų registracijos būdus (registracija internetu šioje ligoninėje neegzistuoja), bet ir neturi aiškių tvarkų, kaip eilės turi būti valdomos, stebimos, rimtesnė eilių situacijos analizė neatliekama, problemos priežastys neanalizuojamos. Kai šis klausimas buvo svarstomas Antikorupcijos komisijos posėdyje direktorė panaudojo jau įprastą atsakymo taktiką – „mes geriausi, o visi kiti kalti”. Ministerija, STT, Ligonių kasos ir visi kiti, tik ne ji pati. Savikritika nėra stipriausia A.Kuodienės savybė.
Ši STT atlikta analizė buvo vienas pirmųjų po daugelio metų atliktų rimtesnių įstaigos veiklos tyrimų (paskutinis dalinis veiklos auditas buvo atliktas 2015 m.). Analizė atskleidė didžiules spragas ligoninės vadybinėje sistemoje ir negebėjimą į situaciją pažvelgti XXI amžiaus akimis. Juk eilių valdymas nėra raketų mokslas. Šiaip jau tai yra ganėtinai paprastas vadybinis procesas, kuriam reikia šiek tiek analizės ir šiek tiek IT sprendimų. Versle – nuo bankų iki tų pačių privačių gydymo įstaigų – problema jau yra senų seniausiai išspręsta. Tačiau ne Marijampolės ligoninėje, kurios vadovė net negeba pripažinti problemos egzistavimo.
Svarbus pastebėjimas. Į kritiką ligoninės direktorė neretai atsako ir teiginiu, kad niekas nieko nesupranta, nes viskas yra labai sudėtinga, o kritikuojantys stokoja pilnos informacijos, nes jie – ne medikai. Deja, tai jau senai nėra tiesa. Bet kokia informacija ir kritika, kuri pasirodo viešumoje, neatsiranda iš niekur. Ji ateina tiek iš analizes atliekančių institucijų, tiek iš pačių medikų. Štai pacientų eilių klausimo svarstymo eigoje gavome daugybę naudingos informacijos iš medikų ir ligoninės administracijos darbuotojų, kurie atskleidė tikrąją padėtį įstaigoje, paaiškino kaip (ne)veikia ir kodėl pažangiems sprendimams priešinasi būtent vadovė. COVID-19 pandemijos įkarštyje būtent iš medikų, kurie nori padėti žmonėms, bet jiems nesuteikiama galimybė dirbti saugiai ir tinkamai, gauname prašymus padėti ir signalus, kas yra blogai. Su kolegomis girdime daugybės gydytojų, slaugytojų ir aptarnaujančio personalo istorijas, kurios šokiruojančiais faktais pirmiausiai atskleidžia ligoninės vadovybės požiūrį į situaciją ir neveiklumą.
Pandemija problemų pūlinį tik išsprogdino
Sugrįžkime prie dabartinės situacijos ir COVID-19 pandemijos valdymo. Savivaldybės tarybos posėdyje balandžio 15 d. opozicija išreiškė aiškią nuostatą – Marijampolės ligoninės direktorė Audronė Kuodienė turi būti nušalinta nuo pareigų; turi būti paskirtas laikinas vadovas, kuris turėtų pirmiausiai įstaigos personalo palaikymą; turi būti atliekamas auditas ir po jo sprendžiama dėl tolimesnio vadovės likimo. Sužinojome ir tai, kad policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Savo kritiką grindžiame tokiais argumentais:
1) Marijampolės ligoninės direktorė COVID-19 pandemijos pradžioje neorganizavo tinkamo medikų aprūpinimo apsaugos priemonėmis, o tų priemonių stokojant neinformavo steigėjo – Marijampolės savivaldybės tarybos –, jog negali tinkamai ir saugiai teikti tų paslaugų, kurios įstaigai yra priskirtos įstatymais ir kitais teisės aktais, todėl rizikavo ligoninės personalo ir pacientų sveikata bei gyvybėmis.
Kaip dabar aiškėja, jau kovo pradžioje Marijampolės ligoninė stokojo vienkartinių kaukių, kombinezonų (pirmąją karantino savaitę jų teturėjo tik 5) ir kitų priemonių. Tą iliustruoja faktas, kad kovo mėnesį vienam darbuotojui buvo išduodama 1 paprasta medicininė veido kaukė visai pamainai (17 valandų), kai net ir normaliomis sąlygomis vienkartinė kaukė gali būti naudojama tik 4 valandas arba iki tol, kol sudrėksta. Situacija pasiekė ir gana absurdišką lygį, kai vieno skyriaus medikai, kurie turėjo daugiau apsaugos priemonių, neapsikentę prasto kito skyriaus personalo aprūpinimo, jiems tiesiog atidavė dalį savo apsaugos priemonių. Čia jau net nekalbu apie pacientus, kuriems taip pat nebuvo užtikrintos reikiamos apsaugos priemonės, o kai kuriais atvejais buvo netgi pasakoma „kam jums rengtis (apsauginę aprangą), vis tiek jau užsikrėtėte”.
Taip pat ryškėja keisti faktai, kai vadovybė slepia tikrąją padėtį apie pasirengimą pandemijai. Štai visiškai nesenai patys medikai iškėlė faktą, kad bent dalis dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų yra neveikiantys, o vadovybė net nežinojo, kad neturima portatyvinio dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato, kurio reikia ligonius transportuojant kitiems tyrimams. Paaiškinkite jūs man, kaip vadovas gali nežinoti, kiek pas jį yra veikiančios įrangos? Ypač kai vadovas įstaigai vadovauja 16 metų? Man tokia situacija yra tiesiog nesuvokiama.
Taip pat nesuvokiama ir taip, jog kol visa tai vyko ir dar vyksta ligoninėje, direktorė visiems kartoja, kad visų priemonių turi pakankamai. Ji nesikreipė į savivaldybės tarybą prašydama padėti, skirti lėšų ar organizuoti priemonių įsigijimą.
2) Marijampolės ligoninės direktorė neužtikrina tinkamo vidaus procesų valdymo ir negeba priimti sprendimų pakankamai greitai. Tai iliustruoja faktas, jog Marijampolės ligoninėje fiksavus pirmąjį COVID-19 atvejį nebuvo operatyviai užtikrinta, jog tie medikai, kurių srities paslaugų teikimas buvo nutrauktas, dirbtų ne ligoninėje, o budėjimo režimu iš namų ir taip būtų mažinamas Marijampolės ligoninėje esančių asmenų skaičius. Jie buvo priversti likti ligoninėje be jokio reikalo, būriuotis, būti patalpose, kuriose jau galėjo būti virusas.
Taip pat ryškėja faktai, kad fiksavus pirmus COVID-19 atvejus medikams tai buvo pranešta ne iškart, o tik po keleto valandų, todėl kontaktų su užsikrėtusiais asmenimis daugėjo. Kai kuriems skyriams tapus ligos židiniu, vadovybė delsė priimti sprendimus dėl ligonių perkėlimo, medikai buvo verčiami likti apkrėstose patalpose net keletą valandų, vietoje to, kad būtų iškart izoliuojami. Visa tai stebina, nes ko jau ko, bet patalpų gigantiškoje Marijampolės ligoninėje tikrai nestinga.
Ryškėjai ir faktų, kai, galimai, kai kurie iš įstaigos vadovų galėjo turėti kontaktus su užsikrėtusiais kolegomis ar pacientais, bet tai sąmoningai nuslėpė.
3) Yra akivaizdu, kad Marijampolės ligoninės direktorė nesugeba tinkamai komunikuoti su visuomene. Atsiradus pirmam COVID-19 atvejui Marijampolės ligoninės direktorė operatyviai neinformavo visuomenės apie situaciją ir strategiją, kaip su ligos židiniu bus tvarkomasi. Ji tiesiog dingo, o darbuotojai, atsakingi už komunikaciją, negalėjo tinkamai atlikti savo darbo, nes vadovė jiems nebuvo suteikusi reikalingos informacijos.
Kaip matome iš aplinkybių visumos, direktorė nesugebėjo komunikuoti ne tik su visuomene, bet ir su ligoninės darbuotojais, todėl jie buvo kurį laiką palikti baimėje ir nežinioje. Net ir vyresniojo personalo raginimai iš esmės pasikalbėti su darbuotojais, informuoti juos apie situaciją buvo ignoruojami. Vėliau, kai komunikacijos pagausėjo (jau ligoninei tapus ligos židiniu), buvo atnaujinti įstaigos darbuotojų fiziniai susirinkimai, bet juose, kaip teigia medikai, buvo neužtikrinama nei distancija, nei apsaugos priemonės, nei dezinfekcija, o pateikiama ta pati informacija, kurią visi ir taip žinojo iš viešųjų šaltinių ar galėjo perskaityti vidinėje informavimo sistemoje.
Galiausiai, matome ir rimtų galimo mobingo atvejų – kai kurie vadovai įžeidinėja medikus, bando juos užtildyti ir vykdo kitas psichologinio spaudimo priemones. Čia jau nekalbant apie emocines įtampas, kurios jau yra tapusios bene šios ligoninės kasdienybe.
4) Marijampolės ligoninės direktorė iki šiol Marijampolės savivaldybės tarybai ir visuomenei nepateikė aiškios strategijos, kaip ir kada bus užtikrinamas normalus ligoninės funkcionavimas, kaip to bus pasiekiama. Viskas skendi nežinioje ir tik nuolatos kartojama, kaip daug dirbama.
Reikia valios ir lyderystės
Nors situacija dar nenurimusi, medikai jau pradeda drąsiai tarti savo žodį. Nepasitenkinimas, kuris anksčiau tik ruseno virsta atvira konfrontacija, darbuotojams renkant parašus dėl kai kurių skyrių vadovų nušalinimo ir dedant ant stalo konkrečius faktus su pažeidimais. Jie tai daro patirdami spaudimą, kentėdami įtampą tiek dėl COVID-19, tiek dėl vadovybės veiksmų. Bet daro ir kovoja. Būtų gerai, kad šiems šauniems medikams netektų kovoti dviejuose frontuose – ir su liga, ir su susikompromitavusia vadovybe.
Gaila, kad Marijampolės valdantieji į situaciją žiūri atmestinai, nereaguoja ir savo neveikimu dangsto ligoninės vadovybę. Meras kol kas tik sugebėjo rūškanu veidu kelis kartus pakartoti, kad sprendimai bus. Tačiau realūs veiksmai primena bandymą pabėgti nuo tikrųjų sprendimų ir tik demonstruojama iliuzija apie tai, kaip jei daug dirba, kalbasi su visais.
Štai tarybai buvo pasakyta, kad yra sudaryta komisija, kuri analizuos situaciją ligoninėje. Tačiau komisijos sudėtis ir pavedimai tarybai nėra žinomi. Jeigu norime iš tiesų atlikti rimtą tyrimą, komisijoje turi būti nepriklausomi žmonės ir opozicija, kuri užtikrintų tyrimo objektyvumą. Turi būti aiškiai suformuluoti teisiniai pagrindai ir komisijos tyrimo objektas. Turi būti aiškus tyrimo grafikas, posėdžių laikai ir užtikrinamas skaidrumas, atskaitomybė tarybai ir visuomenei. Jeigu to nėra, tai tėra dar viena butaforinė komisija, kuri tarnaus kaip valdžios pasiteisinimų ir klaidingų sprendimų pagrindimo įrankis.
Po tarybos posėdžio praėjo savaitė, per kurią situacija yra stabiliai bloga. Gerai bent jau tiek, kad atvejų mažėja ir dalis medikų grįžta iš karantino. Tačiau tie medikai grįžta į karą dviejuose frontuose ir laiko gaišimas situacijos nesuvaldant yra tiesiog nepateisinamas.
Mes, opozicija, siūlome imtis greitų priemonių, nes vėlavimo ir delsimo šioje situacijoje jau yra per akis. Pradėkime nušalindami vadovybę, paskirkime naują vadovą. Žmogų, kuris turėtų medikų palaikymą. Pabrėžiu, ne administracijos, ne skyrių vedėjų, ne partijų ar politikų, bet medikų palaikymą. Leiskime jiems tą žmogų įvardinti. Tik tai stabilizuotų padėtį pačioje įstaigoje.
Jeigu stabilizavimui reikia nestandartinių sprendimų, pavyzdžiui, laikino ligoninės veiklos sustabdymo – darykime. Jeigu reikia papildomų lėšų dirbtinio plaučių ventiliavimo aparatams, apsaugos priemonėms ar net testams įsigyti – prašykime skubios ministerijos pagalbos arba pati savivaldybė tikrai gali sukrapštyti kelias dešimtis tūkstančių eurų ir padėti. Tik darykime tai skubiai.
Kai situacija bus stabilizuota, pradėkime išorinį, nepriklausomą Marijampolės ligoninės finansų ir veiklos auditą. Pabrėžiu, ne bet kokį, o išorinį, nepriklausomą. Tik tokiu būdu gausime išties objektyvų, gilų vaizdą tiek apie dabarties klaidas, tiek apie tai, kas vyko daugybę metų. Kai turėsime išvadas – keiskime vadovus. Pirmiausiai direktorę, o tada leiskime naujam vadovui susiburti naują komandą iš tų žmonių, kuriais pasitikėtų jis (ar ji) ir visas personalas. Kad tai įvyktų reikia skaidraus, nepriklausomo direktoriaus konkurso.
Trumpai tariant, yra gana aišku, kas yra blogai Marijampolės ligoninėje ir kaip tai pradėti keisti. Trūksta tik valios ir lyderystės. Laiko jau ir taip pernelyg daug praradome.
***
P.S. Pabaigai, trumpas kreipimasis į Marijampolės merą Povilą Isodą:
Mere, jūs lyg ir bandote bent žodžiais demonstruoti ryžtą bei tvirtybę, tačiau tikroji tvirtybė yra klaidos pripažinimas ir siekis tą klaidą ištaisyti. Juk mes, opozicija, ir siūlome kelią, kaip tai padaryti. Siūlome susitelkimą ir bendrą darbą, kad situacija ligoninėje būtų išspręsta. Man yra keista, kodėl iki šiol kategoriškai kratotės bet kokio pokalbio ir bendros pozicijos paieškos su opozicija. Juk šios krizės sprendimai ir medikai negali būti jūsų asmeninių ambicijų įkaitais. Opozicija yra pasirengusi tartis, ieškoti sprendimų. Esame atviri, tik sėskime pagaliau prie bendro stalo. Kviečiame tą daryti jau nuo karantino pradžios.
Andrius Vyšniauskas, Marijampolės savivaldybės tarybos narys
